Gamta mus moko pamiršti elektrą
Šv. Velykų naktį Zanavykijoje prisnigo tiek, kad žemę padengė iki 10 cm storio sniego sluoksnis. Lūžo medžių šakos ir kai kurie medžiai. Kai kur nutrūko aukštos įtampos elektros linijų laidai, viena pastotė užsidegė. Taigi Šv. Velykų rytą likome be elektros. Bažnyčioje tai ne bėda, sužibo daug žvakių ir buvo gana šviesu, tačiau neveikė elektriniai vargonėliai. Tikintieji to nesitikėjo ir iš anksto baterijomis nebuvo pasirūpinę. Giesmininkai pagiedojo be muzikos.
Teko prisiminti tuos senus laikus, kai savamokslis vargonininkas grodavo fisharmonija, o gražiai melodijai skambėti elektros nereikėjo. Dabar bažnyčiose elektriniai varpai, bet reikėtų juos įrengti taip, kad net dingus elektrai galima būtų groti.
Namuose subruzdo šeimininkės šaldytuvai ir šaldikliai neveikia, o maisto šventei paruošta daug. Arbatinukai ir kiti prietaisai elektriniai. Ką daryti? Taigi namuose tikra tragedija. Bet ar neprisimename, kaip gyveno mūsų senoliai ramiai ir be jokių tragedijų. Dabar jau ir kaimo virtuvėje daug kas neturi malkomis kūrenamos krosnies ar židinio, geros lempos ar liktarnos, o kai kas nepasirūpino ir žvakių įsigyti. O jei kas ir turi kuriame nors kampe užsilikusį žibintą, tai neturi žibalo. Tai štai koks mūsų technikos amžius. Gamtos stichija pamoko ir parodo, kaip reikia gyventi.
Net ir be elektros Prisikėlimo rytą Lekėčiuose sutikome džiaugsmingai ir didingai. Po šv. Mišių klebonas kun. Audrius Kurapka pašventino margučius, kuriuos įamžinau prie Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos 100 metų jubiliejaus lentos patupdęs į sniegą.
Zenonas RAKAUSKAS
Lekėčiai, Šakių rajonas
© 2017 XXI amžius
|