Audros laužė –
nepalūžom

Nelietuviai Lietuvai

Navruz sutampa su pavasario lygiadieniu

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – spalvinga Lietuvos totorių bendruomenės šventė

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Krymo totorių liaudies šokį šoka jaunoji šokėja Elvina Čiurlu

„Ilsu“ ansamblio atlikėjai su vadove Almira Trakšeliene Parmaksizoģlu (kairėje)

„Ilsu“ ansamblio atlikėjai su Ukrainos ir Krymo nusipelniusia artiste Elzara Batalova (centre) ir koncertmeisteriu Aleksandru Melechu (kairėje)

Vaikų piešinių paroda-konkursas „Čia aš gyvenu“, skirta 620 metų sukakčiai, kai totoriai įsikūrė LDK

Ukrainos ir Krymo nusipelniusi artistė, dainininkė Elzara Batalova su tautiniais rūbais

Totorių kultūros centras pakvietė į tradicinę tarptautinę pavasario šventę Navruz, kuri šiemet Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko šeštą kartą. Salę puošė vaikų piešinių paroda-konkursas „Čia aš gyvenu“, skirta 620 metų sukakčiai, kai totoriai įsikūrė LDK.

Navruz (Nowruz-bairam, išvertus iš persų kalbos, – nauja diena, žmogaus ir gamtos atsinaujinimas) tradicijos siekia daugiau kaip tris tūkstančius metų. Ji švenčiama musulmoniškose šalyse: Afganistane, Albanijoje, Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizstane, Makedonijoje, Kryme, Rusijos Federacijos regionuose (Baškirija, Šiaurės Kaukaze, Tatarstane), kai kur Indijoje. Tačiau tai nėra religinė šventė. Tai – Naujieji metai pagal iraniečių ir tiurkų tautų astronominį saulės kalendorių (žiemos pabaiga, pavasario pradžia – kovo 20–22 dienomis). Tarptautine švente Navruz diena paskelbta 2010 metais UNESCO ir įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą. Šventė skirta pavasariui, žemės ūkio darbų pradžiai, raginama atiduoti skolas, atleisti nuoskaudas, susitaikyti, dalintis dovanomis (nepamiršti našlaičių ir vargšų), paminėti mirusius, aplankyti tėvus ir draugus, sutvarkyti namus (apsivalyti fiziškai ir dvasiškai) ir džiaugtis: palinkėti laimės ir sėkmės.

Islamo kultūros ir švietimo centro vadovas Aleksandras Beganskis sakė, kad kultūra ir tikėjimas yra dvi žmogaus kojos, be kurių negali vaikščioti, pasidžiaugė, kad totorių vaikai dainuoja įvairiomis kalbomis (lietuvių, rusų, totorių, turkų), moka Chazano totorių, Pavolgio totorių, Krymo totorių, tiurkų dainų ir šokių, ir kur jie bebūtų, kur bekoncertuotų, šviečia kaip perlai, kaip deimantai, kurie puoselėja Lietuvos šalį. A. Beganskis palinkėjo visiems iš naujo atgimti, pasinerti į savo praeitį, kultūrą (totorių kultūros centro folkloro vaikų ansamblio „Ilsu“ pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Tėvynė“).

Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ įkurtas 2011 metais Vilniuje. Ansamblio dalyviai mokosi Pavolgio ir Krymo totorių folkloro – lyrinių ir apeiginių dainų, tautinių šokių, pasakų, legendų, mįslių, patarlių ir posakių, totorių kalbos pagrindų, susipažįsta su nacionalinės virtuvės tradicijomis, aktyviai dalyvauja festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje: 2013 metais koncertavo Krymo istorinėje sostinėje Bachčisarajuje pakviesti dalyvauti „Lietuvos Respublikos Dienose“; 2014 metais – tarptautinėje vaikų šventėje Turkijoje.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, prof. Adas Jakubauskas pasidžiaugė, kad ši šventė prigijo (Karininkų ramovė šeštus metus svetingai priima jų bendruomenę švęsti Navruz šventę), kad totorių kultūros centro folkloro ansamblio „Ilsu“ vaikai per tą laiką išaugo, subrendo, jų pėdomis žengia jau kiti mažieji ansambliečiai. Padėkojo ansamblio vadovei Almirai Trakšelienei Parmaksizoģlu, koncertmeisteriui Liutaurui Milišauskui, kuris daug metų lavina, moko vaikus muzikos kaip tikras totoris. A. Jakubauskas priminė, kad šiemet bus nemažai įsimintinų sukakčių ir renginių: 620 metų, kai totoriai įsikūrė Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, o kitais metais laukia 700 metų sutarties su Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu Gediminu jubiliejus.

Visą popietę garbingus svečius ir šventės dalyvius dainomis ir šokiais džiugino ansamblis „Ilsu“ atsinaujinusia programa (jaunimas ir patys mažieji atlikėjai), apie meilę dainavo vyresni bendruomenės nariai – Esma Cibulskienė, pritariant salza Aleksandrui Melechui, keletą Krymo totorių dainų atliko garbės viešnia – Ukrainos ir Krymo autonominės respublikos nusipelniusi artistė, radijo laidų vedėja (2008–2010 metais – Krymo aukščiausios tarybos narė), dainininkė Elzara Batalova. Ji Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Vakarui baigiantis Elzara ragino žiūrovus kartu dainuoti ir šokti, dainavo kartu su „Ilsu“ ansambliu. Ji visiems „įpūtė“ gaivaus pavasario vėjo, kibirkščiavo energija ir gera nuotaika. Juk sakoma: kuo linksmiau praeina „Navruz“ šventė, tuo gamta būna dosnesnė žmonėms.

„Ilsu“ vadovė A. Trakšelienė Parmaksizoģlu pakvietė visus į baigiamąjį totorių vaikų kūrybinės vasaros stovyklos koncertą, kuris vyks Trakų kultūros namuose liepą. Almira pasidžiaugė, kad vaikų vasaros stovyklą remia Turkijos ambasada, o mokyti totorių vaikus (tiurkų, totorių dainų ir šokių) atvyksta profesionalūs pedagogai iš Kazanės, Krymo, Tatarstano, Turkijos. Šiemet vaikų kūrybos vasaros stovykla vyks vienuoliktą kartą.

Po koncerto visi šventės dalyviai buvo pakviesti paragauti tradicinių totorių vaišių – kibinų ir saldumynų, burnoje tirpstančio šimtalapio su aguonų įdaru.

Autorės nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“