Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Su Lietuva širdy

Pranas LAURINAVIČIUS

Politiniai kaliniai ir tremtiniai renkasi į sąskrydį

ARIOGALA. Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai vėl rinkosi į sąskrydį Dainų slėnyje. Tai buvo diena, kai jau 27-ąjį kartą susitiko laisvės kovų dalyviai, tremties broliai ir seserys, jų artimieji, pažįstami ir bičiuliai.

Šventė prasidėjo eisena nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Parlamento gynėjai, šauliai, savanoriai, partizanai su atkurtomis apygardų vėliavomis, svečiai ir, žinoma, tremtiniai, vedami Lietuvos kariuomenės orkestro, suėjo į Dainų slėnį.

„Šventė Ariogaloje – pažadas dangaus Tėvui ir visiems kankiniams, kad nepamiršime skriaudos ir liudysime tiesą“, – kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kaimo kryžius ir po 80 metų subūrė draugėn

Jonas BALTAKIS

Paminklą atidengė rajono vicemeras Laimutis Ragaišis (kairėje), Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Kazimieras Alminas (dešinėje) ir Šukelių giminės atstovas

Kaimuose vyksta daug įvairiausių renginių, kad jau kai kas kalba apie jų perteklių. Vykdamas į Juodalaukį galvojau, kad tai vėl bus vienas iš vietinės reikšmės renginių. Kadangi Juodalaukyje belikusi tik viena kita gyvenama sodyba, mąsčiau, kad susirinks kokios dvi dešimtys dalyvių ir tai bus visa šventė. Bet radau minią žmonių. Organizatoriai bandė skaičiuoti, buvo 107. Be vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų, atvyko žmonių iš Vilniaus, Šiaulių, Dusetų. Šventės scenarijus paprastas – į naują vietą perkeltas ir vėl pašventintas laukuose buvęs vienišas likęs, dar 1937 metais statytas, Šv. Kazimiero draugijos paminklas. Pagrindinė renginio organizatorė Birutė Žemaitienė sakė: „Šį paminklą mes paglostome ir apkabiname. Kitiems gal atrodo, kad jis paprastas, neturtingas, bet šis paminklas mums – dvasios versmės šaltinis. Jis graudžiai apdainuotas, mena laikus, kai mums neleido lietuviškai kalbėti, kai neturėjome savojo žodžio“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Žalgirio parkas šventė pergalės metines

Prof. Aleksandras Vitkus, Gintautas Tamulaitis

Folklorinis ansamblis demonstruoja tautinius rūbus

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir mūšio lauke jungtinei kariuomenei vadovavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto su kariauna, sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno, didžiojo maršalo Frydricho fon Valenrodo, didžiojo vado Kuno fon Lichtenšteino ir aprūpinimo pajėgų maršalo Albrechto fon Švarcenbergo pajėgas. Nuo to laiko Vytauto Didžiojo vardas amžiams įstrigo ir išliko kiekvieno lietuvio atmintyje.

Lietuva – unikali šalis – nesugebame pakankamai nušviesti Žalgirio mūšio pergalės ir iki šiol nepastatome kino filmo apie Žalgirio mūšį, nors scenarijus jau seniai parašytas. Vengiame savo šalyje atlikti ir Žalgirio mūšio inscenizacijas. Šventę rengiame kitur, kitoje valstybėje ir visa tai, ką sukūrė kiti, remiame finansiškai, nors pergalės skonis yra Lietuvos pusėje.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Per atlaidus įamžino valsčių savanorius

SEIRIJAI. Liepos 16-osios vidurdienį, po titulinių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų, miestelio gyventojai susirinko prie bažnyčios, kur buvo atidengtos ir pašventintos atminimo lentos, skirtos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Seirijų valsčiaus savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams. Jas pašventino Seirijų klebonas kun. Sigitas Bitkauskas. Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis teigė, jog svarbu išsaugoti istorinę atmintį ir pagerbti savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. „Svarbu ne tik prisiminti įvykius, bet ir įamžinti paprastų žmonių, kurie kovojo už valstybę, atminimą“ – sakė A. Margelis. Meras padėkojo idėjos sumanytojui Viliui Kavaliauskui už ryžtą ir užsidegimą įamžinant Lazdijų krašto  savanorių atminimą. V. Kavaliauskas džiaugėsi, kad būtent Dzūkijoje išaugo tiek daug didvyrių, kurie gynė Lietuvos žemę. „Savanoriai mums paliko valstybę, kurią mes turime prižiūrėti, stiprinti ir turtinti“ – sakė V. Kavaliauskas.  Idėjos autorius dėkojo Seirijų seniūnei Česlovai Šmulkštienei už entuziazmą statant atminimo lentas ir Lazdijų rajono savivaldybės merui A. Margeliui už savivaldybės paramą įgyvendinant idėją.