2017 m. gegužės 12 d.
Nr. 19 (2236)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus palaiminti biržiečiai

Dievo apdovanoti biržiečiai piligrimai

Biržietės piligrimės prie Šv. Petro
bazilikos gailestingumo vartų

Žvilgsnis nuo Šv. Petro bazilikos bokšto

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys brandino svajonę, kuri po Šv. Velykų išsipildė. 23 biržiečių grupė išvyko į piligriminę kelionę švęsti Atvelykio Vatikane, aplankyti Romą. Pagrindinis kelionės tikslas – priimti popiežiaus Pranciškaus palaiminimą – daugeliui piligrimų galbūt bus vienintelį kartą gyvenime gauta tokia Dievo malonė.

Antikinė Roma – krikščionybės lopšys, menantis seniausių laikų istoriją. Ji įkurta ant septynių kalvų prie Tibro upės prieš daugiau nei 2750 metų. Mieste gyvena trys milijonai gyventojų, plotas užima 1500 kv. km. Jis įsikūręs pagrindinių Italijos kelių tinklo centre.

„Vykau į kelionę, apie kurią seniai svajojau. Pamatyti, patirti, išgyventi tai, ką sunkiai įsivaizdavau... Patirtis pranoko lūkesčius...“ – sakė piligrimė Augėnė Venckienė.

Atvykus į Romą, piligrimus apėmė didingas jausmas, žvelgiant į tūkstantmečius menančius statinius, lankant šventas vietas. Pasižvalgę po centrinę miesto dalį, vykome į Vatikaną. Šv. Petro aikštėje suradome vietą, kur buvo sužeistas popiežius šv. Jonas Pauliaus II, pamatėme balkoną, langą, pro kurį popiežiai laimina tūkstantines iš viso pasaulio atvykusių piligrimų minias. Šv. Petro bazilika – Romos katalikų tikėjimo centras po Mikelandželo Buonaročio (Michelangelo Buonarroti) kupolu. Gidė Raimonda pasakojo Romos ir Vatikano įkūrimo istoriją. Piligrimai tarsi perkeliami tūkstantmečius atgal, kad klausydami galėtų pajusti istorijos dvasią, mintyse išgyventi anų laikų įvykius, kaustančius, bauginančius ir teikiančius viltį. Klausantis pirmųjų krikščionių kankinystės dėl tikėjimo liudijimų, galima suvokti šių žmonių meilės Dievui stiprumą. Tikros, įtaigios kankinystės istorijos kalba mums tarsi šventųjų lūpomis. Jų kankinystės dvasia paliečia mūsų širdis, kad suprastume tuomet gyvenusiųjų ir kovojusiųjų Dievo garbei tikėjimo kainą.

Lankėme Vatikaną, įkurtą šv. Petro kankinystės ir palaidojimo vietoje, tapusį jo įpėdinių rezidencija. Atsivėrė Vatikano muziejų pastatai, kuriuose saugomi pasaulinio garso dailės meno šedevrai, kadaise buvę popiežių rūmai. Išklausėme Mikelandželo meno kūrimo istoriją, kad, leisdamiesi į sunkiai nupasakojamo grožio bei didingumo kupinas sales, įžvelgtume ten paprasta akimi nematomus tikėjimo istorijos momentus, įtaigiai vaizdžiai perteiktus dailės kūriniuose. Leidomės į pasaulio meno labirintus, apstulbinti šių kūrinių autorių genialumo. Gyvai pamatyti garsiuosius Mikelandželo dailės kūrinius yra neįkainojama galimybė pasinerti į Dievo neregimojo pasaulio vaizdinius, perteiktus kūryboje. Siksto koplyčioje, Rafaelio salėse ir Bordžijos apartamentuose galima išvysti Dievo sukurtąjį pasaulį, nes to meto Šventasis Raštas buvo skaitomas tapant dailės kūrinius, tikėjimo tiesos brandinamos žvelgiant į paveikslus, kurie gyvai kalbėjo savo įtaigumu. Keliaujant šiais meno ir tikėjimo labirintais, atsiduri tarsi stebuklų pasaulyje – atsiveria nenusakomas gobelenų, statulų, paveikslų grožis, išraiškingumas, originalumas, pajunti istorijos ištakas.

Sustojome įstabiojoje Siksto koplyčioje – vietoje, kur renkami popiežiai. Ypatinga vieta – čia viso pasaulio kardinolams ypatingai prabyla Šventoji Dvasia, apšviesdama protą teisingam sprendimo pasirinkimui. Ant sienos nutapyta popiežių pirmtako šv. Petro freska byloja apie švento Tėvo pašaukimą vadovauti Katalikų Bažnyčiai.

Šv. Petro bazilikoje lankėme šio šventojo kapą, stabtelėjome prie popiežiaus altoriaus po Berninio baldakimu, turėjome galimybę įeiti į grotą pasimelsti prie šv. Jono Pauliaus II kapo. Meldėmės lietuvių koplyčioje, prie šventųjų, leidomės į bazilikos požemius, kur palaidoti popiežiai. Visa diena buvo kupina dvasinės palaimos, malda ir mąstymu paliečianti atokiausias piligrimų širdžių kerteles. Pakilome į bazilikos kupolą, nuo kurio atsiveria nepakartojami Romos miesto ir apylinkių vaizdai, vidinis Vatikano valstybės kiemas ir apartamentai.

Lankėmės pagrindinėse Romos šventovėse, kurios pasižymi savo nepakartojamu grožiu. Kiekvienoje jų galima rasti šventųjų relikvijų, ypatingų krikščionybės ženklų. Čia pulsuoja Europos katalikybės širdis. Nuostabu pamatyti Antikinę, Viduramžių, Renesanso, Baroko ir šiuolaikinę Romą. Savo unikalumu išsiskiria Antikos laikų Panteono šventykla. Žvalgydamasis po miestą, neliksi abejingas Romos fontanams ir obeliskams, stebinantiems skulptūrų įvairove ir didingumu. Romos svečių laukia Kapitolijus – senovės tvirtovė. Lankytina vieta – Forumas – politinio, prekybinio ir juridinio gyvenimo centras, kuriame apstu šventyklų, bazilikų ir bažnyčių. Buvusioje Nerono rūmų teritorijoje aplankėme didžiausią Romos amfiteatrą – Koliziejų, kur vykdavo gladiatorių kautynės bei žvėrių kovos. Ramiausia antikinė Romos vieta – Palatinas. Miestas puikuojasi daugybe aikščių – Rotondos, Navonos, Ispanijos, Campo de’ Fiori, San Giovanni, Barberinio ir kitomis. Viena iš senųjų septynių Romos kalvų – Kvirinalis, nuo kurios galima grožėtis miesto vaizdais. Eskvilinas – didžiausia ir aukščiausia kalva. Šiame rajone lankome garsiąją Didžiąją Švč. Marijos (Santa Maria Maggiore) baziliką, stebinančią įvairiais tarpusavyje derančiais architektūriniais stiliais.

Lateranas – viduramžiais rezidavusių popiežių rūmai ir greta stovinti Šv. Jono (San Giovanni) bažnyčia, besivaržiusi savo didingumu su Šv. Petro bazilika. Čia matyti Aureliano sienos ir Nerono akveduko griuvėsiai. Kitoje Šv. Jono aikštės pusėje yra Šventieji laiptai, kuriais daug piligrimų maldingai keliais lipo į viršų. Jais Jėzus Kristus teismo dieną užlipo į Poncijaus Piloto namus. Šiuos laiptus iš Jeruzalės į Romą, manoma, atgabeno imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Šv. Jono katedroje Popiežius aukoja Didžiojo ketvirtadienio šv. Mišias ir laimina žmones.

Vykstame už Romos miesto, norėdami patekti į katakombas. Tai – iš tufo akmens pirmųjų krikščionių statyti mirusiųjų miestai, kur buvo laidojami kūnai, vykdavo gyvųjų suėjimai, jie slėpdavosi nuo persekiojimų.

Virš Koliziejaus stūkso Celijaus kalva. Čia išlikę Karakalos griuvėsiai, Via di Porta San Sebastiano gatvė Apijaus keliu veda prie senovės miesto vartų Porta San Sebastiano. Romos rajonai Aventinas, Trasteverė, Janikulo kalva ir kitos vietovės pasižymi įspūdingais statiniais, arkomis, vartais, parkais, sodais, unikalia infrastruktūra. Via Veneto ir kitos Romos apylinkės, architekto, skulptoriaus Lorenso Berninio (Lorenzo Bernini) baroko stiliumi kurtas miestas vilioja nesuskaičiuojamais unikaliais statiniais ir vaizdais. Sunku būtų įvardinti ir išvardinti visa tai, ką galima stebėti, jausti, patirti šventajame Romos mieste.

Išaušo saulėtas Atvelykio sekmadienio rytas. Ši diena mums išliks nepakartojama, kuomet tūkstantinėje maldininkų minioje Šv. Petro aikštėje viename iš Vatikano popiežiškųjų apartamentų langų išvydome Šventąjį Tėvą. Jis kalbėjo penkiolika minučių ir suteikė palaiminimą susirinkusiesiems. Jaudulio ir džiaugsmo ašaros riedėjo daugelio žmonių skruostais. Jausmus perteikti sunku, reikia ten būti, kad įvertintum patirtą malonę. Tokius pastebėjimus išsakė piligrimai, grįžę į namus. Dvasinis pakylėjimas vedė biržiečius piligrimus į sielos ramybę, atgaivą. Mus lydėjęs kunigas Ernestas vakarais aukojo šv. Mišias, kuriose išsakėme savo dėkojimus ir prašymus Dievui, meldėmės vieni už kitus.

Sugrįžus į Lietuvą, ilgai neapleido mintis, kad Dievas leido mums patirti šiuos nuostabius išgyvenimus. Šią patirtį turime liudyti ir nešti aplinkiniams.

„Malonu buvo pabuvoti Vatikane, pajausti senovės istorijos dvelksmą ir suprasti, kad religijų skirtumas neturi reikšmės tarp tikinčiųjų. Papasakoti apie tai neįmanoma...“, – liudijo kitos konfesijos piligrimė Gendra Kaminskienė.

„Svarbiausias įvykis šioje kelionėje buvo Popiežiaus palaiminimas Šv. Petro aikštėje. Jis atgaivino sielą ir kūną, įkvėpė siekti bei tobulėti, keliaujant tikėjimo keliu. Galiu drąsiai paliudyti, kad tik tikint į Dievą bei užtariant Švč. Mergelei Marijai, visos negandos ir nelaimės atrodo juokingai menkos“, – teigė Ramutė Pačešiūnienė.

Sandra Balodytė,
piligrimė, Biržų dekanato referentė

Egidijaus Bartaševičiaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija