Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 0,30 € +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Fatimos taikos žinia
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų minėjimas ungtinių Tautų Organizacijoje
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus
ir arkivyskupas Bernarditas Auza
|
Nors šiemet visoje Bažnyčioje nebuvo paskelbta ypatinga šventimo tema, tačiau pagrįstai galima sakyti, kad 2017-ieji yra Fatimos jubiliejaus metai. Iš tikrųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Portugalijos šventovėje 100 metų sukakties minėjimas vyksta visus šiuos liturginius metus su popiežiaus Pranciškaus suteikta galimybe gauti visuotinius atlaidus. Jo apsilankymas Fatimoje ir gegužės 13 dieną įvykusi mažųjų regėtojų kanonizacija buvo to jubiliejaus šventimo kulminacija, kuri aidu atsiliepė daugelyje pasaulio vietų. Vietinių ganytojų paraginti gegužės 13-ąją, Fatimos Dievo Motinos dieną, maldininkai rinkosi į nacionalines šventoves nuo Lietuvos ir Škotijos iki Indijos ir Filipinų. Tą dieną prieš šimtą metų Fatimoje paskelbta taikos žinia ypatingu būdu buvo minima karštuose taškuose Sirijoje, Venesueloje, Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienyje, maldos ir atgailos dvasioje prašant atsivertimo malonės, karinės priešpriešos užbaigimo, tautų susitaikymo. Tai labai aktualu, žinant visiškai realią naujo globalinio konflikto grėsmę. Kaip tik šia intencija tikrai istorinis apsireiškimų Fatimoje jubiliejaus minėjimas prie išstatytos Dievo Motinos statulos vyko Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke. Jį surengė Šventojo Sosto ir Portugalijos diplomatinės misijos šioje didžiausioje tarptautinėje struktūroje.
|
|
Vertikali koordinatė
Kun. Vytenis Vaškelis
Jėzaus atėjimo į žemę misijai besibaigiant, kai svarbiausia užduotis jau buvo atlikta (Jn 19, 30), Jis su kūnu, kuriame matėsi buvusių žaizdų randai, iškeltomis rankomis laimindamas apaštalus ir pasaulį pakilo į dangų (Lk 24, 51). Prieš atsiskirdamas nuo savo mokinių, Jis kalbėjo apie ypatingą Dievo Dvasios dovaną... Ar Dievo Sūnus, grįždamas namo, kaip estafetę Šventajai Dvasiai perdavė evangelizacijos darbą, kad, Jos galybei išsiliejus ant apaštalų, per juos ir kitus visų laikų misionierius Dievo žodis galėtų pasiekti net visus žemės pakraščius (plg. Apd 1, 8)? Prisimintina, kad Kristus, nugalėjęs savo mirtimi mūsų mirtį ir prisikėlęs iš numirusių, kvėpdamas suteikė Šventąją Dvasią savo mokiniams. Pasak katekizmo, nuo tos valandos Kristaus ir Dvasios pasiuntinybė tampa Bažnyčios pasiuntinybe: Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu (Jn 20, 21). Kaip pats Jėzus dėl to, kad buvo Šventąja Dvasia pateptas nešti Gerąją Naujieną vargdieniams, ją net stebuklingais ženklais liudijo, taip ir mes, per Krikštą ir kitus sakramentus priėmę Dievo Dvasią bei Jos dovanas, tampame Jos patepti bei siunčiami visu gyvenimu liudyti Išganytoją, kuris yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 20).
|
|
Kaune sutikta šv. Adalberto (Vaitiekaus) relikvija
|
Su riterių ordino nariais
ir Gniezno dvasininkais
|
Gegužės 21-ąją, sekmadienį, Kaune vyko iškilmės, per kurias Lenkijos Gniezno vyskupijos atstovai perdavė broliams pranciškonams saugoti Šv. Adalberto (Vaitiekaus) relikviją. Šv. Adalberto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės riterių ordino rūpesčiu šventojo Adalberto (Vaitiekaus) relikvija iš Gniezno miesto pagal senovinę tradiciją Kauną pasiekė laivu. Ją Nemuno krantinėje prie Vytauto Didžiojo bažnyčios pasitiko kauniečių ir svečių minia. Atlydėta iki Rotušės aikštės, relikvija buvo iškilmingai perduota Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonui kun. Pauliui Sauliui Bytautui OFM. Rotušės aikštėje ceremonijai vadovavo miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius ir pristatė šio išskirtinio įvykio svečius iš Lenkijos Gniezno katedros dvasininkus. Procesijoje šv. Adalberto (Vaitiekaus) relikvija iškilmingai, dalyvaujant Šv. Adalberto LDK riterių ordino nariams, Jotvingių kryžiaus riterių ordino nariams, jauniesiems skautams su savo vėliavomis, palydint gausiam kauniečių būriui, su giesmėmis atnešta į Šv. Jurgio bažnyčią. Čia su lenkų dvasininkais buvo aukojamos padėkos šv. Mišios. Joms vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius. Taip Šv. Adalberto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės riterių ordino rūpesčiu iš Gniezno miesto buvo parvežta Baltijos kraštų misionieriaus šventojo Adalberto (Vaitiekaus) relikvija ir perduota broliams pranciškonams saugoti bei gerbti Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje, Švenčiausiosios Trejybės altoriuje.
|
|
Žmogaus dvasia neįveikiama
Prisimenant mūsų tautos kankinius
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Grupelė renginio dalyvių Dusetų
kultūros centro salėje.
Centre klebonas
kan. Stanislovas Krumpliauskas
|
Laukdami Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matuliono paskelbimo palaimintuoju, apie jį nemažai girdime katalikiškose radijo laidose, rašoma spaudoje, organizuojamos konferencijos, parapijose rengiamos T. Matulioniui skirtos popietės, kitokie pagerbimai. Neretai šiuose renginiuose kalbama apie mūsų tautos kankinius, Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius į jų gretas prasmingai įpinant ir įjungiant T. Matulionį. Paminėsime tris tokius renginius, vykusius Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje (kovo 26 dieną), Dusetų kultūros centro salėje (gegužės 12 dieną) ir Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtoje konferencijoje Scientia et historia 2017 (kovo 3031 dienomis). class="skyr_pav">
|
|
Su Titaniku paskendo ir keturi lietuviai
Vytautas BAGDONAS
|
Kun. Juozas Montvila
|
Prieš 105 metus, 1912 m. balandžio 15 d., nuskendo tuo metu buvęs didžiausias pasaulyje, prabangiausias XX amžiaus pradžios transatlantinis laineris, plačiai išreklamuotas, neskęstančiu paskelbtas laivas Titanikas. Šios katastrofos metu žuvo daugiau kaip pusantro tūkstančio keleivių, tarp kurių buvo ir keli lietuviai. Keturios pavardės iš tūkstančių Internete dabar galima sužinoti labai daug ir apie Titaniką, ir apie jo keleivius, informacijos skelbiama gausiai ir įvairiomis kalbomis. O prieš pat tragišką laivo katastrofos 100-mečio jubiliejų leidykla Obuolys išleido dviejų lietuvių autorių vilnietės Gerdos Butkuvienės ir iš Panevėžio kilusios, dabar Meino valstijoje (JAV) gyvenančios žurnalistės Vaidos Lowell knygą Titaniko lietuviai. Šioje gausiai iliustruotoje knygoje minimos keturių lietuvių, susijusių su Titaniko tragedija, pavardės.
|
|
Ir emigracija, ir alkoholis greta
Edvardas ŠIUGŽDA
Tai, kad nepriklausomybės metais mus kankinti, naikinti ir net žudyti pradėjo kilusi emigracijos banga, jau supratome seniai. Tiesa, prielaidas tam kūrę politikai vengė tai matyti ir stengėsi nutylėti. Ypač tai darė genialieji krizės valdytojai, apie kuriuos, kaip jie nepaliaujamai gyrėsi, pasaulis rašys vadovėlius ir mokys visus pasaulio ekonomistus. Taip tylint politikams, emigracija tapo svarbiausiu pavojumi Lietuvai ir lietuviams. Dabar ji tampa mūsų išlikimo šerdimi. Visose Lietuvos bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, daugėja tik pradinių klasių moksleivių. Statistikos departamentas skelbia, kad mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. moksleivių ir studentų, o tai 11 tūkst. mažiau nei ankstesniais mokslo metais. Palyginti su 20102011 mokslo metais, bendras besimokančiųjų skaičius sumažėjo 148 tūkst., arba 23 procentais. Bendrojo ugdymo mokyklos šiais mokslo metais sulaukė 331 tūkst. moksleivių 4,3 tūkst. (1,3 proc.) mažiau nei 20152016 mokslo metais. Universitetuose studentų per metus sumažėjo 5,5 tūkst. (6 proc.), kolegijose 2,2 tūkst. (5,5 proc.). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 11 tūkst. studentų, arba tūkstančiu mažiau nei 20152016 metais. Tiesa, pradinukų daugėja dėl 20052009 metais išaugusio gimstamumo šalyje. Mes greitai galime tapti valstybe be jaunimo.
|
|
|