Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjo 1949-ųjų Deklaraciją

Paminklas 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams

Minėjime dalyvavo grupė Lietuvos Laisvės kovotojų

1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarus primena klėtyje įrengta ekspozicija ir rekonstruotas bunkeris

Minėjime dalyvavo grupė jaunimo organizacijų

MINAIČIAI (Radviliškio r.). Vasario 15 dieną, 99-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo metinės. Susirinkusius sveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Visi jie linkėjo lietuviams nepamiršti sunkaus Lietuvos kelio į laisvę ir nepriklausomybę. 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė palinkėjo visiems tvirtai ir vieningai eiti Lietuvos laisvės keliu taip, kaip juo ėjo už laisvą Lietuvą kovoję partizanai. Lietuvos Laisvės kovotojų, partizanų vardu pasveikino Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus kavalierius Vytautas Balsys. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių Nyderlandų Karalystės karinių oro pajėgų komponento atstovai ir jų vadas majoras Martinas Pudtas (Martin Poodt).

Nemažai renginio dalyvių sudomino Šiaulių dramos teatro aktorių ir rekonstruktorių klubo „Partizanas“ atkurtos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo akimirkos, kai buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir pasirašyta Deklaracija, kuri kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, atspindi pagrindinį tautos siekį – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Deklaraciją 1949 m. vasario 16 d. pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas ir LLKS Tarybos nariai Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesys-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Petras Bartkus-Žadgaila. Nė vienas jų nesulaukė to, ko siekė, – laisvos Lietuvos.

Buvo sušaudyti, žuvo išduoti, pakliuvę į pasalą. Nuo šių įvykių praėjus 68 metams, istorinėje vietoje vieną aštuonių signatarų gyvenimo akimirką – Deklaracijos pasirašymą – atkūrę aktoriai ir inscenizacijos režisierius Juozas Žibūda džiaugėsi nauja patirtimi ir prasmingu Lietuvos istorijos pateikimu jaunajai kartai. Pasak jų, tai – unikali galimybė jaunimui įdomiai papasakoti apie Lietuvos valstybingumo istorijai svarbų įvykį. Šio sumanymo autoriai – Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojai. Juos konsultavo Lietuvos kariuomenės kariai.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės savanoriai renginio dalyvius ir svečius vaišino partizanišku maistu, arbata. Apie istorinę akimirką susirinkusiems papasakojo renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas dr. Darius Juodis. Sodybos šeimininkė, įvykių liudininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė susidomėjusiems pasakojo apie 1949 metų žiemą, įvykius jų sodyboje.

Susirinkusieji galėjo iš viršaus apžiūrėti klėtyje įrengtą autentišką, stiklu dengtą partizanų bunkerį.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Šiaulių įgulos kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai savanoriai ir Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai. Oro gynybos batalionas surengė ginkluotės ir technikos ekspoziciją, šauliai visus norinčius pakvietė išbandyti save taiklaus šaudymo varžybose. Renginyje muzikinius kūrinius atliko Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Pranciškaus Memėno, Radviliškio miesto kultūros centro režisieriaus Vaidoto Katučio ir Šiaulių universiteto gimnazijos folkloro studija „Čiūto“ (vadovai – Rasa ir Kęstutis Stoškai).

Radviliškio rajonas
Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“