Pašvęstojo gyvenimo diena
Vilniaus arkivyskupijoje
Vasario 2-ąją, švenčiant Kristaus Paaukojimą šventykloje, kartu minėta Pašvęstojo gyvenimo diena. Dėkota Dievui už seseris ir brolius vienuolius, kurie atsiliepė į Viešpaties pakvietimą ir Jam paaukojo savo gyvenimą, melsta naujų pašaukimų. Vilniaus arkivyskupijos vienuoliai ir vienuolės kartu su ganytojais Pašvęstojo gyvenimo dieną pradėjo kurijoje. Arkivyskupas Gintaras Grušas pasveikino vienuolius ir palinkėjo tvirtai viltis Dievo pažadais šiame ir būsimajame gyvenime. Kaip pavyzdį ganytojas minėjo garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kuris, nors ir nebūdamas vienuoliu, savo šventumu parodė visišką atsidavimą Dievui. Arkivyskupas paragino vienuolius prisidėti prie Šv. Kazimiero šventės ir Kaziuko mugės ir priminti žmonėms, kas iš tiesų yra šios šventės šeimininkas.
|
Pranciškonas Algirdas Malakauskis tapo naujuoju vyrų vienuolijų vyresniųjų pirmininku
|
Kun. Algirdas Malakauskis OFM
Vido Venslovaičio nuotrauka
|
Vasario 2 dieną, švenčiant Viešpaties Paaukojimo šventę ir Dievui pašvęstojo gyvenimo dieną, Vilniuje vyko Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos (LVVVK) posėdis, kuriame buvo išrinktas naujasis LVVVK pirmininkas. Jis pakeitė trejus metus konferencijai vadovavusį jėzuitą kun. Gintarą Vitkų. Naujuoju LVVVK konferencijos pirmininku tapo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras pranciškonas kun. Algirdas Malakauskis OFM. Amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine jis davė 2001 metais, o 2002 m. birželio 23 d. įšventintas kunigu. A. Malakauskis tarnavo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje, 20062012 metais buvo Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos nacionaliniu dvasiniu asistentu, 20072013 metais ėjo Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijono pareigas, o 20132015 metais buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu. 2016 metų sausį jis buvo išrinktas Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministru 20162022 metų kadencijai.
|
Vasario 11-oji Pasaulinė ligonių diena
Ligonių patepimo sakramentas ir jo gydanti galia
Daiva MORDUSIENĖ
Bažnyčia turi sakramentą, kuris yra išimtinai skirtas sustiprinti tiems, kuriuos vargina ligos. Tai Ligonių patepimas. Beje, II Vatikano Susirinkimas sugrąžino būtent Ligonių patepimo sakramento pavadinimą, nes anksčiau žmonių vadintas Paskutiniu patepimu nebuvo teisingas todėl, kad tai yra Sakramentas ne tik tų, kurie yra arti mirties, bet ir tų tikinčiųjų, kurie dėl ligos, senatvės ar kitų priežasčių atsiduria mirties pavojuje. Kaip rašoma Katalikų Bažnyčios katekizme, šventuoju Ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos stiprintų ir gelbėtų; dar paragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia ir mirtimi ir tuo įnešti dalį Dievo tautos gerovei. Seniausi liturginiai tekstai, kalbantys apie Ligonių sakramentą, yra ligonių aliejaus šventinimo tekstai. Ipolito Romiečio Traditio Apostolica tekste rašoma: Pašventink, Viešpatie, šį aliejų ir suteik jam šventumą, kad juo pateptieji tai ir priimtų. Kaip tu patepdavai karalius, kunigus ir pranašus, taip dovanok tvirtumą tiems, kuriems to reikia, ir sveikatą kurie jos reikalingi. Kalbama apie tai, kad yra du patepimai: privatus (pats ligonis save pasitepa arba jo artimieji jį patepa) ir liturginis (ligonį patepa vyskupas arba kunigas). Pirmasis naudotas esant nesunkiai, o antrasis sunkai ligai ir nebuvo daroma aiškaus skirtumo tarp abiejų šių patepimų. Galime spėti, kad Ligonių patepimas buvo plačiai paplitęs dar nuo III amžiaus, nors liudijimų apie tai beveik nėra. Eucharistijos metu vyskupas kalbėdavo aliejaus šventinimo maldas, o tada aliejus įgaudavo gydančios galios, nes šventinant buvo šaukiamasi Šventosios Dvasios.
|