Audros laužė –
nepalūžom

Likimai

Juozo Ukso būrio partizanai

Prie Genocido aukų muziejaus sienos – užrašas: Juozas Uksas-Gegužis 1917–1945.

Gedimino prospekte Vilniuje praeivio dėmesį patraukia namas, pažymėtas 40-uoju numeriu. Tai – buvusi sovietinės okupacijos represinių NKVD – NKGB – MGB organų būstinė su saugumo vidaus kalėjimu. Čia buvo rengiami Lietuvos gyventojų persekiojimo ir naikinimo planai, kankinami, tardomi, teisiami ir žudomi Lietuvos patriotai. Dabar čia įrengtas Genocido aukų muziejus. Viso pastato sienos išmargintos pavardėmis ir datomis. Tarp kitų už Lietuvos laisvę žuvusiųjų žmonių pavardžių, iškaltų ant pastato sienos, randame ir užrašą „Juozas Uksas-Gegužis 1917–1945“.

Kas buvo Juozas Uksas?

1945 metų Mažeikių NKVD suvestinėje minima: „Liepos 6 d., netoli Tirkšlių miestelio, Tirkšlių miške, karinės-čekistinės operacijos metu nukauti 8 Juozo Ukso būrio partizanai“.

Rugpjūčio 4 dieną NKVD kariuomenės 261 pulko kareiviai, šukuodami Ramoniškių kaimo apylinkės miškus, nukovė keturis partizanus. Du iš jų priklausė Ukso būriui. Prasidėjus sovietinei okupacijai, daug vyrų pasitraukė į miškus. Lietuvos Laisvės armijos Šiaulių apygardos štabo viršininkas Briedis (mokytojas iš Kuršėnų Stasys Jarmala) Purvinės miškan pasitraukusius vyrus suskirstė į būrius, o jų vadais paskyrė Juozą Uksą, Praną Plonį ir Saunorį. Ten jau veikė Ivoškaus-Vilko būrys. Juozo Ukso būriui Briedis suteikė vardą „Mikleniniai“ ir numerį 411. Būrys veikė Tryškių ir Viekšnių valsčiuose ir, kaip matome iš NKVD suvestinės, pasiekdavo Tirkšlius.

Skleipių kaime, tuščioje į Vakarus pasitraukusio ūkininko sodyboje, apsigyveno rusų kolonistai Safronovai. Jie vagiliavo, šnipinėjo ir terorizavo vietinius gyventojus. Ukso partizanai keletą kartų perspėjo Safronovus išsikraustyti. Šiems nepaklusus, 1945 m. birželio 15 d. partizanai juos likvidavo. Būrio vyrai trukdė rusifikuoti Lietuvos kaimą.

Viekšnių stribai gavo žinią, jog Žalionės kaime vyksta kautynės. Dešimties stribų būrys, vadovaujamas ltn. Nikitino, išskubėjo į Safronovų sodybą. Ten, kaip rašė savo atsiminimuose ir suvestinėje Nikitinas, būrys buvo stipriai apšaudytas iš miško.

1945 m. birželio 22 d. buvo suimtas Juozas Uksas-Gegužis, gimęs 1917 metais Kairiškių kaime, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis, būrio organizatorius ir vadas. Tardytas Šiauliuose ir Vilniuje. Kartu suimtas ir jo brolis Jonas Uksas, gimęs 1912 metais, o dar vienas Juozo brolis Jurgis, gimęs 1924 metais, žuvo Žalionės miške 1945 m. birželio 8 d. Trys broliai Tupikai, gyvenę Kairiškių kaime (iš jų – dvyniai Antanas ir Ignas, gimę 1924 metais, partizanavo, kitas brolis Petras, gimęs 1929 metais, buvo ryšininkas), suimti 1945 m. birželio 21 d., kalinti Mažeikiuose ir Šiauliuose. Jų šeima ištremta 1948 metais. Jonas Markevičius iš Kapėnų kaimo, gimęs 1922 metais; Vladas Ivoška-Balandis iš Kairiškių kaimo; Juozas Kateiva-Tilvikas iš Žalionės kaimo, gimęs 1927 metais; Antanas Gomuliauskas iš Kairiškių kaimo, gimęs 1926 metais; Stasys Matutis, gimęs 1920 metais, – visi legalizavosi, bet ginklo neatidavė. Savo namuose slėpė Ukso būrio ginklus ir Lietuvos Laisvės armijos apygardos štabo dokumentus.

1945 m. rugpjūčio 9 d. Mažeikių kino teatro „Žvaigždė“ pastate (dabar čia pašto skyrius) vyko viešas parodomasis teismas. Atvykęs NKVD karinis tribunolas bylą greitai išnagrinėjo ir nuteisė Juozą Uksą, Antaną Gomuliauską, Stasį Matutį ir Juozą Kateivą mirties bausme sušaudant. Likusieji nuteisti po 10 metų lagerio ir po 5 metus tremties, išskyrus ryšininką Petrą Tupiką, gavusį 7 metus lagerio ir 5 metus tremties. Vėliau mirtininkams bausmė buvo pakeista į 20 metų katorgos, išskyrus J. Uksą-Gegužį. Jam bausmė įvykdyta 1945 m. spalio 25 d. Vilniuje, NKVD kalėjimo rūsyje kartu su dešimtimi pasmerktųjų. Visi jie buvo užkasti Tuskulėnuose. Dabar ten įkurtas memorialas žuvusiems.

Vėliau dar suimtos ir nuteistos partizano Antano Gomuliausko sesuo Stasė Gomuliauskaitė, gimusi 1922 metais, ir Dauginių kaimo gyventoja Petronėlė Voroneckienė, siuvusi vyrams uniformas ir slaugiusi savo namuose sužeistą partizaną.

Laikas išdildė žinias apie kovojusius ir žuvusius vyrus. Neberadome juos menančių žmonių. Praeivis, perskaitęs ant KGB rūmų sienos kampo J. Ukso pavardę, težino, jog tai buvo veiklus Mažeikių krašto partizanų būrio vadas.

Albertas Ruginis

Autoriaus nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“