|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Būsimo palaimintojo iškilmei artėjant
Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos (GRD) nariai jau aštuonerius metus varsto rožančiaus karolėlius, laukdami savo ganytojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio altoriaus garbės. Kartą per metus dekanatų maldininkai renkasi bendrai maldai. Širvintų dekanato GRD nariams ypač džiugi ir palaiminga ta diena buvo šiais metais, nes artėja birželio 25-oji jo skelbimo palaimintuoju iškilmė. Neįprasta, turininga, gerai organizuota buvo GRD narių šventė. Balandžio 24 dieną į pilnutėlę Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią susirinko dekanato GRD nariai ir kiti maldininkai. Esame dėkingi Širvintų dekanui kun. Leonui Klimui ir Gelvonų, Čiobiškio, Kiauklių, Šešuolių, Šešuolėlių, Zibalų parapijų klebonams bei tikintiesiems, su kuriais vieninga ir nuoširdžia malda dėkojome Dievui už gautą malonę. Po įžanginio dekano kun. Leono Klimo žodžio klausėmės s. Felicijos (KKMD) katechezės. Mintimis bandėme įžvelgti, ką Dievas nori pasakyti, siųsdamas šią dovaną mūsų Bažnyčiai ir visai Lietuvai. Tėvynės veide vis lieka tos pačios žaizdos kaip ir negandų metais. Gal todėl Viešpats ir kreipia savo tautos žvilgsnį į būsimą palaimintąjį kankinį gilaus ir gyvo tikėjimo švyturį. Atsidavęs vedančiai Apvaizdos rankai, jis praėjo savo Golgotos kelionę, dvasios giedra bei ramybe švietė kitiems, stiprino likimo brolius. Mums garbingasis arkivyskupas T. Matulionis byloja, jog tikėjimas pagarbos, dėkingumo ir meilės bendrystė su Dievu, palaikoma malda bei ištikimybe sakramentų malonei. Tikėjimas yra krikštu gauta įpareigojanti dovana, kurią reikia saugoti, puoselėti ir branginti. Daug pasakantis yra garbingojo Teofiliaus bendravimas su kiekvienu žmogumi be išankstinio nusiteikimo, su nesudrumsčiama širdies ramybe, kantrumu ir meile net priešams. Tai buvo žmogus... ištarė vienas jų po paskutinio ganytojo atodūsio. Gilios maldos dvasioje greitai prabėgo adoracijos pusvalandis. Prasmingos mintys, švelnios lyg angelų giesmės, ir tylos minutės padėjo išgyventi tikrą su mumis pasiliekančio Kristaus artumą. Kalėjimų kamerose arkivyskupas Matulionis tarp sugrubusių savo pirštų varstė duonos karolėlius. Širdimi ir mintimis su būsimo palaimintojo dvasia rožančiaus maldoje prašėme savo ganytojo užtarimo. Pagaliau įvyko šv. Mišių auka, kurią atnašavo trys kunigai Širvintų parapijos vikaras Povilas Slaminis, Gelvonų bei Čiobiškio parapijų klebonas Vilius Kiškis-Zajančkauskas bei Šešuolių, Zibalų ir Šešuolėlių parapijų klebonas Egidijus Kazlauskas. Nors bažnyčioje buvo vėsu, tačiau širdyje liko gera ir jauku. Sušilome prie didelio bendro agapės stalo kavinėje Lelija. Klausėmės entuziastingo Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovės Jolantos Celiešienės žodžio. Savo nepavargstančiu uolumu ji suburia mus, padrąsina, piligriminėse kelionėse lydi. Dar labiau visus sujungė trumpa viktorina, kurioje išryškėjo žmonių dėmesys ir meilė garbingajam ganytojui. Peržvelgėme filmuotus vaizdus iš mūsų praėjusių metų piligriminio žygio į Pivašiūnų šventovę Žolinės atlaiduose Gyvojo rožinio draugijai skirtą dieną. Už visa, ką matėme ir patyrėme tą dieną, esame dėkingi Širvintų dekanato GRD koordinatorei sesutei Irenai (KKMD) už jos motinišką rūpestingumą, didelę atsakomybę ir pagarbą tam, kas šventa. Toks kadaise buvo ir arkivyskupas T. Matulionis, kuris prieš 60 metų palaimino šią Kristaus Karaliaus merginų diakonių (KKMD) kongregaciją. Tai ganytojo dovana Kernavės parapijai. Darbščiosios sesučių rankos, jų mylinčios širdys palaiko bažnyčios sakralumą ir grožį, mūsų maldą, visos parapijos gyvastingumą be jokio atlyginimo, dažnai net neišgirsdamos padėkos žodžio. Grįžome į savo kasdienybę atgaivintomis širdimis ir praturtėję dvasiškai, patyrę gyvosios Bažnyčios palaimą, pajutę, kaip reikalinga kiekvieno iš mūsų atsakomybė joje.
Aldona Važnevičienė, Ses. Zitos Kokanskaitės (KKMD) nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |