2017 m. balandžio 28 d.
Nr. 17 (2233)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom


XXI Amžius


Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.


Nelietuviai Lietuvai

Navruz sutampa su pavasario lygiadieniu

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – spalvinga Lietuvos totorių bendruomenės šventė

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

„Ilsu“ ansamblio atlikėjai
su vadove Almira Trakšeliene
Parmaksizoģlu (kairėje)

Totorių kultūros centras pakvietė į tradicinę tarptautinę pavasario šventę Navruz, kuri šiemet Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko šeštą kartą. Salę puošė vaikų piešinių paroda-konkursas „Čia aš gyvenu“, skirta 620 metų sukakčiai, kai totoriai įsikūrė LDK.

Navruz (Nowruz-bairam, išvertus iš persų kalbos, – nauja diena, žmogaus ir gamtos atsinaujinimas) tradicijos siekia daugiau kaip tris tūkstančius metų. Ji švenčiama musulmoniškose šalyse: Afganistane, Albanijoje, Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizstane, Makedonijoje, Kryme, Rusijos Federacijos regionuose (Baškirija, Šiaurės Kaukaze, Tatarstane), kai kur Indijoje. Tačiau tai nėra religinė šventė. Tai – Naujieji metai pagal iraniečių ir tiurkų tautų astronominį saulės kalendorių (žiemos pabaiga, pavasario pradžia – kovo 20–22 dienomis). Tarptautine švente Navruz diena paskelbta 2010 metais UNESCO ir įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą. Šventė skirta pavasariui, žemės ūkio darbų pradžiai, raginama atiduoti skolas, atleisti nuoskaudas, susitaikyti, dalintis dovanomis (nepamiršti našlaičių ir vargšų), paminėti mirusius, aplankyti tėvus ir draugus, sutvarkyti namus (apsivalyti fiziškai ir dvasiškai) ir džiaugtis: palinkėti laimės ir sėkmės.


Nelietuviai Lietuvai

Skambėjo Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainos

Kristina Vaisvalavičienė

Menų festivalio
„Gražiausiu taku“ dalyviai.
Petro Vaičiulio nuotrauka

Lietuvius ir latvius jungia ne tik kalba, bet ir tai, kad ir vieniems, ir kitiems nei dainų, nei susitikimų niekada nebus gana. Tai įrodė balandžio 2 dieną į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiąją salę kauniečius sukvietęs XII menų festivalis „Gražiausiu taku“. Šiemet festivalio sumanytojos ir vadovės Aleksandra Danutė Žiedelienė ir Lijana Žiedelytė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru ir asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas“ parengė ir pristatė pramoginę šviečiamąją programą „Lai dainuos baltų širdys!“, skirtą Lietuvos ir Latvijos kultūriniams ryšiams ir baltiškajai tapatybei stiprinti, muzikai, suvienijančiai įvairias kartas, įvairių socialinių grupių atstovus, populiarinti. Koncerte žymiausių Lietuvos ir Latvijos estradinės muzikos kompozitorių Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainas atliko tokie scenos veteranai, kaip Voldemaras Frankonis, Viktoras Malinauskas, Irena Ašakaitė, „Baritonų trio“ Benjaminas Želvys, Danielius Vėbra, Gediminas Maciulevičius. Juos scenoje keitė ir kartu su jais dainavo Kauno vokalinio vaikų ansamblio „Saulutė“ mažosios dainininkės ir vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovės – A. D. Žiedelienė, L. Žiedelytė). Kaip ir kasmet festivalis liko ištikimas socialinės integracijos idėjai – pastebėti ir sustiprinti žmonių gyvenimą skaidrinančias iniciatyvas, tad kartu su žymiais atlikėjais dainas gimtinei atliko Garliavos neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Šarma“ (vadovė – V. Traškevičienė), Kudirkos Naumiesčio moterų ansamblis „Komplimentas“ (vadovė – A. Ubartaitė) ir pilnutėlė VDU Didžioji salė. Pavasariška nuotaika su renginio dalyviais dalinosi šokantis jaunimas – VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ (vadovas – E. Šnipaitis) bei Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“ (vadovė – V. Skiparienė).


Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Už mūsų ir jūsų laisvę...

Dokumentų leidinys „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945“

Apie lietuvių partizanų kovą jau daug ką žinome – per 30 metų parašyta daug knygų, tiriamųjų straipsnių, atsiminimų, išleistas daugiatomis „Laisvės kovų archyvas“, paskelbta išties monumentalių dalykų. Kad tik kas į jas labiau gilintųsi ir susipažintų su mūsų tautos istorija ir kančiomis! Tačiau su mūsų bendrapiliečiais, lenkų tautybės partizanais, laikiusiais save Lenkijos valstybės patriotais ir kovojusiais prieš bolševikinį okupantą, kuris nevykdė lenkų puoselėjamų ketinimų, susijusių tyrimų išties nėra arba jie yra tik riboto naudojimo. Todėl tikrai yra sveikintinas 2016 metų pabaigoje išleistas leidinys „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945“. Redakcinė kolegija – Tomasz Balbus, Arūnas Bubnys, Edita Lankauskienė, Rafał Leśkiewicz, Ovidijus Lėveris, Marcin Majewski, Rytas Narvydas, Zbigniew Nawrocki, Piotr Niwiński.  Tai – pirmasis serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“ tomas. Jį sudaro dokumentai iš Lenkijos ir Lietuvos archyvinių fondų – daugiausia iš Lenkijoje jau ilgai produktyviai veikiančio Tautos atminties instituto Dokumentų panaudojimo ir archyvavimo biuro bei Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA). Leidinys parengtas bendradarbiaujant Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir Tautos atminties institutui (IPN). Šį pirmąjį serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje“ tomą sudaro 79 SSRS represinio aparato dokumentai ir 10 dokumentų iš lietuvių partizaninio judėjimo ir Pogrindžio Lenkijos, kuri buvo pavaldi Lenkijos Respublikos vyriausybei išeivijoje. Šio monumentalaus leidinio pasirodymas tapo galimas 2010 m. rugsėjo 22 d. pasirašius bendradarbiavimo LGGRTC ir IPN susitarimą dėl knygų leidybos, o 2011 m. balandžio 12 d. – LYA ir IPN susitarimą dėl archyvinių dokumentų mainų. Reikia paminėti, kad IPN, bendradarbiaudamas su ukrainiečių istorikais, yra išleidęs jau 12 tomų panašių dokumentų rinkinį apie ukrainiečių ir Ukrainos teritorijoje veikusių lenkų partizanų kovas. Ten pateikti dokumentai rusų ir lenkų kalbomis. Parengtas ir išleistas lenkų ir lietuvių leidinys, skirtas IPN vadovui prof. Janušui Kurtykai (Janusz Kurtyka) atminti – jis žuvo 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko su prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczyński) vadovaujama delegacija.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija