|
Ar tikrai visiems reikia Maisto banko akcijos?
Vytautas BAGDONAS
Jau įpratome prie reguliariai kasmet po keletą kartų per metus Maisto banko organizuojamų akcijų. Neseniai maisto produktai iš geradarių pirkėjų vėl buvo renkami prekybos centruose tokia akcija vyko prieš Šv. Velykas. Organizatoriai džiūgauja, kad šį pavasarį tautiečiai pademonstravo naujas dosnumo aukštumas. Pasirodo, per dvi akcijos dienas pirkėjai geranoriškai perdavė akcijos savanoriams net 360 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Kitaip tariant, Maisto banko akcijos aruodą šiemet papildė 412 tūkst. eurų vertės maisto atsargos. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šios priešvelykinės akcijos metu žmonių paaukoto maisto kiekis yra 18 proc. didesnis. Labdaringos akcijos organizatoriai paskaičiavo, kad 74 šalies miestuose buvo paaukota maisto produktų net arti 130 tūkst. kartų, o vidutiniškai kiekvienam nepasiturinčiam piliečiui buvo paaukota maisto už 3,2 euro.
Panašios labdaringos akcijos tikrai reikalingos, nes didžioji mūsų šalies piliečių dauguma gyvena labai skurdžiai ir bet kokia parama praverčia. Tačiau ar įmanoma visokiais aukojimais, labdaringomis akcijomis panaikinti skurdą? Gal pirmiausia tuo rimtai turėtų susirūpinti šalies valdžia ir nuo jau atsibodusių pažadų, tuščių kalbų, bereikalingų postringavimų, gražbyliavimų apie gerėjantį gyvenimą, kylančią ekonomiką pagaliau pereitų prie konkrečių sprendimų, konkrečių veiksmų prieš skurdo mažinimą.
Akivaizdu, kad Lietuvoje pernelyg daug yra privisę dykaduonių išlaikytinių, kurie metų metais niekur nedirba ir net nesistengia ieškotis darbo, nes puikiausiai pragyvena iš pašalpų ir kitokios socialinės paramos. Ir ko jiems dirbti, ieškotis darbo, jeigu be jokių rūpesčių, didesnių pastangų gaunama pašalpa kone prilygsta minimaliam dirbančio piliečio mėnesio atlyginimui? Ir graudu, ir juokinga žiūrėti, kai kokioje nors televizijos laidoje tvirti it ąžuolai vyriokai ar guvios, energingos moteriškaitės kone su pasididžiavimu pareiškia, kad jau daugybę metų niekur nedirba. Pašalpininkai kartais dar gauna ir maisto paketus. Tikrai vargstantys, skurdžiai gyvenantys žmonės nuoširdžiai džiaugiasi nemokamu jiems skirtu maistu. Tačiau labai dažnai žiniasklaida paviešina nepatenkintų piliečių nusiskundimus, priekaištus, esą jiems jau atsibodo tos pačios kruopos, tie patys miltai, įkyrėjo tokios pat rūšies produktai. Jie norėtų įvairesnio maisto ir didesnių kiekių, ir kitokios rūšies produktų, neatsisakytų ir kavos, uogienių, kompotų, mėsos konservų bei kitokių delikatesų. Neseniai viena televizija net parodė gana įžūlų gerokai pasipiktinusios moters poelgį, kai ji ką tik gautus maisto produktus demonstratyviai išbėrė į šiukšlių dėžę (?!). Esą, tai jai visiškai nereikalinga. Po panašių maisto paketų dalybų ne viename mieste ir miestelyje gali sutikti piliečių, siūlančių pigiai iš jų nusipirkti aliejaus, miltų, kruopų, cukraus ir kitokių produktų. Tokie pat išpardavimai organizuojami prieš Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas, tik tuomet prekių asortimentas būna kur kas gausesnis. Ir ko čia stebėtis, juk Maisto banko akcijose surenkama ir išdalijama įvairesnių rūšių produktų. Iš panašių maisto produktų išpardavimų daroma išvada, kad daugelis tikrai galėtų išsiversti be tų labdaringų dovanų, o jas gavę skuba pigiau parduoti, kitaip tariant, išsikeisti į svaigalus. Juk pamėlęs dažno tokio prekeivio veidas ar drebančios rankos išduoda jo pomėgius...
Vienoje radijo laidoje prieš Šv. Velykas dalyvavęs Maisto banko atstovas atviravo, kad šiemet suaukotais negendančiais maisto produktais pamalonins vargingai gyvenančius kaimo žmones. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokiu geranorišku savanorių gestu būtų galima tik pasidžiaugti, kad jų akiratyje atsidūrė ir sodiečiai. Bet vėlgi yra vienas bet. Argi kaimo žmonės taip jau ir skursta, badauja? Prie bado ir vargo slenksčio atsiduria nebent tik visiški tinginiai, prasigėrę, degradavę piliečiai. Miesto žmones, kurie gyvena daugiabučiuose namuose, ant asfalto, neturi kolektyvinių sodų, daržų, galima pateisinti, jeigu jie priversti skursti, badmiriauti. Bet kaimiečiams kokias nors pateisinamas aplinkybes tikrai sunku surasti. Argi sklypuose, šalia namų esančiuose daržuose negalima išsiauginti daržovių, bulvių, ar neįmanoma įsiveisti sodų, uogynų, prisiruošti maisto atsargų žiemai? Ar negalima išsiauginti kiaulių, vištų? Ar sunku prisiuogauti, prisigrybauti šalia esančiuose miškuose? Galima būtų žiemai miško gėrybių prisiruošti ir dar kai ką parduoti sezono metu veikiančiuose uogų ir grybų supirkimo punktuose. Reikia tik noro. Tačiau dažniausiai nueinama lengviausiu keliu su ištiesta ranka laukiama kokių nors malonių.
Vis dažniau miestų ir miestelių aikštėse, šalia prekybos centrų, bažnyčių ir kitose vietose galima sutikti centautojus. Tai žmonės, kurie prašo sušelpti, paaukoti, paskolinti kelis ar keliolika centų, kai kas net paprašo ir euro ar pusantro. Tokie elgetautojai prisigalvoja įvairiausių priežasčių. Kai kas prašo pinigėlių autobuso bilietui, kai kas padejuoja, kad trūksta centų duonai ar batonui, kiti tiesiog prisipažįsta, kad labai norisi atsipagirioti. Niekas tų prašinėtojų iš viešų vietų nevaiko, elgetauti jiems nedraudžia, o geros širdies praeiviai dažniausiai ima ir pasigaili, atveria jiems savo pinigines. O juk elgetauja, prašinėja centų ar eurų ne kokie nors paliegę ar garbaus amžiaus senoliai, bet darbingi, stiprūs, jauni žmonės. Bet dirbti jie nenori, lengvesniu keliu pasukę bando prasimaitinti, pragyventi...
Skaitant viešai skelbiamas Maisto banko akcijų organizatorių ataskaitas, niekur nepavyko surasti duomenų apie prekybos centrų paaukotus maisto produktus. Ar nekeista? Tokios akcijos reguliariai organizuojamos stambiausiuose prekybos centruose, kurie turi milijoninius pelnus. Kodėl prie geranoriškų akcijų tie centrai neprisideda ir skurstantiems nepaaukoja produktų už solidžią pinigų sumą, kodėl tai daryti turi tiktai pirkėjai? O gal prekybos centrų atstovai yra tokie kuklūs, kad apie savo aukas nutyli? Tiktai vargu, ar taip yra iš tikrųjų. Ir dar. Jei šį pavasarį Maisto banko sandėlius papildė 412 tūkst. eurų vertės maisto atsargos, kurias nupirko ir paaukojo šalies gyventojai, tai tokia suma papildė ir prekybos centrų sąskaitas. Įdomu, ar prekybininkai papildys mokesčių pavidalu papildomomis lėšomis Lietuvos biudžetą?
© 2017 XXI amžius
|