Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Iš Fatimos sugrįžus

Teksto autorė Fatimoje

1917 m. gegužės 13 d. Portugalijoje, Fatimoje (Cova da Iria), trys vaikai – 7 metų Jacinta (mirė 10 metų), 9 metų Pranciškus (mirė 11 metų) ir 10 metų Liucija (mirė 2005-aisiais, būdama 97 metų) – ganė avis ir žaidė. Apie vidurdienį ryškus žaibas nutvieskė apylinkę, o virš ąžuoliuko vaikai išvydo gražią ponią su balta mantija ir rožiniu ant dešinės rankos. Tai buvo Švč. Mergelė Marija. Ji kalbėjo: „Atėjau iš dangaus, noriu paprašyti, kad čia ateitumėte šešis mėnesius tryliktą dieną, tą pačią valandą. Aš pasakysiu, kas esu ir ko noriu“.

Švč. Mergelė Marija prašė vaikų kasdien melstis, kalbėti rožinį už taiką pasaulyje, ragino melstis už nusidėjėlius, kurie įžeidžia Dievą ir Švč. Marijos Nekalčiausiąją Širdį. Kvietė penkis mėnesius, pirmaisiais mėnesio šeštadieniais atlikti išpažintį, priimti Šv. Komuniją, sukalbėti rožinio paslaptį Švč. Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Dievo Motina pažadėjo ateiti į pagalbą mirties valandą su visomis malonėmis, reikalingomis sielų išganymui.

Ji perdavė vaikams tris paslaptis, kurias atskleisti galima tik Motinai Marijai leidus.

Pirmoji –  pragaro vizija, vaikai matė pragaro baisybes ir degančias sielas.

Antroji – Rusijos paaukojimas Nekalčiausiajai Švč. Marijos Širdžiai, nes toje šalyje įsigalėjęs komunizmas – didelė nelaimė.

Trečiąją atskleidė Jonas Paulius II 2000 metais Pranciškaus ir Jacintos beatifikacijos dieną. Čia kalbama apie krikščionių persekiojimą ir krizę bažnyčioje.

Švč. Mergelė Marija pasirodydavo kiekvieną mėnesį tryliktą dieną, vidurdienį, šešis mėnesius. Pats ryškiausias Apsireiškimas įvyko 1917 m. spalio 13 d. Tą dieną čia susirinko 70 000 žmonių. Visi matė nuostabų reginį – saulė pajudėjo iš savo vietos, lyg didelis ugnies kamuolys ėmė suktis ir kristi žemėn. Po saulės šokio ir gausaus lietaus žmonės pastebėjo, kad jų drabužiai ir žemė sausa – lyg būtų neliję.

Švč. Mergelė Marija kalbėjo: „Fatimoje pasirodau paskutinį kartą. Pastatykite šioje vietoje šventovę mano garbei, melskitės, kalbėkite rožinį, nes aš esu Rožančiaus Karalienė“.

Sesuo Liucija nugyveno prasmingą gyvenimą. Ji tapo vienuole, 1926 metais įstojo į Šv. Daratos seserų vienuolyną, o 1948 metais – į Karmelitų ordiną ir pasivadino Nekaltosios Širdies seserimi – Santa Maria Liucija. Mirė 2005 metais, sulaukusi 97 metų. Ji turėjo nemažai privačių Apreiškimų, rašė dienoraštį, ragino popiežius paaukoti Rusiją ir pasaulį Nekaltajai Švč. Marijos Širdžiai.

1951 metais apreiškimo vietoje buvo pastatyta Rožančiaus Karalienės bazilika, kurios bokštas 65 metrų aukščio.

Popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė Fatimos Apsireiškimo Jubiliejiniais metais Portugalijoje, nes sukanka 100 metų nuo įvykusio Apsireiškimo. Jubiliejiniai metai prasidėjo kartu su Adventu ir tęsis iki Kristaus Karaliaus iškilmės, lapkričio 27 dienos.

Fatimoje apsilankiusiems piligrimams suteikiami visuotiniai atlaidai. Juos galima pelnyti dalyvaujant šv. Mišiose, priimant Šv. Komuniją, meldžiantis Šventojo Tėvo intencija, prašant Dievo Motinos užtarimo, kalbant ir apmąstant Rožinio paslaptį. Kurie negali atvykti, gali melstis bažnyčiose, o kurie serga – namuose, laikantis atlaidų gavimo reikalavimų.

Fatimoje lankėsi popiežiai: Paulius VI, du kartus lankėsi Jonas Paulius II, Benediktas XVI.

Popiežius Pranciškus čia atvyksta gegužės 12–13 dienomis ir dalyvauja Apsireiškimo 100-mečio renginiuose, o jų numatoma labai daug: šv. Mišių šventimas, procesijos, konferencijos, susitikimai, koncertai ir kt. Čia atvyks nesuskaičiuojamos piligrimų minios, visi melsis Dievui, Švč. Mergelei Marijai ir dėkos už suteiktas malones.

Vasario 2–4 dienomis ir aš gavau didelę malonę su grupe piligrimų apsilankiusi Fatimoje. Įsikūrėme viešbutyje pas seseris dominikones. Jų vienuolynas yra netoli Apsireiškimo vietos. Kai nuskubėjome į Apsireiškimo vietą, nustebino aikštė, dvigubai didesnė už Šv. Petro aikštę Romoje. Aplankiau Apsireiškimo koplyčią. Čia daug žmonių meldžiasi, kalba rožinį, eina keliais apie skulptūrą. Įsijungiu ir aš, einu keliais ir mintyse giedu giesmes Švč. Mergelei Marijai, kalbu rožinį. Išėjusi iš koplyčios sutikau ją prižiūrinčią vienuolę dominikonę ir pasikalbėjau su ja. Ji priėmė mano atvežtas kuklias lauktuves Švč. Mergelei Marijai (sidabrinį kryželį), papasakojo, kad žmonės Švč. Mergelei Marijai aukoja savo rūpesčius, ligas, džiaugsmą. Čia yra popiežiaus Jono Pauliaus II atvežta kulka, kuria 1981 metais buvo į jį pasikėsinta. Čia yra daug votų – padėkų už pasveikimą ir išgelbėjimą.

Šalia Apsireiškimo bažnyčios dega žvakės – padėka Dievo Motinai. Įspūdingai atrodo Rožančiaus Karalienės bazilika. Čia yra ir trijų regėtojų kapai. Šv. Mišiose susirinko labai daug piligrimų iš viso pasaulio. Aš aplankiau Pranciškaus, Jacintos ir Liucijos kapus, meldžiausi su visais piligrimais, dėkojau Dievui ir Švč. Motinai Marijai, kad galiu būti čia. Apsilankymo metu nuotaika buvo pakili, nors lijo lietus. Visi piligrimai draugiški, paslaugūs, nuoširdūs.

Fatima visada pasiruošusi priimti maldininkus, čia veikia ligoninės, kavinės, poilsio namai.

Aikštėje įspūdingai atrodo Portugalijos Angelo skulptūra, didelė ir šiuolaikinė Švč. Trejybės bažnyčia. Nustebino seserų dominikonių pamaldumas, jos meldžiasi ir naktį savo koplyčioje, kalba rožinį ir apmąsto.

Sugrįžau iš Fatimos pakylėta, pasiryžusi daugiau laiko skirti maldai ir apmąstymams. Suvokiau, kad per mažai laiko skyriau Švč. Marijos asmeniui, Jos garbinimui.

Mūsų tėvynėje Lietuvoje daug stebuklingų vietų, kur garbinama Dievo Motina, – Šiluva, Trakai, Krekenava, Pivašiūnai, Žemaičių Kalvarija, Aušros Vartai. Kartu su savo artimaisiais nusprendžiau dar kartą aplankyti šias vietas.

Perskaičiau regėtojos J. Even pranešimus ir įsiminiau Jėzaus pasakytus žodžius: „... Mano Motina galėjo skųstis, pykti dėl savo gyvenimo sąlygų, galėjo parodyti blogą nuotaiką, bet ji to nedarė. Ji priėmė viską, ką Dievas suteikė. Ji mokė Apaštalus melstis, padėjo surinkti, kalbėti Apaštalų išpažinimą, parodė Kryžiaus Kelią, kurį pati ėjo, rūpinosi atsivertusiais. Ji daug meldėsi už tikėjimą, Bažnyčią, už apaštalus, už Kristaus sekėjus... Danguje Motina Marija daug dirba, turi daug titulų ir pareigų. Ji vadinama Dangaus Administratore. Visi angelai ir šventieji Jai padeda. Mano Motina viską priima nuolankiai – štai kokia yra mano Motina...“

Šie Kristaus Jėzaus žodžiai turi paliesti ir mūsų širdis. Mes turime rodyti Brangiajai Dievo Motinai pagarbą ir meilę. Todėl melskimės ir prašykime Jos globos Pasauliui, Tėvynei, mūsų šeimoms. Ji gali mus užtarti pas Dievą.

Melskimės į Fatimos Mariją šia malda:

„O Švenčiausioji Mergele Marija, Rožančiaus Karaliene ir Gailestingumo Motina, kuri apsireiškei Fatimoje su savo tyriausios širdies švelnumu, atnešdama pasauliui žinią apie išsigelbėjimą ir taiką.

Pasitikėdami Tavo motinišku gailestingumu esame dėkingi už Tavo mylinčią širdį.

Ateiname pas Tave pagarbinti ir padėkoti už Tavo meilę. Suteik malonių, kurių mums reikia, išmokyk suprasti Tavo siunčiamas žinias pasauliui. To prašome didesnei Dievo šlovei, Tavo mieloji Motina, garbei ir mūsų sielos išganymui. Amen“.

Genovaitė Irena Balčiūnienė

© 2017 „XXI amžius“