Audros laužė –
nepalūžom

Valstybės kūrėjai

Mokytojas ir Tėvynės patriotas

A†A Juozas Mikalonis (1926–2017)

Atgimimo metais Kazlų rūdos gyventojas Juozas Mikalonis pasižymėjo išskirtiniu patriotiniu aktyvumu, pilietine drąsa. 1990 metais jis Sąjūdžio sąrašuose dalyvavo rinkimuose į Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybą ir buvo išrinktas kaip vietos politinių kalinių ir tremtinių atstovas. Būdamas tarybos nariu aktyviai palaikė mūsų patriotinius reikalavimus (pavyzdžiui, dėl vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus atminimo įmažinimo pavadinant jo vardu gatvę, dėl Tarybinių partizanų gatvės pervadinimo Lietuvos partizanų vardu, dėl agresyviai atrodančio sovietinio kario statulos pašalinimo iš sovietų karių kapinių). 1995 metais jis vėl dalyvavo rinkimuose į Marijampolės rajono tarybą. Išrinktas užėmė svarbų Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininko postą. Jam pasiūlius Švietimo skyriaus vedėju tapo inspektorius Vytautas Volungevičius, buvusio Dzūkijos partizano sūnus. Tai – išskirtinis, vienintelis atvejis Lietuvoje.

Kai sukūriau atmintinę, kaip patriotiškai ugdyti moksleivius, kalbėti apie herojišką tautos pasipriešinimą pokariu, apie vietos partizanus, J. Mikalonis ją perskaitė mokyklų direktorių susirinkime. Sovietinės mąstysenos direktoriams tai sukėlė šoką. Laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo aršią antipatriotinę isteriją pavadinimu „Antausis mokytojui“. Net trijuose numeriuose buvo spausdinami J. Mikalonį aršiai puolantys straipsneliai. Jų autoriai – sovietinės mąstysenos mokytojai. Jie net grasino J. Mikaloniui teismu. Daviau jiems atkirtį patriotinėje „Sūduvoje“ išspausdinęs straipsnį „Antausis Nepriklausomybei“. Tada mes tik sudrumstėme mokytojų sovietinės mąstysenos kūdrą. O rezultatą pasiekėme po septynerių metų.

2002 metais Kazlų Rūdos istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojai dešimtose klasėse pradėjo skirti pokario ginkluoto pasipriešinimo temai vietoj vienos, nustatytos pagal programą, aštuoniolika pamokų (pusę pilietinio ugdymo pamokų). Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje. Kitos mokyklos vėliau pradėjo sekti šiuo pavyzdžiu. Tai – didelis mokytojos Birūtos Bujauskienės nuopelnas.

Iki Atgimimo J. Mikalonis buvo žinomas ir gerbiamas Kazlų Rūdos vakarinės pamaininės mokyklos direktorius. Dėstė chemiją ir biologiją. Jis kilęs iš Dzūkijos Ryliškių kaimo (Merkinės vlsč.). 1944 metais per Kūčias ir Kalėdas sovietų okupacinė kariuomenė tose vietovėse vykdė žiaurią egzekuciją. Buvo deginami Klepočių, Ryliškių, Druskininkų ir kiti kaimai, o gyventojai šaudomi vietoje. Baudėjai apsupo Mikalonių namą ir ruošėsi jį padegti, o šeimą sušaudyti. Išgelbėjo vieno rusų karininko pas Mikalonius palikta milinė.

Juozas studijavo mediciną Vilniaus universitete. Tvarsliava ir vaistais padėdavo garsaus vado Vaclovo Voverio-Žaibo partizanams. Kilus įtarimams buvo pašalintas iš universiteto. Neakivaizdiniu būdu studijavo chemiją ir biologiją. Mokytojavo provincijos mokyklose, atsargumo sumetimais neužsibūdavo ilgiau vienoje vietoje, bet Kazlų Rūda tapo jo pastovia gyvenimo ir darbo vieta.

Buvo nepaprastai šiltas, inteligentiškas žmogus, tikras patriotas, mokėjo įkvėpti kitus savo optimizmu ir veiklumu. Jis ilgai gyvuos miestelio gyventojų atmintyje.

Palaidotas šalia žmonos ir dukrytės senosiose Kazlų Rūdos kapinėse. Užuojauta sūnui ir anūkui.

Algimantas Lelešius

© 2017 „XXI amžius“