Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimas yra racionalus

Kardinolas Gerhardas Miuleris apie Bažnyčios doktrinos svarbą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir kardinolas Gerchardas Miuleris

Pastaruoju metu paskelbus popiežiaus Pranciškaus apaštalinį paraginimą „Amoris Laetitia“ susidarė didelė nuomonių įvairovė dėl šio pastoracinio dokumento nuostatų ir siūlymų interpretavimo, ypač dėl gyvenimo tų porų, kurios dėl įvairių priežasčių nėra sakramentinėje santuokoje, bet nori priimti šv. Komuniją. Plačiai diskutuojama ir dėl protestantų sutuoktinių, kurie nepripažįsta visų septynių Bažnyčios sakramentų, galimo dalyvavimo Eucharistijoje kartu su gyvenimo partneriais katalikais. Tokių svarstymų akivaizdoje, kai kartais reiškiant tiesiog priešingą nusistatymą, tikinčiųjų bendruomenėje, Šventojo Tėvo žodžiais tariant, iškilo poliarizacijos pavojus, svarbu iš naujo apmąstyti esminių Katalikų Bažnyčios doktrinos principų laikymosi aktualumą. Kaip tik apie tai vasario pradžioje duotame išsamiame interviu italų katalikų apologetikos žurnalui „Il Timone“ („Vairas“) kalbėjo autoritetingas Tikėjimo mokslo (doktrinos) kongregacijos prefektas vokietis kardinolas Gerhardas Miuleris (Gerhard Müller). Jis apžvelgė bažnytinės doktrinos (sacra doktrina fidei) vystymąsi, jos santykį su Dievo Žodžiu ir asmenine sąžine, paliesdamas kai kuriuos krikščionių vienybės siekio bei minėto dokumento „Amoris Laetitia“ taikymo aspektus.

Valstybės apdovanojimai Lietuvai nusipelniusiems žmonėms

Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanota sesuo Monika Gavėnaitė (ketvirtoji iš kairės) su ją pasveikinti atėjusiais bičiuliais ir prezidente Dalia Grybauskaite Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotraukos

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė minint Vasario 16-ąją – Valstybės atkūrimo dieną – už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje vasario 16-ąją valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Pasak Prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė, kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke. Prezidentė pabrėžė, kad ši šventė priklauso visiems, kurie šiandien nuoširdžiai, negailėdami jėgų, tarnauja valstybei, įgyvendina puikias iniciatyvas, augina vaikus ir kasdien atkakliu darbu prisideda kurdami mūsų visų ateitį. Jie ir yra tikrasis šiandieninės Lietuvos veidas su begale gerų, gražių bruožų. Tai – žmonės, kuriems netrūksta nei pasiaukojimo, nei drąsos, nei ištikimybės.

Šv. Valentino šventė Klaipėdoje

Šv. Valentino šventės „Meilė niekada nesibaigia“ Klaipėdoje dalyviai

Vasario 12 dieną, sekmadienį, Klaipėdos koncertų salėje vyko Šv. Valentino šventė „Meilė niekada nesibaigia“. Meilė nesibaigia, nes mes savo gyvenimais audžiame Amžinybės drabužį. O kaip šiandien audžiamos šios tyrosios Amžinybės drobės? Į šį klausimą atsakė šventės dalyviai. Indrė Dirgelaitė (vokalas) specialiai šiam renginiui sukūrė muziką, jai talkino Rokas Jackūnas (gitara), mimas Aleksas Mažonas, saksofonu grojo Sigitas Stalmokas, Skaistė Čilinskaitė virpino smuiko stygas. Žiūrovai išvydo šokių studijų Lauros Garaščenko „Judesio erdvė“ ir „PADI DAPI Fish“ pasirodymus, grožėjosi senovinėmis polifoninėmis giesmėmis, atliekamomis ansamblio „decOrata“, įspūdingus video renginiui kūrė Ilona Nagrodskytė, renginį režisavo Dalia Kanclerytė. Didžiulio žmonių antplūdžio sulaukusi Šv. Valentino šventė „Meilė niekada nesibaigia“ Klaipėdoje po šiemetinės sėkmės ruošiasi grįžti ir kitąmet, nesiliaudama stebinti žiūrovus Meilės stebuklais...

Kam teikiame pirmumą?

Kun. Vytenis Vaškelis

Dėl Dievo Karalystės yra verta kaskart iš naujo apsispręsti, paklusti Jėzaus mokymui, kad, vis labiau atsiribodami nuo savo ego, galėtume Jame atrasti tikrąją savo vertę, kūrybinius gebėjimus tikslingą pritaikymą, ramybę, poilsį... Jis toliaregiškai mus perspėja, kad žmogus negali suderinti tarnystės dviem skirtingiems šeimininkams. Jis brėžia egzistencinę takoskyrą tarp tarnavimo Jam ir turtui (plg. Mt 6, 24).

Visada bus pagunda pirmumą teikti matomam dalykui, nes, kai sufokusuojame dėmesį į jį, jis savaip „išsiplečia“, tai yra užvaldo mūsų mintis, ir, atrodo, kad šiuo metu daugiau nieko nėra, išskyrus mus ir tą objektą ar subjektą, į kurį nukreipiame savo skvarbų žvilgsnį. Stebimo daikto vaizdas gali išlaisvinti mūsų tikėjimą, nukreiptą į transcendenciją, bet, tapęs netvarkingu sielos troškimu, gali ją apraizgyti iki galo niekada neišsipildančiais pažadais. Taigi, nelygu, koks yra daiktas ir mūsų santykis su juo...

Lietuva minėjo Valstybės atkūrimo dienos metines

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su grupe šventės dalyvių Simono Daukanto aikštėje

Vasario 16-ąją Lietuva minėjo 99-ąsias Valstybės atkūrimo dienos metines – prisiminė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, savanorius, laisvės kovotojus, pagerbė šaliai nusipelniusius šių dienų žmones, linksminosi įvairiose šalies vietose surengtuose kultūriniuose renginiuose. Iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos minėjimas bei Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vidurdienį vyko sostinės Simono Daukanto aikštėje ir Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Supažindiname su įspūdingesniais Vasario 16-osios minėjimais įvairiose Lietuvos vietose.

Eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių nei pernai

VILNIUS. Ryte sostinės Rasų kapinėse buvo pagerbtas Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, padėta gėlių. Jų padėta ir prie 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje tradiciškai iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė čia sakė: „Vasario 16-oji – šventė, kuri mus pakylėja. Ir valstybę, ir žmogų. Kiekvieną, kuris šį rytą prie namų ar širdyje iškėlėme Trispalvę. Šią dieną ypač stipriai jaučiame pasididžiavimą už mūsų valstybės nueitą kelią, už visų juo ėjusių ir einančių tautiečių atkaklumą, pasiaukojimą, drąsą, kūrybą ir meilę Lietuvai, nesunaikintą nei karų, nei tremčių, nei sovietinio lagerio, neparduotą ir neišmainytą. Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Mes turime ko mokytis iš savo Vasario 16-osios. Ir anuomet, ir dabar pasaulyje buvo brėžiamos naujos trajektorijos. Tik tada Lietuva buvo lyg pavasario daigas, vėl prasikalęs per okupacijų ledą. O šių dienų Lietuva – jau beveik šimtametis ąžuolas. Mes turime, iš ko pasisemti stiprybės, turime, ką ginti ir saugoti. Būkime tvirti, išdidūs, nepalaužiami ir linksmi, nes tai – mūsų šventė! Tegul mūsų Trispalvė bus matoma visame pasaulyje, kur tik yra mūsų tautiečių ir Lietuvos draugų!“

Įvertinimas už kūrybinio kelio aukštumas

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai su Prezidente

Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, būrelis šventiškai nusiteikusių žinomų menininkų ir jų artimųjų bei draugų susirinko į prezidentūrą. Čia buvo teikiamos 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos įteiktos ir užsienyje gyvenantiems, tačiau su Lietuva glaudžius ryšius palaikantiems ir Lietuvai nuoširdžiai dirbantiems kūrėjams. Šie kūrėjai nenutolsta, neatitrūksta nuo Lietuvos, o savo kūryboje savitai atskleidžia vienijantį bendražmogiškų vertybių kontekstą, kultūrines sąsajas, priartina žmogaus būties ir dvasinės raiškos horizontus, sujungia globalumą ir asmeninės būties trapumą į vientisą ir harmoningą meno kalbą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse šalies menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas už didelius kūrybinius nuopelnus. „Kultūra ir menas mums atveria plačiausią erdvę bendrauti, kalbėti su pasauliu unikaliu balsu ir kartu tarsi patikimas inkaras neleidžia atitrūkti nuo savo šaknų. Į jūsų išskirtinius kūrinius talento tėkmės suneša visa, kas per amžius užkoduota tautoje, kas leido išsaugoti mūsų valstybę, nepamiršti, kas esame, ką išgyvenome, kuo norime dalytis“, – sakė Prezidentė, sveikindama laureatus ir pabrėžė, kad ši premija – įvertinimas už kūrybiniame kelyje pasiektas aukštumas, didelį jausmo ir minties darbą, dalyvavimą kuriant valstybę.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklu įamžino LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signatarą

Kun. Vytautas Juozas Insoda šventina paminklą kraštiečiui, LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signatarui Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui

LUKŠIAI. Vasario 16-ąją džiugiai ir prasmingai švęstos 99-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos metinės. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Juozapo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda. Po šv. Mišių visi šventės dalyviai rinkosi į šalia šventoriaus esantį Atminties skverelį, kuriame klebonas pašventino paminklą kraštiečiui, Tauro apygardos partizanų vadui, kovotojui už Laisvę – Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui. Paminklas pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva, šiame centre dirba ir paminklo autorius Jonas Jagėla. Prie paminklo kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo narys Arvydas Pyragas, laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, A. A. Grybino-Fausto dukterėčia.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Ten, kur gimė „Tautiška giesmė“

Vinco Kudirkos muziejaus patalpas pašventino kan. Donatas Jasulaitis

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Prieš pat Vasario 16-ąją čia po remonto duris atvėrė Vinco Kudirkos muziejus (pastatytas 1998 metais, minint „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno – šimtmetį). Atnaujintas patalpas pašventino Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis. Jis jautria įžvalga priminė 1960 metais Kudirkos Naumiestyje atsiradusio krašto muziejaus įkūrėją mokytoją Nataliją Manikienę, iki paskutinio atodūsio pasišventusią kraštotyrininkės darbui.

Modernizuoto muziejaus ekspozicijose pristatoma Kudirkos Naumiesčio, kaip pasienio miesto, istorija, krašto šviesuoliai, Vinco Kudirkos asmenybė, „Varpo“ epocha, spaudos draudimo laikotarpis, išskirtinai supažindinama su zanavykų tautiniu kostiumu.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjo 1949-ųjų Deklaraciją

Paminklas 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams

MINAIČIAI (Radviliškio r.). Vasario 15 dieną, 99-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo metinės. Susirinkusius sveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Visi jie linkėjo lietuviams nepamiršti sunkaus Lietuvos kelio į laisvę ir nepriklausomybę. 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė palinkėjo visiems tvirtai ir vieningai eiti Lietuvos laisvės keliu taip, kaip juo ėjo už laisvą Lietuvą kovoję partizanai. Lietuvos Laisvės kovotojų, partizanų vardu pasveikino Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus kavalierius Vytautas Balsys. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių Nyderlandų Karalystės karinių oro pajėgų komponento atstovai ir jų vadas majoras Martinas Pudtas (Martin Poodt).

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Trispalvė – ant vandentiekio bokšto

Minėjimas prie Šakių vandentiekio bokšto

ŠAKIAI. Prieš 65 metus, vasario 15-ąją, Šakių „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniai iškėlė Lietuvos trispalvę ant Šakių vandentiekio bokšto. Tačiau plazdančios vėliavos jaunuoliai savo akimis nepamatė – jie buvo suimti, apkaltinti tėvynės išdavimu, įkalinti. Šiemet vasario 16-osios išvakarėse prie Šakių miesto vandentiekio bokšto Šakių „Žiburio“ gimnazijos bendruomenė ir Šakių 405-osios kuopos jaunieji šauliai paminėjo 65-ąsias Lietuvos trispalvės iškėlimo ant vandentiekio bokšto metines.

Renginyje dalyvavo laikinai savivaldybės mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys Juozas Puodžiukaitis, mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, savivaldybės tarybos nariai, tremtiniai. Virš Šakių vandentiekio bokšto vėl suplevėsavo trispalvė...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Malda, koncertas, apdovanojimai ir spektaklis

Jaunieji šauliai pasiruošę priimti priesaiką

ŠILALĖ. Vasario 16-osios minėjimas pradėtas nuo ankstaus ryto ateitininkų akcija „Padovanok Trispalvę“. Jos metu prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ateitininkai žmonėms dalijo trispalves vėliavėles. Šilalės Atviro jaunimo centro „Pulsas“ savanoriai miestą apjuosė papuošdami kelių ženklus, medžius trispalvėmis juostelėmis.

Paskui į bažnyčią su savo vėliavomis bei atributika atžygiavo uniformomis pasipuošę šauliai, tautininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Iškilmę papuošė skautai, vadovaujami mokytojos Alvyros Gedeikienės. Atvyko Šilalės rajono Savivaldybės meras Jonas Gudauskas, administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, Tauragės apskrities šaulių vadas, majoras Kęstutis Bauža bei kiti garbūs svečiai. Šv. Mišias gausiai susirinkusiems tikintiesiems minint 99-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines aukojo klebonas kan. dr. Algis Genutis. Po šv. Mišių sugiedotas Lietuvos himnas, jauniesiems šauliams įteikti Padėkos raštai už aktyvią veiklą. 20 jaunųjų šaulių priėmė priesaiką ir įsiliejo į šaulių gretas.

Belaukiant Vasario 16-osios

Renginio dalyviai prie paminklo tremties aukoms Pasvalyje

PASVALYS. Vasario 13 dieną čia vykęs renginys buvo skirtas Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai – paminėti. Pasvalio katalikės moterys, tremtiniai, krašto žmonės, svečiai iš Panevėžio, Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės mokyklos 7 b klasės mokiniai rinkosi senose Pasvalio kapinėse, prie granitinio memorialinio paminklo Pasvalio krašto tremties ir pokario metų raudonojo teroro aukoms. Žodį tarė Lietuvos katalikių moterų sąjungos Pasvalio skyriaus draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė. Nuskambėjo „Tautiška giesmė“, malda už žuvusiuosius. Mokytoja Birutė Simonaitienė perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Lietuvos laukai“, o savo motinos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Kuo mes stiprūs“ perskaitė Onutė Striškienė iš Panevėžio rajono. Prie paminklo uždegtos žvakės.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjime – malda, vėliava, parodos ir monografija

Kupiškėnai žygiuoja su 38 metrų vėliava

KUPIŠKIS. Vasario 16-oji kupiškėnams šiemet buvo ypatinga. Ryte gatvėse būriavosi šventiškai nusiteikę, tautiškai pasipuošę vaikai ir suaugusieji. Žmonės rinkosi į miesto centre esančią Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Čia vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Visus pasveikino rajono meras Dainius Bardauskas, Seimo narys Raimondas Martinėlis. Iš aikštės centrine gatve link bažnyčios nusidriekė eisena žmonių, kurie nešė 38 metrų Lietuvos trispalvę. Reginys buvo iš tiesų įspūdingas. 12 valandą Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvą ir jos žmones aukojo Kupiškio dekanas ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Mindaugas Kučinskas. Po šv. Mišių buvo padėtos gėlių puokštės istorinėse miesto vietose.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Nepriklausomybės šventė

Luokiškiai prie Nepriklausomybės paminklo švenčia Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę

LUOKĖ. Prisijungdamos prie Prezidentės pilietinės akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ Luokės seniūnijos institucijos (seniūnija, V. Kleivos gimnazija, vaikų muzikos ir dailės mokykla, Visų Šventųjų parapijos ir vietos bendruomenės, „Bočių“ klubas ir kiti) iškilmingai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šventę. Luokės klebonas kun. Virginijus Palionis aukodamas šv. Mišias už Lietuvos Nepriklausomybės gynėjus priminė, kad pirmas požymis, kad tautos nebelieka, bus tas, kad joje nebeliks žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimo, ir kvietė išsaugoti teisingumą, žmogiškumą ir laisvę.

Paskui šventė tęsėsi skverelyje prie Nepriklausomybės paminklo. Sugiedojus Lietuvos himną, susirinkusius pasveikino seniūnas Česlovas Ubartas ir pabrėžė, kad prieš 99 metus vasario 16-ąją ištarti žodžiai – „Lietuva – Nepriklausoma Valstybė“ – tapo kūnu ir gyvena tarp mūsų, linkėjo, kad tą istorinį momentą uždegta Laisvės ugnis bei liepsnojanti meilė Lietuvai visada jungtų praeities, dabarties ir ateities kartas. Jo mintį pratęsė jauniausias šventės dalyvis, penkiametis Lidijos ir Egidijaus Stonių sūnus Adomas. Jis padeklamavo Danutės Jovaišienės eilėraštį „Mano Lietuva“.

Likimai

Paroda pagerbtas mokytojo ir politinio kalinio atminimas

Bronius VERTELKA

Juozapo Šiaučiūno vaikai Juozapas Eugenijus Šiaučiūnas ir Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė

Kernavė. Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje vyko parodos „Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai“, skirtos tarpukario šviesuolio, mokytojo, kraštotyrininko, Kernavės muziejaus įkūrėjo, sovietinio lagerio kalinio atminimui, atidarymas. Ją parengė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija bendradarbiaudama su Lietuvos ypatinguoju archyvu. Parodoje – asmeniniai J. Šiaučiūno daiktai, knygos, mokyklinės veiklos reikmenys, muziejaus įkūrimo liudijimai, kasdieninį darbą atskleidžiantys dienoraščiai, nuotraukos, represinių struktūrų dokumentai, nušviečiantys šio tarpukario inteligento darbus valstybės stiprinimui ir tragišką likimą sovietams okupavus Lietuvą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šventė drauge su savanoriais

Savanoriai ir kiti šventės dalyviai po maldų už Tėvynę ant laiptų prie bažnyčios durų. Priekyje centre (iš kairės) – kan. Jonas Paulauskas, kunigai Audrius Undraitis ir Kęstutis Vainorius

GARGŽDAI. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 99-ųjų metinių minėjimas prasidėjo 12 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Žvalūs rinkosi žmonės į bažnyčią dalyvauti pamaldose už laisvą Tėvynę, melsti Aukščiausiojo pagalbos neprarasti jos. Darnia rikiuote su vėliavomis per miestą atžygiavo šventėje dalyvauti pasiryžę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopos kariai, t. y. Gargždų kariai savanoriai. Šiai kuopai penktus metus vadovauja kpt. Gintautas Razma. Jis džiaugiasi, kad per tą laiką Gargždų savanorių kuopa ženkliai ūgtelėjo bei pasiekė ne vieną garbingą laimėjimą. Du kartus iš eilės kuopa buvo pripažinta geriausia pėstininkų kuopa Savanorių pajėgose. „Nuotaikos džiugios, – sakė pėstininkų kuopos vadas kpt. G. Razma, – vis daugiau jaunimo įsijungia į mūsų gretas ir supranta, kad darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę kuriame. Dar kartą tai patvirtina, kad galimos agresijos išvakarėse gebame susitelkti – o tai ir yra svarbiausia“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šventa tautos diena

Klebonas kun. Artūras Stanevičius pasipuošė tautine atributika

KĖDAINIAI. Vasario 16-ąją lietuvis pradeda nuo jį pažadinusios aušros, Trispalvės iškėlimo prie savo namų, rytmetinės maldos už Tėvynę, prisiminimų virpinančių širdį, Lietuvos himno, giesmės, artimo žmogaus apkabinimo. Kiekviena bendruomenė savitai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šv. Jurgio parapijos tikintieji ėjo į ankstyvąsias šv. Mišias. Klebonas kun. Artūras Stanevičius kvietė visus maldai už Tėvynę ir jos didvyrius. Po pamaldų, sugiedojus Lietuvos himną, klebonas sveikino parapijiečius linkėdamas, kad pajustume džiaugsmą ir pakylėjimą kiekvienas savo širdyje, toje nevienadienėje tautos šventėje, gyvenančioje mumyse nuolatos. Po šv. Mišių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje paleisti trijų spalvų balionai su laiškais. Trys laiškai pakilo į padangę. Laiškus su šventiniais linkėjimais rašė Šv. Jurgio bendruomenės tikintieji, „Caritas“ ir bažnyčios choras. Viename laiške linkėjo taikos, Dievo palaimos ir džiaugsmingos šventės šeimoms, kitame – tikėjimo, meilės, vilties ir pagarbos vienų kitiems, trečiame – skambių giesmių, didingo balsų aido po Šv. Jurgio bažnyčios skliautais, visiems drauge džiaugsmingai švenčiant istorinę tautos šventę.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Poetą Kazį Bradūną paminėjo tėviškėje

Alvito bažnyčioje prie bibliotekininkės jubiliatui parengto stendo Kazio Bradūno dukros Lionė ir Elena ir vaikaitis Vytautas

ALVITAS. Porą dienų anksčiau nei iškilmingai Valdovų rūmuose Vilniuje kraštiečio poeto Kazio Bradūno 100-mečio jubiliejus kukliai paminėtas jo gimtojo Alvito Šv. Onos parapijos bažnyčioje. Šv. Mišių homilijoje parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas kalbėjo apie jubiliato talentu skleistą Dievo kūrinijos grožį, meilę tėvynei, žemei, žmogui, kvietė įsiklausyti į jo poezijos gilumą, prasmingumą.

Po šv. Mišių muzikinę-literatūrinę kompoziciją, skaitydami poeto eiles, atliko Alvito pagrindinės mokyklos mokiniai.

Poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė akcentavo, jog Bradūnų šeimos narių sprendimu tėvelio jubiliejinių metų šventimo pradžią įprasmina būtent Alvito bažnyčioje šv. Mišių auka jo mirties dieną, vasario 9-ąją (2009 metais). Taip pasirinkta dar ir todėl, kad K. Bradūnas šioje mažoje bažnytėlėje buvo pakrikštytas, kad pats, Amerikoje gyvendamas, dažnai kartodavo, jog jo širdis – Alvite ir gimtuosiuose Kiršuose. Dukra Elena liudijo apie šeimoje abiejų tėvų gyvenimo pavyzdžiu vaikams ir vaikaičiams įdiegtas tautiškumo, katalikiškumo vertybes ir kitas žmogiškąsias savybes.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Bendruomenė pagerbė ilgametį kleboną

Šv. Mišių auka. Iš kairės: kunigai Artūras Sederevičius SJ, Antanas Urbanavičius ir Vytautas Antanas Matusevičius

PLOKŠČIAI. Vasario 19-ąją, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, šv. Mišių auka, į kurią susirinko daug parapijiečių, buvo ne eilinė – prie altoriaus atėjo trys kunigai. Šv. Mišių aukai vadovavo 1982–2016 metais šioje parapijoje klebonavęs, o dabar altaristas kun. Antanas Urbanavičius, koncelebravo dabartinis klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius ir iš šios parapijos kilęs Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Artūras Sederevičius SJ. Įžangoje kun. A. Urbanavičius sakė šiose šv. Mišiose melsiąsis ne tik už parapijiečius, bet ir už save, dėkodamas už 70 savo gyvenimo metų ir prašydamas Dievo gailestingumo. Tos dienos Evangelijoje sakyta: „Nesipriešink piktam žmogui, bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį (...). Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5, 38–48). Iš tiesų kun. A. Urbanavičius gyvenime neretai pasitaikė panašių atvejų, todėl, kaip jis sakė homilijoje, pasisekė, kad lyg ir nepadarė ko nors blogo, o gero galbūt galėjo ir daugiau padaryti. Jis tikisi, kad naujajam klebonui pavyks daugiau nuveikti.