Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Prisimenant mūsų tautos kankinius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Renginys Pandėlyje. Priekyje centre sėdi klebonas kun. Kostas Balsys (dešinėje) ir dr. Aldona Vasiliauskienė (kairėje)

Keletas konferencijos „Scientia et istorija – 2017“ pranešėjų. Sėdi (iš kairės): dr. Birutė Railienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, dr. Marytė Kuodytė , prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis, stovi: prof. Juozas Banionis, kun. lic. Nerijus Pipiras ir prof. Libertas Klimka

Grupelė renginio dalyvių Dusetų kultūros centro salėje. Centre – klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas

Laukdami Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matuliono paskelbimo palaimintuoju, apie jį nemažai girdime katalikiškose radijo laidose, rašoma spaudoje, organizuojamos konferencijos, parapijose rengiamos T. Matulioniui skirtos popietės, kitokie pagerbimai. Neretai šiuose renginiuose kalbama apie mūsų tautos kankinius, Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius – į jų gretas prasmingai įpinant ir įjungiant T. Matulionį.

Paminėsime tris tokius renginius, vykusius Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje (kovo 26 dieną), Dusetų kultūros centro salėje (gegužės 12 dieną) ir Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtoje konferencijoje „Scientia et historia – 2017“ (kovo 30–31 dienomis).

Pandėlyje

Į renginį (jį organizavo parapijos klebonas kun. Kostas Balsys ir  tikybos mokytoja Eglė Glemžienė), ne tik parapijiečių, bet ir moksleivių pakviesta šių eilučių autorė kalbėjo apie septyniose Lietuvos vyskupijose esančių apie 700 bažnyčių, iš kurių Švč. Mergelės Marijos vardu (net 49 įvairiais pavadinimais) tituluotos 158 šventovės. Kalbėta apie naujųjų laikų kankinius, praėjusio amžiaus tikėjimo liudytojus: tarp 13 400 vardų tų vyrų ir moterų, įrašytų Naujajame Martirologe, kurie prarado savo gyvybę dėl Kristaus ir tarnavimo Evangelijai, – 106 pasaulio šalių atstovai, iš jų 114 lietuvių kankinių. 2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje popiežiaus Jonas Paulius II pagerbė praėjusio amžiaus tikėjimo liudytojus. Iškilmingas šių Lietuvos kankinių paminėjimas vyko Kryžių kalne 2000 metų liepos 23 dieną.

Šįkart paskaitoje kalbėjau apie Dievo tarnus, Palaimintuosius ir Šventuosius (klausytojams pateiktos įvairios lentelės).

Turime tik vieną šventąjį – karalaitį Kazimierą (1458 10 03–1484 03 04), tad kiekvienam dalyviui padovanojau šv. Kazimiero paveiksliuką. Jame – alytiškio Antano Ambrulevičiaus Merkinėje pastatytos įspūdingos skulptūros šv. Kazimierui nuotrauka, o kitoje pusėje – malda šventajam Kazimierui iš Sibiro lietuvaičių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“. Renginio dalyviams primintas Sibiro lietuvaičių maldaknygės gimimas ir jos paplitimas po visą pasaulį, vertimai į daugelį kalbų. Šios maldaknygės kūrėja – Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė (1909 04 15–1955 09 26), kuriai užvesta beatifikacijos – kėlimo į altoriaus garbę – byla. Sovietų nuteista, kankinta Sibiro lageriuose, nežinia kur žuvusi ir kur iš traukinio, grįžtant į Lietuvą, išmestas jos kūnas. Kalbėta ir apie sovietų Kaune nužudytą Eleną Spirgevičiūtę (1924 09 22 – 1944 01 03), apie jau daug amžių liaudies šventąja laikomą Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę (XVI amžiaus antroji pusė), apie Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įkūrėją, Garbingąją Dievo tarnaitę motiną Mariją Kaupaitę (1880 01 06 – 1940 04 17), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėją seserį Mariją Rusteikaitę (1892 01 09–1949 12 14). Priminti ir kiti kankiniai – Dievo tarnai: sovietų saugumo Vilniuje sušaudytas vyskupas Vincentas Borisevičius (1887 11 23–1910 05 29–1940 03 10–1946 11 18), Vladimiro centrale (ypatingo režimo kalėjimas) miręs ir nežinia kurioje Vladimiro miesto senųjų kapinių vietoje naktį užkastas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), Štuthofo lagerio kančias iškentėjęs kun. Alfonsas Lipniūnas (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28). Pasakojau apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulevičių-Matulaitį MIC (1871 04 13–1898 11 20–1918 11 30–1927 01 27), Garbingąjį Dievo tarną – būsimąjį palaimintąjį Teofilių Matulionį (1873 06 22–1900 03 07–1929 02 09–1962 08 20), tris kartus kentėjusį Rusijos kalėjimuose.

Kalbėjau ir apie šventuosius, susijusius su Lietuva. Vienas pirmųjų – šv. Brunonas Kverfurtietis, tapęs vienuoliu benediktinu, priėmė Bonifacijaus vardą (apie 974–1009). Įrašas apie jo žūties vietą Lietuvos pasienyje XI amžiaus pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – liudija pirmąsyk paminėtą Lietuvos vardą.

Šventoji s. Faustina – Marija Faustina Helena Kovalska (Maria Faustyna Kowalska, 1905 08 25–1938 10 05) įvardijama kaip žymiausia XX amžiaus Bažnyčios mistikė. 1993 metais s. Faustina paskelbta palaimintąja, o 2000 metais – šventąja. Jos nuodėmklausys kun. dr. Mykolas Sopočka (Michał Sopoćko, 1888 11 01–1914 06 15–1975 02 15), 2008 metais paskelbtas palaimintuoju.

Mažai žinomas basųjų karmelitų vienuolis šventasis Juozapas Rapolas Kalinauskas (1835 09 01–1882 01 15–1907 11 15), kuris kaip ir Kostas Kalinauskas (1838 02 02–1864 03 22) dalyvavo 1863–1864 metų Lietuvos iš Lenkijos sukilime. K. Kalinauskas Vilniuje sušaudytas, o J. R. Kalinauskas, 1864 metų pavasarį suimtas ir nuteistas mirties bausme (tėvo pastangomis bausmė pakeista tremtimi į Sibirą). Jis pateko į Usolės druskos kasyklas, po kurio laiko dėl amnestijos atleistas nuo katorgos darbų, vėliau – nuo priverčiamųjų darbų, iki 1872 metų gyveno tremtyje Irkutske, tada persikėlė į Permę, vėliau – Smolenską. 1874 metais sulaukė laisvės dekreto, tačiau, neturėdamas teisės gyventi Lietuvoje, apsigyveno Lenkijoje. Mirė Vadovicuose. 1934 metais pradėtas beatifikacijos procesas (kėlimo į altoriaus garbę bylas pradėjo lenkai). 1983 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju, o 1991 metais – šventuoju.

Šventasis Juozapatas (Ivanas Kuncevičius, 1580–1609–1617–1623 11 12) – Graikų (Rytų) apeigų katalikas (arba unitas), ukrainietis, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) įkūrėjas, vadinamas tautų apaštalu. Tai – vienas ryškiausių šventųjų. Jis – vienintelis ukrainiečių šventasis, kanonizuotas Šventojo Tėvo (1643 metais popiežiaus Urbono VIII paskelbtas palaimintuoju, 1867 06 29 popiežiaus Pijaus IX – šventuoju). 1963 metais šv. Juozapato palaikai perlaidoti Šv. Petro Bazilikos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje, jo relikvijų yra atvežtų į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią (2005 ir 2015). Kadangi Juozapato kartu su Veljaminu Rutskiu 1617 metais įkurtas Šv. Bazilijaus ordinas šįmet mini 400 metų jubiliejų, svarbu žinoti ir apie šį, Lietuvoje subrendusį šventąjį – ekumenizmo šauklį – ir vienintelį Lietuvoje įkurtą ordiną. Beje, šventasis Juozapatas sietinas su šventuoju Kazimieru. 1604 metais į Lietuvą buvo atvežta Popiežiaus bulė apie karalaičio paskelbimą šventuoju. I. Kuncevičius, nuo mažens itin tikintis, turėjo dalyvauti renginiuose, o žinios apie karalaičio šventumą pagreitino I. Kuncevičiaus įstojimą į vienuolyną.

Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios parapijiečius, atvyksiančius į Vilnių, pakviečiau apsilankyti Aušros Vartų gatvėje, 7 a name esančioje Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje, 2014 metais minėjusioje 500 metų jubiliejų.

Dusetose

Gegužės 12 dieną Dusetų kultūros centro salėje vyko renginys, skirtas arkivyskupui Teofiliui Matulioniui. Jį organizavo Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija. Renginį pradėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, renginį moderavo tikybos mokytoja Virginija Markevičienė. Pirmiausiai įspūdingą giesmę pagiedojo Margarita Simokaitytė. I g klasės gimnazistės Vismantė Sinkevičiūtė ir Greta Stankevičiūtė supažindino su svarbiausiais Garbingojo Dievo tarno T. Matulionio biografijos faktais. Mergaičių pasakojimą lydėjo ekrane rodomi vaizdai ir tekstas.

Šių eilučių autorė kalbėjo apie datos pasirinkimo šiam renginiui svarbą – Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje 100 metų jubiliejaus išvakares – ir supažindino su kaip ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios vardu Lietuvoje tituluotomis bažnyčiomis, kalbėjo apie kankinius, Dievo tarnus, šventuosius subrendusius Lietuvoje. Apie šventojo Kazimiero svarbą perskaitė iš vyskupo Kazimiero Paltaroko parengtos ir 2010 metais išleistos knygos „Karalaitis šventasis Kazimieras“. Kalbėdama apie T. Matulionio įkalinimą Vladimiro centrale, rodė to ypatingojo kalėjimo bei šalia esančių kapinių vaizdus...

Šių eilučių autorė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos bibliotekai padovanojo savo knygų (kai kurios jų susietos su Dusetomis), o renginio dalyviams – bukletų apie Teofilių Matulionį, kitų Dievo tarnų paveikslėlių su maldomis.

Renginys užbaigtas filmu, skirtu T. Matulioniui, kuriame, be gausių žinių apie arkivyskupą, įdėti ir vaizdo įrašai asmenų, pažinojusių ir bendravusių su arkivyskupu. Deja, jie jau iškeliavę į Amžinybę, tačiau išlieka kaip svarbūs liudytojai.

Mokslo istorikų konferencijoje

Kovo 30–31 dienomis Vilniuje, Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, vyko Lietuvos mokslo istorijos ir mokslo filosofijos konferencija „Scientia et historia – 2017“. Iš 30 pranešimų, skaitytų trijose sekcijose, bene svarbiausias buvo kun. lic. Nerijaus Pipiro vaizdais iliustruotas pranešimas „Gailestingumo žinia už kalėjimo sienų: Mečislovo Reinio ir Teofiliaus Matulionio laikysena kalinimų metu“. Dievo tarno M. Reinio biografijos ir darbų tyrinėtojas pateikė ryškias paraleles tarp dviejų arkivyskupų – kalėjimų kankinių Teofiliaus ir Mečislovo (šį pranešimą spausdinsime atskirai).

Konferencijos dalyviai supažindinti ir su 400 metų jubiliejų mininčiu Graikų apeigų katalikų (unitų) ordinu („Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas Lietuvos istorijoje)“, lentelėmis iliustruotą pranešimą skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Nuotraukos iš asmeninio autorės archyvo

© 2017 „XXI amžius“