Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Perėjimo į Prisikėlimą kultūra šiandien

Konferencijos organizatoriai, rėmėjai, lektoriai, menininkai

Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas kalbėjo apie laisvą žmogaus valią

Kun. Kęstutis Kazimieras Brilius kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus rodomą Prisikėlimo džiaugsmo pavyzdį

Antrą Velykų dieną septynioliktą kartą į tradicinę dvasinę konferenciją Šv. Angelų Sargų bažnyčioje alytiškius pakvietė dekanas ir šios parapijos klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su VšĮ „Dienos namai“ direktore Kristina Bondareva. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias kartu su klebonu aukojo Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios rezidentas, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto kapelionas kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC, Šventojo Rašto ištraukas skaitė Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė. Šv. Mišiose dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė, miesto tarybos narys Povilas Labukas.

Aldona KUDZIENĖ

Tuščias kapas paženklina tuščią apaštalų tikėjimą

Evangelijos skaitinys tądien kalbėjo apie moteris, aplankiusias ir radusias tuščią Kristaus kapą bei vėliau sutikusias prisikėlusį Viešpatį (Mt 28, 8–15). Šv. Mišių pamoksle kun. K. K. Brilius pastebėjo, kad apaštalai, nors ir turėjo Kristų savo tarpe, kartu keliavo bei tikėjo Jo žodžiais, tačiau, patyrę piktą žmonių valią, pamatę realią mirtį, pametė tikėjimą, nerado savyje vilties... Todėl, dvasininko žodžiais tariant, tuščias Kristaus kapas pirmiausia paženklina tuščią apaštalų tikėjimą, kuris išsibarstė kančios, agonijos, mirties akivaizdoje. Evangelinė žinia apie prisikėlusį Kristų realizuoja bei patikrina asmens tikėjimą ir viltį, ne tik apaštalų, bet ir mūsų. Pasak pamokslininko, dabarties ypatumas yra tas, kad mes patiriame tam tikrą Kristaus priešo (antikristo) kultūros spaudimą. Svečias pasiūlė visiems pamąstyti, kas telpa žodyje „priešai“, kurį neretai visuomenėje girdime ar jaučiame šiandien. Anot kunigo, priešas gali sukelti baimę, vilioti, gundyti prisidėti prie bloga darančio arba suklaidinti dėl tikėjimo – patikėk juo ir viskas bus gerai. Kun. K. K. Briliaus įsitikinimu, tikras priešas apibrėžiamas dviem žodžiais: „šėtonas“ ir „nuodėmė“. Trečią tūkstantmetį pradėjusi ir sėkmingai gyvuojanti Kristaus įsteigta Bažnyčia liudija, kad tikintiems šėtonas neturi galios, priešas įveiktas. Baigdamas savo pamokslą dvasininkas sakė, kad Kristaus Prisikėlimo iškilmės ir Velykų laikotarpis (7 savaitės) Bažnyčioje kasmet mums primena, drąsina, rodo pavyzdžius bei suteikia viltį, kad, atsikratę nuodėmių, vis tvirčiau žengtume Dievo link.

„Prisikėlimo džiaugsmas eina per širdis…“

Po šv. Mišių temą „Perėjimo į Prisikėlimą kultūra šiandien“, konferencijos vedėjui aktoriui Eugenijui Rakauskui pakvietus, gvildeno bei klausėsi susirinkusieji įvairiomis išraiškos formomis – žodžiu, muzika, eilėmis. „Čia susirenka tie, kuriems svarbus dvasinis artumas, kurie nori bendrauti. Nors už bažnyčios langų – dar žiemiškas šaltukas, čia esančiųjų širdyse šviesu, nes Prisikėlimo džiaugsmas eina per širdis, ir norisi kalbėti tik gerus žodžius“, – kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja S. Peštenienė.

Į rimtus pokalbius apie asmens tobulėjimą bei ėjimą Dievo link mūsų epochoje konferencijos dalyvius įvedė nuotaikingi muzikos kūriniai, kuriuos atliko Muzikos mokyklos ugdytiniai: fortepijoninis duetas – Justina Siaurukaitė ir Beatričė Abariūtė, kanklininkė Eurika Liegutė, pianistai Mantas Veselga, Martyna Sidaravičiūtė, smuikininkai Laura Miškinytė ir Evelina Sinkevičiūtė. Moksleivius ruošė ir atlydėjo rūpestingos pedagogės Lina Abromavičienė, Gražina Noreikienė, Violeta Baronienė, muzikinę programą parengė direktorės pavaduotoja Undinė Pinkevičienė. Savos kūrybos eiles apie širdies jaudulį pasitinkant Velykas bei apie alytiškių gerbiamą Laisvės Angelo skulptūrą skaitė Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Krušinienė.

Įžvalgos apie laisvą žmogaus valią ir netikrus išlaisvėjimus

Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Kazimieras Sventickas, nagrinėdamas temą „Pasaulis pagal iškreiptą Dievo paveikslą: laisva žmogaus valia ir jo apsisprendimai“, kalbėjo: „Prisimenu tą 1988 m. spalio 23 d. rytą Vilniuje, kai ant ką tik sugrąžintos tikintiesiems Arkikatedros laiptų (viduje vyko remonto darbai) kardinolas Vincentas Sladkevičius su vyskupais bei kunigais aukojo šv. Mišias ir drebančiu iš susijaudinimo balsu perspėjo ten gausiai susirinkusius Sąjūdžio dalyvius atidžiai globoti ir puoselėti laisvės daigelį, saugoti jį nuo piktžolių, gerai prižiūrėti, kad sulauktume tikėtų išsivadavimo vaisių“. Lektorius klausė: „Ar mes, ilgą laiką gyvenę nelaisvėje, dabar jau gebame gyventi laisvėje? Ar mokame atskirti laisvę, išlaisvėjimus, o ir  pasileidimus, kylančius visuomenėje dėl iškreiptai suprantamos laisvės?“

„Kelerius dešimtmečius neturėję nuosavybės, mes praradome turto ir pinigų poveikio žmogui pažinimą. Pamiršome, kad nuosavybė turi ir kitas, žmogaus prigimtyje užkoduotas nuodėmes – godumą, pavydą, turto siekimą bet kokiomis priemonėmis, nepaisant kitų žmonių bei valstybės interesų. O juk nuo senų senovės Bažnyčioje žmogaus ir nuosavybės tema būta ir yra labai daug rimtų studijų, tam skirtų tarptautinių konferencijų, popiežių enciklikų“, – reikšmingus faktus nuosekliai vardijo prelegentas. Bene plačiausiai žinomos popiežiaus Leono XIII (1810–1878–1903) nuostatos, kurias labai išsamiai nagrinėjo palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1918–1927). O jo pasekėjas prelatas Mykolas Krupavičius (1885–1970) išsamiai pagrindė pavojus visuomenei, slypinčius godumo nuodėmėj.

„Lietuvos ekonomikos teorijos kūrėjas ir lito tėvu vadinamas akademikas prof. Vladas Jurgutis (1885–1966), perspėdamas ir iliustruodamas turto galią, rašė, kad nėra tokių aukštų tvirtovės sienų, kurių neperliptų asilas, nešinas dviem maišais aukso. Monografijoje „Bankai“ jis pabrėžė, kad šios įstaigos turi tarnauti ne pinigui, o žmogui. Prieškario Lietuvoje buvo siekiama aiškinti ir plėtoti visuomenėje krikščioniškas moralines vertybes – teisingą gėrybių pasidalinimą, saiko svarbos žmogaus laimei supratimą. 1936 metų penkių litų monetos kraštelyje buvo įrašas „Tautos gerovė – Tavo gerovė“. Tai buvo visuomenės pripažintos moralinių vertybių nuostatos. Deja, ta geroji patirtis liko suniekinta. Atkūrus laisvę nuosavybei, ji suprasta kaip: „Būsi teisingas – liksi vargšas“. Tokia iškreipta moralinė nuostata sąlygoja vis didėjančią socialinę atskirtį mūsų šalyje. Tai – viena iš svarbiausių priežasčių, kuri išginė iš Lietuvos jau kone milijoną gyventojų, – susijaudinęs kalbėjo dr. K. Sventickas. – Laisvės ir žmogaus teisių aš nesuprantu be pareigos, be atsakomybės už savo šalies ir savo vaikų ateitį. Tikime, kad blogį galime nugalėti gerumu, atskleisdami jo priežastis ir išviešindami. Juk blogis bijo pažinimo šviesos, bijo žmonių tikėjimo Gėrio galia“, – pranešimą baigė „Vizijos“ pirmininkas K. Sventickas.

„Prisikėlimu reikia džiaugtis taip, kad ir kiti tavo džiaugsmą pamatytų“

Kitą svarbią dvasinės konferencijos dalį „Dievo vaikai tradicijos ir atminties kelyje“ aptarė alytiškiams jau pažįstamas lektorius iš Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC. Šio kunigo užantyje, pasak konferencijos vedėjo E. Rakausko, – daugybė konferencijų, aibė rekolekcijų, ne viena „Marijos radijo“ laida.

„Prisikėlimo kultūra, ką ji reiškia mums? Pirmiausia tai – bendravimo kultūra. Ką tai reiškia šiandien? Popiežius Pranciškus, vadinamasis gatvės dvasininkas, nes išeina į gatvę pasikalbėti su praeiviais, taksistais, kai jam užduoda klausimą, kaip jis pasikeitė, atsako: „Labai bijau ne tų, kurie pasikeitė ar nepasikeitė, o tų kurie anestezuojasi“. Tas, kuris anestezuotas, neturi ryšio su žmonėmis. Kiekvienam iš mūsų gresia šitas pavojus“, – teigė kun. K. K. Brilius MIC. Jis sako, dabartinis popiežius Pranciškus eina prie žmonių, kad būtų arti jų. Ir daugelio mūsų bendravimo kultūra jau pažengusi. Kun. K. K. Brilius tęsė: „Menu savo jaunystės kunigus Petrą Dumbliauską, Sigitą Tamkevičių, Alfonsą Svarinską, Tai – dvasininkai, kurie, man augant, buvo arti manęs. Visiems linkiu iki kitų Velykų išmokti būti dar arčiau Prisikėlusio Kristaus“. Dvasininko teigimu, džiaugtis Prisikėlimu reikia taip, kad ir kiti tavo džiaugsmą pamatytų. Kai įžūlokas žurnalistas popiežiaus Pranciškaus paklausė: „Atrodo jums patinka būti Popiežiumi?“, pontifikas atitarė: „Viešpats man geras ir neatėmė geros nuotaikos“. „Jei jums patinka Velykos, neatima jos geros nuotaikos, su ja jas ir švęskite“, –  linkėjo kun. K. K. Brilius.

Baigiamąjį žodį tarė konferencijos režisierė bei organizatorė, „Dienos namų“ direktorė K. Bondareva. Ji pasidžiaugė lektorių įžvalgomis, kurios įtakos žmonių ėjimui iš dvasinės tamsos į šviesą, iš kapo į žmones… „O tarp kokių žmonių mums šiandien vaikščioti ir būti, kur savo laisvą valią nukreipti, tikintiesiems, kaip mes visi žinome, nuolat padeda tradicijos ir atminties kelias: – Kristaus gyvenimo pavyzdys ir Šv. Dvasios dovanos“, – priminė ji. Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis dėkojo organizatorei, lektoriams, savivaldos atstovams, menininkams ir visiems, atsiliepusiems į jo kvietimą, ir palinkėjo svarbiausio – būti arti Dievo.

Zenono Šilinsko nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“