Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šventa tautos diena

Klebonas kun. Artūras Stanevičius pasipuošė tautine atributika

Trijų spalvų balionai su Šv. Jurgio bendruomenės laiškais

KĖDAINIAI. Vasario 16-ąją lietuvis pradeda nuo jį pažadinusios aušros, Trispalvės iškėlimo prie savo namų, rytmetinės maldos už Tėvynę, prisiminimų virpinančių širdį, Lietuvos himno, giesmės, artimo žmogaus apkabinimo. Kiekviena bendruomenė savitai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šv. Jurgio parapijos tikintieji ėjo į ankstyvąsias šv. Mišias. Klebonas kun. Artūras Stanevičius kvietė visus maldai už Tėvynę ir jos didvyrius. Po pamaldų, sugiedojus Lietuvos himną, klebonas sveikino parapijiečius linkėdamas, kad pajustume džiaugsmą ir pakylėjimą kiekvienas savo širdyje, toje nevienadienėje tautos šventėje, gyvenančioje mumyse nuolatos. Po šv. Mišių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje paleisti trijų spalvų balionai su laiškais. Trys laiškai pakilo į padangę. Laiškus su šventiniais linkėjimais rašė Šv. Jurgio bendruomenės tikintieji, „Caritas“ ir bažnyčios choras. Viename laiške linkėjo taikos, Dievo palaimos ir džiaugsmingos šventės šeimoms, kitame – tikėjimo, meilės, vilties ir pagarbos vienų kitiems, trečiame – skambių giesmių, didingo balsų aido po Šv. Jurgio bažnyčios skliautais, visiems drauge džiaugsmingai švenčiant istorinę tautos šventę.

Balionams nuskriejus tolyn, parapijiečiai drauge su klebonu vyko į kovotojų, kritusių už Lietuvos laisvę, pagerbimo ceremoniją Dotnuvos kapinėse prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams“. Čia prisiekė jaunieji šauliai, buvo padėtos gėlės ant kovojusių už Lietuvos laisvę kapelių. Šalia minėto paminklo glaudžiasi ir partizano Liudo Augos, kuris išėjo partizanauti dar neturėdamas aštuoniolikos metų ir žuvo nelygioje partizaninėje kovoje, tėvų Juozo Augos ir Zuzanos Augienės kapelis. Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius džiaugėsi tautos šventėje dalyvaujančiu nemažu būriu jaunųjų šaulių ir vėliavėlių gausa. Jos buvo kiekvieno rankose. Tautos išskirtinumo ženklai puošė šią dieną.

Tautinis rūbas sugrįžta tarsi iš ilgos kelionės, jį mokomės pamilti. Jį jau matome ne tik etnografiniuose momentuose, bet tautos ir kitose lietuviui brangiose šventėse, kaip išskirtinumo, pasididžiavimo savo šalimi ir jos savitumu ženklą. Kiekvienas esame savo žemės grūdelis, auginantis daigelius šviesai, Dievo vaikas. Telieka vienytis šeimose ir bendruomenėse puoselėjant savo kraštą, saugant taiką, branginant savo tautos vertybes.

Genė Sereikienė

Autorės nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“