Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Įpareigojanti krikščioniška bendrystė

Bendra Popiežiaus Pranciškaus ir koptų patriarcho Tavadroso deklaracija

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus kartu su kitais religiniais lyderiais Kairo Šv. Petro bažnyčioje ekumenine malda paminėjo terorizmo išpuolių aukas

Krikšto pripažinimo reikšmė

Apaštalinės kelionės į Egiptą metu popiežius Pranciškus žengė svarbų žingsnį ekumeninio bendradarbiavimo stiprinimo ir krikščionių vienybės siekio kelyje reikšmingai suartindamas Katalikų Bažnyčią su Rytų krikščionijoje seniausia Koptų Bažnyčia. „Mes, Pranciškus, Romos vyskupas ir Katalikų Bažnyčios popiežius, ir Tavadrasas II, Aleksandrijos popiežius ir šv. Morkaus sosto patriarchas, dėkojame Dievui Šventojoje Dvasioje, kad suteikė mums šią laimingą galimybę dar kartą susitikti, broliškai apsikabinti ir vėl susivienyti bendroje maldoje“, – teigiama abiejų Bažnyčių lyderių balandžio 18 dieną pasirašytoje deklaracijoje, kurioje pirmą kartą patvirtinamas vieno krikšto pripažinimas. Dokumente nurodoma, kad „siekiant pamaloninti Viešpaties Jėzaus širdį ir tikėjimo brolius ir seseris“, Katalikų ir Koptų Bažnyčiose nebebus reikalaujama pakartoti krikštą tais atvejais, kai vienas iš minėtų Bažnyčių narys norės pereiti į kitą bažnytinę bendruomenę. Dažniausiai tokie pokyčiai įvyksta mišrių santuokų atvejais ir todėl buvo reikalaujama naujo pasikrikštijimo. Abiejų Bažnyčių vadovai deklaracijoje pripažino, kad jų teologinės doktrinos skirtumai kol kas išlieka: jas vienija tik nuolankus pirmųjų trijų Visuotinių Susirinkimų – Nikėjos (325 metais), Konstantinopolio (381 metais) ir Efezo (431 metais) mokymo priėmimas. Tačiau Koptų Bažnyčia nepriėmė 4-ojo Visuotinio Susirinkimo, 451 metais vykusio Chalkedone, mokymo apie Jėzaus Kristaus dvejopą – dievišką ir žmogišką – prigimtį, todėl toliau priklauso senajai monofizitinių Rytų Bažnyčių (panašiai kaip etiopai, armėnai, ir sirai) grupei. Pagal šių Rytų Bažnyčių doktrininį ir ekleziologinį mokymą Jėzus Kristus visu savo dieviškumu ir žmogiškumu turi tik vieną, įsikūnijusio Žodžio prigimtį ir šia nuostata jos skiriasi ne tik nuo katalikų, bet ir nuo stačiatikių.

Gyvenimo tikslo siekis nulemia likimą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kristus mokė, kad nepakanka į Jį kreiptis Viešpaties vardu, nes jei atliekamais veiksmais nepašventiname savo gyvenimo, prarandame malonę – visko netenkame (plg. Mt 7, 21–23). Prisiminkime du sūnus, kuriuos tėvas kvietė dirbti vynuogyne. Vienas iš jų sakė tėvui, kad nenori, bet paskui persigalvojo ir nuėjo dirbti. O kitas sūnus ėmė ir pamelavo: pažadėjo eiti bet nenuėjo (Mt 21, 30). Taigi žmogus, kuriam nevykdomi pažadai tampa kasdienybe, atsiduria žemesnėje vietoje nei neprotingas darbinis arklys, kuris, šeimininkui įsakius, tempia vežimą, savaime paklūsta Aukščiausiojo sukurtiems universalaus veikimo principams ir tampa maža, bet palaiminta gyvybinga iš anksto numatyto visuotinio Jo kūrybos projekto dalele.

Kokia yra pagrindinė Tėvo valios vykdymo ašis, nuo kurios priklauso mūsų likimas? Tai – mūsų kasdienybės žingsniai, nukreipti į vieną tikslą – viskuo patikti Jam. Todėl verta kaskart rytmetį atnaujinti intenciją: „Viešpatie, apie ką šiandien mąstysiu, kalbėsiu ir darysiu, viską skiriu Tau ir kiekvieno žmogaus, su kuriuo bendrausiu, didesnei dvasinei pažangai...“

Gausi ir darni šeima – didžiausias nuopelnas Lietuvai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su viena iš apdovanotų daugiavaikių motinų ir jos artimaisiais

Gegužės 5 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjant Motinos dienai pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes motinas. Jau tradicija tapusiame renginyje valstybės apdovanojimai buvo įteikti 30 mamų, išauginusių ir gerai išauklėjusių septynis ir daugiau vaikų. Pasak šalies vadovės, gausybė vaikų, kuriuos kiekviena iš apdovanotų mamų yra pagimdžiusi, išauginusi ir gerai išauklėjusi, kalba apie beribę motinos širdį ir pasiaukojimą, nesibaigiantį darbą ir rūpesčius, kad vaikai turėtų tikrus namus, jaustų juose šilumą bei meilę, kad užaugtų dorais žmonėmis. Tai, pasak Prezidentės, – didžiausias nuopelnas Lietuvai. Sveikindama ceremonijos dalyves šalies vadovė pabrėžė, kad mamos atsidavimo vaikams ir šeimai pakeisti negali niekas, todėl nėra svarbesnio ir reikalingesnio darbo už motinos darbą. Jis turi būti ypač gerbiamas ir vertinamas. Prezidentė palinkėjo, kad motinystė visada reikštų tik džiaugsmą, pilnatvę ir pasididžiavimą, kad šie išskirtiniai pavyzdžiai įkvėptų visas moteris, auginančias vaikus, o galbūt svarstančias apie įvaikinimą ar globą.

Likimai

Tautodailininko Leono Juozonio pėdsakai

Vytautas Guliokas

Liucija ir Leonas Juozoniai

Lietuva vadinama Rūpintojėlių kraštu. Krikščioniškąjį tikėjimą ir dvasingumą tauta įkūnijo, nusėdama pakeles bei minėtinas vietas kryžiais ir koplytstulpiais. Šis paprotys – unikalus reiškinys mūsų šaliai, kaip pagarbos ir tikėjimo dvasiniam pasauliui ženklas. Ši tradicija iki mūsų dienų atkeliavo iš gilios praeities. Jau XV amžiuje, įsitvirtinus krikščionybei, lietuviai statė medinius kryžius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Nuo senų laikų Lietuvoje buvo priimta kelyje, prasilenkiant su kryžiumi ar koplytstulpiu, kuriame pavaizduota religinė simbolika, būtinai nukelti kepurę, stabtelėti trumpai maldai. Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) dėl savo gyvybingumo ir gajumo meninės brandos ir ypatingos vietos, kurią ji užima žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2001 metų gegužę paskelbė vienu iš svarbiausių Žmonijos nematerialaus paveldo šedevru. Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje UNESCO 2008 metų pabaigoje įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą.

Popiežiaus palaiminti biržiečiai

Dievo apdovanoti biržiečiai piligrimai

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys brandino svajonę, kuri po Šv. Velykų išsipildė. 23 biržiečių grupė išvyko į piligriminę kelionę švęsti Atvelykio Vatikane, aplankyti Romą. Pagrindinis kelionės tikslas – priimti popiežiaus Pranciškaus palaiminimą – daugeliui piligrimų galbūt bus vienintelį kartą gyvenime gauta tokia Dievo malonė.

Antikinė Roma – krikščionybės lopšys, menantis seniausių laikų istoriją. Ji įkurta ant septynių kalvų prie Tibro upės prieš daugiau nei 2750 metų. Mieste gyvena trys milijonai gyventojų, plotas užima 1500 kv. km. Jis įsikūręs pagrindinių Italijos kelių tinklo centre.

„Vykau į kelionę, apie kurią seniai svajojau. Pamatyti, patirti, išgyventi tai, ką sunkiai įsivaizdavau... Patirtis pranoko lūkesčius...“ – sakė piligrimė Augėnė Venckienė.

Būsimo palaimintojo iškilmei artėjant

Įžanginis Širvintų dekano kun. Leono Klimo žodis

Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos (GRD) nariai jau aštuonerius metus varsto rožančiaus karolėlius, laukdami savo ganytojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio altoriaus garbės. Kartą per metus dekanatų maldininkai renkasi bendrai maldai. Širvintų dekanato GRD nariams ypač džiugi ir palaiminga ta diena buvo šiais metais, nes artėja birželio 25-oji – jo skelbimo palaimintuoju iškilmė. Neįprasta, turininga, gerai organizuota buvo GRD narių šventė. Balandžio 24 dieną į pilnutėlę Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią susirinko dekanato GRD nariai ir kiti maldininkai.

Esame dėkingi Širvintų dekanui kun. Leonui Klimui ir Gelvonų, Čiobiškio, Kiauklių, Šešuolių, Šešuolėlių, Zibalų parapijų klebonams bei tikintiesiems, su kuriais vieninga ir nuoširdžia malda dėkojome Dievui už gautą malonę. Po įžanginio dekano kun. Leono Klimo žodžio klausėmės s. Felicijos (KKMD) katechezės. Mintimis bandėme įžvelgti, ką Dievas nori pasakyti, siųsdamas šią dovaną mūsų Bažnyčiai ir visai Lietuvai. Tėvynės veide vis lieka tos pačios žaizdos kaip ir negandų metais. Gal todėl Viešpats ir kreipia savo tautos žvilgsnį į būsimą palaimintąjį kankinį – gilaus ir gyvo tikėjimo švyturį. Atsidavęs vedančiai Apvaizdos rankai, jis praėjo savo Golgotos kelionę, dvasios giedra bei ramybe švietė kitiems, stiprino likimo brolius.

„Audrys“: dokumentinio filmo premjera

Filmo ištrauka: kardinolas Audrys Juozas Bačkis žaidžia šachmatais su broliu Ričardu

Gegužės 19 dieną, penktadienį, 19 valandą Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“ kino centre, įvyks naujo lietuviško 57 minučių dokumentinio filmo „Audrys“ premjera. Tai filmas apie vienintelį šiuo metu kardinolą Lietuvoje. Audrys Juozas Bačkis, nepaveiktas sovietmečio, laisvas ir todėl dažnai čia nesuprastas, kitoks. Žmogus, kurio misija buvo atėjus naujiems laikams iš esmės pakeisti ir Bažnyčią Lietuvoje. Tai dokumentinis filmas apie asmenybę, kurios daugelis nepažįsta arba susikūrė klaidingą įvaizdį.

Filmavimo vietos buvo Vilnius, Paryžius, Roma ir Užpaliai. Žiūrovai galės pamatyti ne tik epizodus iš kardinolo gyvenimo, bet ir jo artimiausios aplinkos žmones. Įdomiais ir netikėtais prisiminimais apie bendravimą su kardinolu A. J. Bačkiu filme dalinasi prezidentas Valdas Adamkus, arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Gintaras Grušas, bendradarbė Vatikane Flaminia Giovanelli, brolis Ričardas Bačkis, kun. Kęstutis Dvareckas, vaikystės draugai iš Paryžiaus ir kiti.

Priimk Šv. Jokūbo kelio iššūkį!

2016 metų Šv. Jokūbo kelio ambasadoriai dviratininkai Skardupių bažnyčios šventoriuje

Kelias – judėjimas, fizinė tvermė, prasmės paieškos. Galiausiai kelias – pažinimas, kad ir kaip atsainiai juo žingsniuoji… O gal bėgi… O gal tik sėdi šalikelėje ir stebi… Visgi šiais visuotinės skubos ir patogumų laikais per kalnus, klonius, pievas, kaimelius ir miškus vingiuojantis keliukas, kuriuo pėsčiomis keliauja piligrimai, – užburiantis reiškinys. Tačiau visai nebūtina iš karto išdrįsti sekti pirmųjų piligrimų keliais į Santiago de Kompostelą tolimojoje Ispanijoje. Šiandien Šv. Jokūbo kelio iššūkį Tu esi kviečiamas priimti čia, gegužės žiedais pakvipusioje Lietuvoje. Susidomėjai?

Taigi jau antrus metus iš eilės, gegužę, visus aktyvius jaunus žmones – vyresniųjų klasių mokinius ir gimnazistus, kolegijų ir universitetų studentus, dirbantį ir nedirbantį jaunimą iki 30 metų – Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija kviečia jungtis į jaunimo estafetes pėsčiomis, dviračiais ar net autobusais bei tapti Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje ambasadoriais. Laukiami visi mylintys savo Tėvynę, norintys ją geriau pažinti ir suprasti, tikri XXI amžiaus europiečiai, kurie remia vieningos Europos idėją, stiprios Lietuvos stiprioje Europos Sąjungoje siekį.

Perėjimo į Prisikėlimą kultūra šiandien

Konferencijos organizatoriai, rėmėjai, lektoriai, menininkai

Antrą Velykų dieną septynioliktą kartą į tradicinę dvasinę konferenciją Šv. Angelų Sargų bažnyčioje alytiškius pakvietė dekanas ir šios parapijos klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su VšĮ „Dienos namai“ direktore Kristina Bondareva. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias kartu su klebonu aukojo Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios rezidentas, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto kapelionas kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC, Šventojo Rašto ištraukas skaitė Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė. Šv. Mišiose dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė, miesto tarybos narys Povilas Labukas.

Tikybos mokytojai susipažino su vyskupijos istorija

Grupė kelionės dalyvių su kanauninku Andriejumi Sabaliausku prie namo, kuriame gyveno Telšių vyskupas Justinas Staugaitis

Balandžio 11-osios rytą grupelė Šilalės dekanato tikybos mokytojų išsiruošė į išvažiuojamąjį metodinį susirinkimą, kurio tema – „Telšių vyskupija vakar ir šiandien“. Prie Rainių koplyčios mokytojus pasitiko kan. Andriejus Sabaliauskas. Jis išsamiai pristatė 1941 metais Telšių vyskupijoje vykusius žiaurius įvykius, papasakojo Rainių žudynių istoriją. Tai – vienas iš Raudonosios armijos nusikaltimų Lietuvoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 metais, naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją įvykdytos kalinių žudynės. Buvo nukankinti 73 intelektualai, teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“. Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai. Tikybos mokytojai prisilietė prie istorijos lankydamiesi koplytėlės muziejuje, kur išlikusios kalinių nuotraukos su pavardėmis, kankinimo įrankiai, lankėsi miške, žudynių vietoje, kur dabar stovi paminklas.