Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dvasinės ir politinės galios bendrystė

Pasaulinė Romos popiežių ir JAV prezidentų susitikimų reikšmė

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sutinka Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trampą ir jo žmoną Melaniją

Po Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos, liturginėje šventėje Vatikane įvykusio pirmojo popiežiaus  Pranciškaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pagarbaus ir draugiško susitikimo, planetoje išliko viltingas įsitikinimas, kad Visuotinė Bažnyčia ir didžioji politika toliau vienys pastangas sakraliam taikos kūrimo reikalui. Tai patvirtino ir galingiausios valstybės vadovas, kuris po gegužės 24-ąją įvykusio susitikimo savojoje Tviterio žinioje įrašė: „Man buvo išskirtinė garbė pasimatyti su Jo šventenybe popiežiumi Pranciškumi. Palieku Vatikaną labiau nei bet kada tvirtai apsisprendęs siekti taikos pasaulyje“. Per pastaruosius beveik šimtą metų tai buvo jau 30-asis JAV prezidento ir apaštalo šv. Petro įpėdinio susitikimas ir kiekvienu tokiu atveju dėmesys yra sutelkiamas į svarbiausias tarptautinės bendruomenės problemas žinant, kad be pasaulietinio ir dvasinio autoritetų sąlyčio jų sprendimas yra žymiai sunkesnis.

Vedami Šventosios Dvasios

Kun. Vytenis Vaškelis

„Turiu atimti iš jūsų savo veidą, kad (...) jūsų širdys gautų mano širdį, kad jūsų sielos gautų mano sielą ir Dvasią, kuri pakartos, ką išgirdo“, – Sekminių himne rašė poetas Paulis Klaudelis (Paul Claudel). Kai, Jėzui žengiant aukštyn, atrodė, visko Šaltinis, nuo mūsų nesustabdomai toldamas, palieka mus tik savikliovai, kuri be Jo yra niekas, iš tikrųjų viskas pakrypo kita linkme... Prasidėjo nauja era, nes Jis mums atsiuntė Dvasią Globėją – naują Mokytoją, kad nuo šiol pirmenybę teiktume Jos įkvepiančiam tikėjimui, nes, pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, „mes priimame tą pačią Dovaną, tai yra sugrąžiname save pačius, sugrąžiname Bažnyčią Šventajai Dvasiai (...); netrokštame nieko kito, kaip tik pasilikti Joje, jokiu būdu neatsiskirti nuo Jos, niekada Jos nenuliūdinti (Ef 4, 30), nes tik Joje yra Kristus su mumis“.

Žaizdos

Kodėl per karą sušaudė du Švenčionėlių kunigus?

Romas BACEVIČIUS

Kun. Antanas Dilys prie nužudytų kunigų Boleslovo Bazevičiaus ir Jano Naumovičiaus kapo

Gegužės 20-ąją sukako 75 metai, kai vokiečių okupacijos metais prie Švenčionėlių drauge su daugiau kaip 20 asmenų buvo sušaudyti ir Švenčionėlių kunigai – dekanas klebonas Boleslovas Bazevičius ir mokyklų kapelionas Janas Naumovičius. Tuo metu Vilniaus kunigų seminarijoje studijavęs Antanas Dilys, dabar 95-uosius einantis Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas rezidentas, tada lankėsi pas tėvą Švenčionėliuose, kuris gyveno brolio Juozo išnuomotame bute prie bažnyčios. Tą 1942 metų gegužės 20-osios rytą žmonės išgirdo, kad vokiečiai suėmė apie 20 lenkų tautybės asmenų, tarp jų ir du minėtuosius Švenčionėlių kunigus. Tuomet trečiasis Švenčionėliuose dirbęs kun. Bronius Sakavičius-Sakėnas kreipėsi į vokiečių pareigūnus, kad šie paleistų kunigus. Gestapininkai pasiūlė jam pačiam eiti į jų vietą. Žmones vokiečiai suėmė už tai, kad kelyje Švenčionys–Lentupis buvo užpultas ir nužudytas jų viršininkas Bekas. Kas tai padarė, niekas nesiaiškino. Taigi švenčionėliškiai buvo suimti iš keršto už vokiečių pareigūno nužudymą. Apie 14 valandą suimtieji buvo nuvežti apie kilometrą Švenčionių link ir sušaudyti. Tuo metu apie Švenčionis, Lentupį, Adutiškį suimta ir sušaudyta apie 400 lenkų tautybės vyrų. Kunigas Bronius prašė vokiečių, kad nušautus kunigus bent leistų palaidoti Švenčionėlių parapijos kapinėse. Leido, bet tik su sąlyga, kad laidos ryte, be žmonių. Visų kitų tą dieną sušaudytų palaidoti neleido – iki šiol tebėra bendras kapas. Vakare nušautųjų kunigų palaikai buvo atvežti pašarvoti į kleboniją. Niekam neleista prie jų prieiti pasimelsti. Vienas kitas pažįstamas vis dėlto atėjo. Klierikas Antanas irgi užėjo, matė juos, apvilktus sutanomis, be batų. Kun. B. Sakavičius-Sakėnas juos palaidojo prie Švenčionėlių esančiose Miežionėlių kapinaitėse kitos dienos rytą, apie 4 valandą, be lydinčių parapijiečių. Šie kunigai buvo dar jauni. Klebonas kun. Boleslovas Bazevičius, kilęs nuo Alytaus, – 43, kapelionas kun. Janas Naumovičius, kilęs iš kažkurios prie Vilniaus esančios parapijos, – 40 metų.

Kai gyvenimas puikiai  atspindi Dievo darbą

Telšių vyskupijos kunigai gilinosi į garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybę

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Mons. dr. Algirdas Jurevičius kalbėjo apie arkiv. Teofilių Matulionį Klier. Raimundo Zimkos nuotrauka

Gegužės 18 dieną į Telšių Žemaitės dramos teatrą rinkosi Telšių vyskupijos dvasininkai, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, nes tą dieną vyko kunigams skirta kasmėnesinės formacijos konferencija. Joje dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir jo generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir jam paskirtasis pagalbininkas – koadjutorius vyskupas Kęstutis Kėvalas bei būrys Telšių vyskupijos dvasininkų. Konferencijos pradžioje visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ. Jis pabrėžė besiartinančios iškilmės – arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos – svarbą ir išskirtinumą krikščionybės istorijos kontekste. Vyskupas paragino kunigus gerai įsidėmėti konferencijos medžiagą ir su šia žinia grįžus į savo parapijas tai pagarsinti parapijiečiams, tokiu būdu motyvuojant jų vykimą į iškilmes birželio 25 dieną.

Kuo Dusetoms brangus arkivyskupas Teofilius Matulionis

Marija VARENBERGIENĖ

Prie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėvo Jurgio Matulionio kapo Dusetų kapinėse pastoracinės tarybos narės su Dusetų klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku ir Dusetų seniūnu Sauliumi Kėbliu

2016 metų pabaigoje sužinojome, kad Šventasis Tėvas popiežius Pranciškus arkivyskupą Teofilių Matulionį leidžia skelbti palaimintuoju. Todėl Lietuvos vyskupai paskelbė 2017-uosius metus Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jo beatifikacija vyks birželio 25 dieną Vilniuje.

Garbingojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas liudija drąsą ir tvirtumą, kuriais paprastas žmogus gali atsilaikyti prieš sąžinę ir religijos laisvę niekinančią sistemą. Šešiolika metų kalėjime ir ketveri namų arešte arkivyskupui buvo skirti ne už nusikaltimus, bet iš neapykantos krikščioniškajam tikėjimui. Savo kankinyste arkivyskupas T. Matulionis paliudijo ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai. Jį gerbdama Bažnyčia prisimena ir pagerbia visus krikščioniškojo tikėjimo ir sąžinės kankinius, ateistinio komunizmo aukas, tremtinius, kurių gyvenimo auka už tikėjimą ir Tėvynės laisvę nėra taip plačiai žinoma.

Vilkaviškio vyskupijoje

Prienų dekanate

Davatkyno 10-mečio iškilmėse dalyvavo nuncijus

Nuncijų bendruomenei pristato kraštietė rašytoja Aldona Ruseckaitė, vertėjauja kun. Vilius Sikorskas

ŠILAVOTAS. Gegužės 14-ąją, sekmadienį, čia atvyko nematyta gausybės svečių, buvusių ir dabartinių šilavotiškių, kurie susirinko į iškilmingą Šilavoto Davatkyno muziejinės veiklos 10-mečio paminėjimą. Ypatingai reikšmingas įvykis šiai maždaug tris šimtus tikinčiųjų šeimų jungiančioje parapijoje buvo apaštalinio nuncijaus, Šventojo sosto atstovo Baltijos šalyse, arkivyskupo Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro López Quintana) apsilankymas. Garbųjį svečią prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios pasitiko parapijos klebonas kun. Ričardas Kmitas. Nuncijus vadovavo šv. Mišioms, kurias aukojo kartu su asmeniniu sekretoriumi kun. Mindaugu Šlaustu, Vilkaviškio vyskupo generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi ir dar penkiais kunigais. Šv. Mišių giesmes giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras, psalmę – dainininkas Liudas Mikalauskas. Nuncijus perdavė šilavotiškiams Šventojo Tėvo palaiminimą. Sakyti homiliją (tai jau dabar reta bažnyčiose) pakilo į sakyklą, kad taptų labiau matomas ir girdimas tikinčiųjų bendruomenei. Šv. Mišių metu surinktos aukos skirtos Balbieriškio bažnyčiai atstatyti.