|
Pašvęstojo gyvenimo diena
Vilniaus arkivyskupijoje
Vasario 2-ąją, švenčiant Kristaus Paaukojimą šventykloje, kartu minėta Pašvęstojo gyvenimo diena. Dėkota Dievui už seseris ir brolius vienuolius, kurie atsiliepė į Viešpaties pakvietimą ir Jam paaukojo savo gyvenimą, melsta naujų pašaukimų. Vilniaus arkivyskupijos vienuoliai ir vienuolės kartu su ganytojais Pašvęstojo gyvenimo dieną pradėjo kurijoje. Arkivyskupas Gintaras Grušas pasveikino vienuolius ir palinkėjo tvirtai viltis Dievo pažadais šiame ir būsimajame gyvenime. Kaip pavyzdį ganytojas minėjo garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kuris, nors ir nebūdamas vienuoliu, savo šventumu parodė visišką atsidavimą Dievui. Arkivyskupas paragino vienuolius prisidėti prie Šv. Kazimiero šventės ir Kaziuko mugės ir priminti žmonėms, kas iš tiesų yra šios šventės šeimininkas.
Vienuoliai klausė t. Gintaro Vitkaus SJ paskaitos, skirtos nesmurtiškumo temai, kurią iškėlė popiežius Pranciškus laiške Žinia 50-osios Pasaulinės taikos dienos proga. Nesmurtiškumas taikos politikos stilius. Paskaitoje pabrėžta atleidimo svarba. Aušvico koncentracijos stovyklos baisumus patyrusi Eva Kor atleido budeliams. Tada ji suvokė, kad atleidimas buvo didesnė dovana jai pačiai. Ir suprato dar vieną dalyką: sunkiau nei budeliams jai buvo atleisti savo tėvui, kuris neapsaugojo šeimos, galvojo, kad nereikia bėgti, kad nieko nenutiks, taigi pasielgė neatsakingai, lengvabūdiškai.
Baigdamas t. G. Vitkus SJ atkreipė dėmesį į giluminį žmogaus troškimą gyventi su Dievu. O gyvendami su Juo turime elgtis taip, kaip Jis atleisti, prašyti pagalbos, dėkoti.
Po paskaitos vienuoliai pasidalijo maldos už kunigus intencijomis ir keliavo į Vilniaus Arkikatedrą Baziliką. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija, po jos šv. Mišios. Joms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir kunigai vienuoliai. Kristaus Paaukojimo šventė atskleidžia Šventosios Dvasios veikimą, kalbėjo kardinolas homilijoje. Pasak ganytojo, Švč. Mergelė Marija buvo labai atvira ir klusni Šventajai Dvasiai, klusnus buvo ir senelis Simeonas. Klusnumas Dievo valiai įgalina ir vienuolius bei vienuoles būti pranašius, aukoti gyvenimą, kad būtų apreikšta Dievo meilė žmonėms.
Po šv. Mišių vienuoliai su ganytojais vaišinosi agapėje, pasveikino kardinolą A. J. Bačkį su 80 metų jubiliejumi ir kun. br. Algirdą Malakauskį OFM, išrinktą Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininku.
Pagal Vilnensis.lt
Kauno arkivyskupijoje
Vasario 2-ąją į iškilmes Kauno Arkikatedroje maldininkai žengė pro tą vakarą palaimintas naujas didžiąsias duris. Kauno arkivyskupijoje tarnaujantys seserys ir broliai vienuoliai iš keturių vyrų vienuolijų ir beveik dviejų dešimčių moterų kongregacijų antrus metus švęsti Grabnyčių ir Pašvęstųjų dienos iš pradžių susirenka Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje. Joje Kristaus Paaukojimo šventės liturgiją pradėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, prie altoriaus atėjęs su arkivyskupu emeritu Sigitu Tamkevičiumi SJ, broliais kunigais bei seminaristais. Pašventinus žvakes, vienuoliai ir visi susirinkusieji procesija iš šios bažnyčios išėjo į Rotušės aikštę, kad ja nukeliautų į Arkikatedrą Baziliką. Giedojo Kauno seserys benediktinės.
Nešdami tikrąją Kristaus šviesą jau vakarėjančiam Kauno senamiesčiui, procesijos dalyviai sustojo prie Arkikatedros durų, dalyvavo istorinėje akimirkoje tą vakarą buvo atvertos naujosios šventovės didžiosios durys. Jas palaimino Kauno arkivyskupas, kviesdamas atverti ir savo širdžių duris Kristui juk tai Jis, Kristus, yra durys į išganymą, o žengti per Bažnyčios slenkstį priimti jos teikiamą išganymą.
Beje, Arkikatedros duryse vaizduojamos keturių šventųjų figūros. Tai arkikatedros šventieji globėjai apaštalai Petras ir Paulius, palaimintasis Jurgis Matulaitis (Arkikatedroje 1918 metais jis buvo konsekruotas vyskupu, o 1926 metais paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą) bei miesto globėjas šventasis vyskupas Mikalojus. Po jų kojomis Dvylika Jėzaus apaštalų žymintys paukščiai bei ornamentai. Durų arkose arkivyskupijos šūkis jos globėjo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.
Eucharistijos liturgijai paskui vadovavęs arkivyskupas homilijoje kalbėjo apie vienuolinio gyvenimo pašaukimą. Kartais žmonėms, netgi ir kunigams, kurių gyvenimas irgi savaip Dievui pašvęstas, jis atrodo tolimas, nepažįstamas. Nedrąsiai jautėsi, grįžęs į Lietuvą ir eidamas patarnauti seserims benediktinėms Šv. Mikalojaus bažnyčioje Kaune 1936 metų rudenį, ir garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis. Jis jaudinosi, ar sugebės būti joms naudingas, prašė seserų melstis už jį. Vienuolinis gyvenimas yra ypatingas, kitoks Dievo pašaukimas negu kiti, bet jis yra toje pačioje Bažnyčioje, išgyvenamas sekant tuo pačiu Kristumi, sakė ganytojas. Vėliau jis atkreipė dėmesį į Evangelijoje minimą senelį Simeoną, kuris apglėbęs laiko Kūdikį Jėzų ir šlovina Jį (plg. Lk 2 Simeono giesmę). Pašvęstasis gyvenimas laikyti Jėzų apglėbus visa širdimi. Ir Jėzus yra jus apkabinęs, nežiūrėdamas kiekvieno iš mūsų vargingumo. Šiame Viešpaties ir žmogaus, atsiliepiančio į Jo kvietimą, susitikime širdis atranda ramybę, kuria Viešpats apdovanoja, sakė arkivyskupas. Šiandien sumaišties pilname pasaulyje, pasak ganytojo, žmonės labiausiai laukia iš pašvęstųjų, kad jie kalbėtų apie Jėzų žodžiais ir širdimis. Baigdamas liturgiją arkiv. L. Virbalas padėkojo vienuoliams už jų maldą ir gyvenimą, kvietė melstis drąsios širdies jaunuolius, kurie šiandien atsilieptų į Viešpaties kvietimą rinktis Bažnyčiai nepaprastai reikalingą vienuolinį gyvenimą.
Seserys vienuolės išsidalijo atnašų procesijoje prie altoriaus atneštame inde lapelius su juose užrašytais kunigų vardais seserys įsipareigoja už konkrečius kunigus melstis visus metus.
Kauno seserų benediktinių kvietimu po šv. Mišių vienuoliai šventė agapę benediktinių vienuolyne, savo apsilankymu čia atlikdami nedidelę arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų piligrimystę į tą šventovę, kurioje jo rūpesčiu pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Vilkaviškio vyskupijoje
Vasario 2 dieną, per Kristaus paaukojimo šventę, meldžiamasi už visus tuos, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyvius vienuolius ir vienuoles, apaštalines kongregacijas, pasišventusių pasauliečių institutus. Vilkaviškio vyskupijoje gyvenantys ir tarnaujantys pašvęstieji šiais metais vyskupo Rimanto Norvilos buvo pakviesti Pašvęstojo gyvenimo dieną švęsti Aleksoto Šv. Kazimiero parapijoje. Jau nuo 10 val. ryto buriavosi pašvęstieji prie Aleksoto parapijos namų, o visus pasitiko parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius.
10.30 val. būrį pašvęstųjų, maždaug apie 70 žmonių, pasveikino vyskupas Rimantas Norvila ir pristatė konferencijos pranešėją, kun., teol. dr. Arnoldą Valkauską, kuris kalbėjo apie iššūkius, sunkumus dvasinio gyvenimo kelyje, remdamasis knyga Aistros įveika askezės ir psichologijos metodais. Pranešėjas pabrėžė, kad labai svarbu atpažinti tai, kas mumyse vyksta, norint siekti laisvesnio, geresnio ir turiningesnio gyvenimo. Kalbėjo apie kūniškas ir sielos bei dvasios aistras, kurių įveikimui nemažai įdomių strategijų galima atrasti minėtoje knygoje. Kovos su netvarkingomis aistromis kelias yra sielos nutyrinimas, gydymas, apsivalymas ir dvasios brendimas. Tai skatina tapti brandžia ir protinga asmenybe.
Po konferencijos susirinkusieji į renginį bei parapijos žmonės šventė šv. Mišias Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčioje. Jos prasidėjo procesija su žvakėmis. Liturgijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, kurijos kancleris kun. Linas Baltrušaitis, parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius, kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Stasys Puidokas MIC, Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys, kun. Vitalijus Volodkovičius. Homilijoje ganytojas pabrėžė komunikacijos svarbą Bažnyčios gyvenime, nes Geroji Naujiena, žinia apie išganymą svarbi visiems krikščionims. Vienuoliai turi ypatingą pašaukimą liudyti anapusinę tikrovę, jų liudijimas ypatingas ir labai pastebimas, girdimas ir pageidaujamas, bet piktasis stengiasi jį susilpninti, todėl ganytojas ragino visus nebijoti skelbti šią išganymo žinią vis plačiau ir tvirčiau, kaip tai darė Viešpats Jėzus Kristus.
Šią dieną pašvęstieji broliai ir seserys ne tik vieni kitus sveikino, bet ir kiekvienas asmeniškai visus metus įsipareigojo malda lydėti atsitiktiniu būdu išsirinktą Vilkaviškio vyskupijos kunigą, taip dar kartą sau ir pasauliui priminti ypatingą savo pašaukimą maldai.
Šventė baigta agape parapijos namuose. Kiekvienas išeinantis gavo po duonos kepalėlį kelionei, o pašvęstojo gyvenimo atstovės ir po tulpės žiedą.
Kun. Linas Baltrušaitis
© 2017 XXI amžius
|