Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Žalgirio parkas šventė pergalės metines

Prof. Aleksandras Vitkus, Gintautas Tamulaitis

Folklorinis ansamblis demonstruoja tautinius rūbus

Šventės organizatoriai su signataru Leonu Milčiumi (kairėje)

Šauliai su parko kūrėjais

Vienas iš parko kūrėjų Algimantas Danauskas džiaugiasi švente

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir mūšio lauke jungtinei kariuomenei vadovavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto su kariauna, sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno, didžiojo maršalo Frydricho fon Valenrodo, didžiojo vado Kuno fon Lichtenšteino ir aprūpinimo pajėgų maršalo Albrechto fon Švarcenbergo pajėgas. Nuo to laiko Vytauto Didžiojo vardas amžiams įstrigo ir išliko kiekvieno lietuvio atmintyje.

Lietuva – unikali šalis – nesugebame pakankamai nušviesti Žalgirio mūšio pergalės ir iki šiol nepastatome kino filmo apie Žalgirio mūšį, nors scenarijus jau seniai parašytas. Vengiame savo šalyje atlikti ir Žalgirio mūšio inscenizacijas. Šventę rengiame kitur, kitoje valstybėje ir visa tai, ką sukūrė kiti, remiame finansiškai, nors pergalės skonis yra Lietuvos pusėje.

Visi tie tautiečiai, kurie neturi galimybės nuvykti į Lenkiją, mūsų manymu, norėtų pasidžiaugti šia pergale ir Lietuvoje, savame krašte, pamatyti gal ir Žalgirio mūšio inscenizaciją, tačiau šie renginiai čia vyksta padrikai. Pasigendama šios šventės organizavimo rėmimo iš Vyriausybės, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų.

Šiemet ši pergalė buvo paminėta prie Vytauto paminklo Kaune. Vyko žaismingas Žalgirio mūšio paminėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje bei Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškių.

Žalgirio pergalės parkas Gaižuvėlės kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone (ties Cinkiškiais, prie autostrados Vilnius–Klaipėda), kuriamas nuo 1991 metų. „Prieš 26 metus šioje vietoje buvo prie tiesiamos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda suverstas smėlis, žvyras, asfaltas, technika, laikomas kuras ir tepalai. Šiandien jau galime matyti bent parko kontūrus. Ir ne bet kokio parko, o Žalgirio pergalės parko. Ir tai padaryta vien tik parko kūrėjų entuziastų, visuomeniniais pagrindais dirbančių Lietuvos žmonių iš Kauno, Kauno rajono bei kitų miestų“, – šventinėje kalboje pabrėžė Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis.

Liepos 15-ąją nuo ryto dalyviai bei žiūrovai rinkosi į Žalgirio pergalės parką. Šiemet vietoj visuotinės šventės apsiribota tik šios svarbios pergalės paminėjimu. Jį organizavo Žalgirio pergalės parko klubas ir Babtų kultūros centras. Renginį globojo Kauno rajono savivaldybė. Į parką atvyko ir vienas iš parko kūrėjų, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, prof. Arimantas Dumčius, skulptorius Algimantas Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės karių asociacijos Kauno skyriaus vadas kpt. Vytautas Žymančius, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės šauliai, Babtų bendruomenė ir kiti svečiai. Apgailestaujame pasigedę Kauno rajono savivaldybės atstovų.

Minėjimas prasidėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Alytaus Didžiosios Birutės kunigaikštienės ulonų bataliono fleitininko Algirdo Tamulaičio grojama „Oi neverk motušėle“ melodija. Aikštėje pasirodė iš Kauno miesto sodelio nuo Nežinomo kareivio kapo atgabenta ugnis, nešama šaulio Mindaugo Iskevičiaus, kurią jis perdavė Žalgirio pergalės parko pirmininkui G. Tamulaičiui. Ugnis buvo perduodama įžiebti aukurą pirmajam parko valdybos nariui, Seimo nariui V. Kamblevičiui. Parke aukuras uždegamas tam, kad būtų sudvasinta ir sujungta Žalgirio mūšio pergalė su kitomis Lietuvos Nepriklausomybės kovomis.

Renginio vedėja įžangine kalba priminė svarbiausius Žalgirio mūšio istorinius aspektus, kuo ši pergalė svarbi mums ir XXI amžiaus Lietuvai, jos piliečiams. Ant būsimo pagrindinio paminklo pamatų plevėsavo pluoštas vėliavų, o šauliai stojo į garbės sargybą prie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos stogastulpių. Babtų jaunieji šauliai nunešė padėti gėlių ir uždegė žvakutes prie trylikos Žalgirio mūšyje dalyvavusių pulkų vadų stogastulpių.

Visiems šventės dalyviams sugiedojus V. Kudirkos „Tautinę giesmę“, kalbėjo svečiai.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras L. Milčius klausė: „Kas būtų buvę iš Žemaitijos, jei ne tie didžiavyriai?“ ir pridūrė, kad iš jų reikia semtis jėgos, meilės savo Tėvynei Lietuvai. Paskui perskaitė Žalgiriui skirtą eilėraštį:

Amžius pro amžius praeina,
O skamba ir skamba
Lyg šimtas varpų,
Ant kalno aukštai užkelti,
Kaip ąžuolo šaknys
Į širdį įstrigęs vardas
Be kurio Lietuvoj – Lietuvos nerandi.

Seimo narys V. Kamblevičius pasidžiaugė, kad beveik prieš 30 metų penki vyrai pradėjo kurti parką, o šiandien iš jų į minėjimą atvyko tik dviese – jis ir Algimantas Danauskas. „Smagu, kad mūsų svajonė tapo tikrove. Ir dabar dar parkas nėra pabaigtas kurti, tačiau tikiu tais žmonėmis, kurie tęsia pradėtus darbus, aukoja savo laiką, tiki Lietuva, kurie yra patriotai, kurie yra su mumis ir tauta supras ir padės pabaigti kurti šį parką. Ypač dabar reikalinga pagalba, kai artėja Lietuvos 100-metis“.

Žalgirio pergalės parko pirmininkas G. Tamulaitis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Pasidžiaugęs kuriamu parku, atskleidė paslaptį, kad su Kauno rajono savivaldybe, vicemeru, parko kuratoriumi Jonu Gursku rado bendrą suvokimą, kad reikia statyti ilgai lauktą pagrindinį paminklą. Jis sakė: „Mus dažnai klausia: „Ar mes turime parko viziją?“ Drąsiai atsakome: „Taip, turime“. Jau rudenį numatoma Kauno rajono savivaldybei pateikti mūsų parko viziją su pagrindiniu paminklu. Parko vizijos raštui nupiešti vėl sugrįžo į parką mūsų pagrindinis architektas Stasys Kalinka. Turime ir Kauno rajono savivaldybės palaikymą. Pirmiausia, rajono merą Valerijų Makūną, toliau Antaną Nesteckį, Joną Gurską. Esame su visais susitikę, visi pritaria – reikia parko vizijos ir tuomet pradėsime kitą parko kūrimo etapą“.

Šaulys prof. Arimantas Dumčius kartu su šauliu Juliumi Proškumi aktyviems Žalgirio parko kūrėjams ir rėmėjams įteikė savo išleistą knygutę „Jie kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę“.

Šventės dalyvius linksmino net keturi meno kolektyvai – Romainių vokalinis ansamblis „Rūta“, Babtų kultūros centro folkloro ansamblis „Vėrupė“ ir Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Vėrupė“, o koncertą baigė Domeikavos liaudies kapela „Jovaras“.

Po polkos, valso ir vėl polkos šokimo visi dalyviai pavaišinti koše, kurią išvirė Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai.

Reikia pasidžiaugti, kad minėjimas virto švente ir visi pageidavo, kad ne tik kitais metais vyktų toks renginys, bet, kad dar po trejų metų, švenčiant 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines, Žalgirio mūšio inscenizacija vyktų šiame parke, nes čia ir erdvė, ir kalnas, ir miškas, kurie būtini Žalgirio mūšio inscenizacijai, natūraliai egzistuoja.

Redakcijos prierašas. Šiais metais vieną žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalių Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariai pirmą kartą drauge minėjo liepos 21 dieną vykusiame renginyje Nemenčinėje. Bendroje rikiuotėje miestelio gatvėmis žygiavo Lietuvos kariuomenės orkestro, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (Litpolukrbrig) Lenkijos kontingento ir Adolfo Ramanausko-Vanago kovinio rengimo centro kariai. Renginio metu inscenizuotą parodomąją kovą atliko istorijos rekonstruktorių klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, kurie grįžo iš Lenkijoje Griunvaldo (Žalgirio) mūšio vietovėje vykusios inscenizacijos.

Kauno rajonas

© 2017 „XXI amžius“