Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Dezinformacijos labirintuose

Ar šmeižtas prieš partizanų vadą A. Ramanauską – tik nesąmoningas veiksmas?

Edvardas Šiugžda

Rūtos Vanagaitės išpuolis prieš partizanų ginkluotųjų pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą padarė daug žalos Lietuvai tarptautinėje erdvėje, nes yra nepaneigiama, kad paskleisto šmeižto garsas pasklido už Lietuvos ribų. Garsiausiai skambėjo Europos žydų kongreso balsas, kurio vadovas yra Kremliui prijaučiantis oligarchas, turintis savo verslą Rusijoje, besipuikuojantis nuotraukomis greta Vladimiro Putino ir dažnokai jo giriamas. Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Kantoras yra vienas turtingiausių Rusijos verslininkų, V. Putino aplinkos žmogus. Tuoj buvo keliami klausimai, ar Lietuvoje nėra varžomos kitaip manančiųjų teisės, dėl savo nuomonės turėjimo deginamos knygos, o tarp tų knygų – ir Holokausto tema, ar mes vėl mėginame kratytis atsakomybės dėl žydų žudynių. Tai nuolat teigė per radiją „Svoboda“ („Laisvė“), Izraelio televizijai ITON.TV rusų kalba tiek pati „rašytoja“, tiek iš jos interviu ėmusieji žurnalistai, skleisdami naujus kaltinimus Lietuvai, jos institucijoms. Tai tikrai nenaudinga Lietuvai. Ar tokiam scenarijui Lietuva buvo pasirengusi? Lietuvos smerkimas tęsiasi, nes R. Vanagaitės „apgailestavimo“ laiškas buvo skirtas tik vietinei auditorijai. O visa, ką ji kalbėjo už Lietuvos ribų, liko, savo žodžių ji neatsiėmė ir kalta neprisipažino. Spalio 29 d. R. Vanagaitė Izraelio televizijai ITON.TV sakė: „Pasirodė, kad jis (A. Ramanauskas) bendradarbiavo su KGB, kad jis išdavė visus 22 žmones, kurie jį slapstė būnant miško broliu ir galiausiai jis ėmė garbinti Sovietų Sąjungą, rėkė teismui, kad visokeriopai bendradarbiaus ir išpirks savo kaltę“. Ir išties gaila, kad prokuratūra nusprendė, jog jokios tyčios tokiame šmeižte R. Vanagaitė neturėjo. Argi tai nėra šmeižtas ne tik prieš nukankinto partizanų vado atminimą, bet ir kenkimas tautai ir valstybei, vertinančiai savo laisvės kovotojus? Kad iš KGB bylų išrankioti ir Izraelio televizijai pateikti „faktai“ – melas, R. Vanagaitė toje šalyje nepasisakė, bet Europos žydų kongresas griežtai pasmerkė Lietuvą dėl neva prasidėjusių išpuolių prieš Holokaustą aprašiusią R. Vanagaitę, jai neva pasipylusius grasinimus ir privačios leidyklos sprendimą nutraukti bendradarbiavimą – išimti jos knygas iš prekybos. Savo šmeižikiškų kaltinimų Lietuvai Vanagaitė nepaneigė ir „Svobodos“ radijo klausytojams Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kraštiečiai, kovoję už Lietuvos valstybę

Bronius VERTELKA

Konferencijos pranešėjai ir organizatoriai su miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku (penktas iš kairės)

PANEVĖŽYS. Spalio 18-ąją Kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“. Po įžanginio žodžio muziejaus direktorius Arūnas Astramskas sakė, jog šia konferencija, skirta Lietuvos kovoms už nepriklausomybę 1919–1920 metais, pradedamas renginių ciklas artėjančiam mūsų valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui paminėti. Kitąmet planuojama konferencija, skirta rezistencinėms kovoms po Antrojo pasaulinio karo, o 2019 metais – Sąjūdžio ir Atgimimo metams.

Konferenciją organizavo muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas kartu su Lietuvos karo istorijos draugija. Leidinį, kuriame bus išspausdinta konferencijos medžiaga, remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė. Konferenciją vedė muziejaus Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėtas Trijų memorandumas

RAUDONDVARIS. Lapkričio 13 dieną Raudondvario pilyje įvyko mokslinė konferencija, skirta 75-osioms Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo metinėms.

Renginio iniciatorius, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune Teodorui Adrianui fon Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Dokumente buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių ir lenkų ūkininkų turto grobimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą. Svarbu ir tai, kad buvo įvardintas pagrindinis lietuvių tautos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvą.

Dezinformacijos labirintuose

Grėsmės Lietuvai ne tik informacinio karo frontuose

„Lietuvos geležinkeliuose“ veikia rusiška valdymo įranga

Edvardas Šiugžda

Energetikos ir politikos ekspertė Agnia Grigas turi perspėjimų Lietuvai dėl Rusijos politikos. Kaune gimusi ir dešimties metų būdama į Jungtines Amerikos Valstijas su motina Virginija Šiaučiūnaite-Baranauskiene išvykusi Agnė Baranauskaitė-Grigas šiuo metu dirba Vašingtone. A. Grigas yra kelių knygų autorė: 2017 metais Harvardo universitetas išleido „Naujoji gamtinių dujų geopolitika“ (angl. The New Geopolitics of Natural Gas), 2016 metais Jeilio universitetas išleido „Po Krymo: Naujoji Rusijos Imperija“ (angl. Beyond Crimea: The New Russian Empire), „Energetikos ir atminties politika tarp Baltijos valstybių ir Rusijos“ (angl. The Politics of Energy and Memory between the Baltic States and Russia, 2012, Ashgate, antras leidimas – 2016, Routledge). Ji daro išvadą, kad Lietuvai, išsikovojusiai nepriklausomybę, Rusijos įtaka visada bus klausimas, apie kurį reikės galvoti ir didinti šalies saugumą, jos institucijų ir demokratijos stiprybę. Ji perspėja, kad Lietuvai suprantant būtinybę atsijungti nuo Rusijos elektros BRELL žiedo ir įdiegiant sinchronizaciją su Europos sistema, gali atsitikti ir taip, jog Rusija dar anksčiau įvykdys tą atsijungimą, tad Lietuva gali nesuspėti pasiruošti sinchronizacijai. Išties toji sinchronizacija pernelyg ilgai nusitęsia. Gerai, kad dujų srityje Lietuva jau turi suskystintų dujų terminalą, ir tai panaikino mūsų priklausomybę nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ pretenzijų. Tačiau ne vien elektros energetikoje Lietuva lieka priklausoma nuo Rusijos. Dabar Seime vykstantis tyrimas parodė ir kitą sunkią bei, galima įtarti, grėsmingą priklausomybę nuo Rusijos. Tai – „Lietuvos geležinkelių“ (LG) sistemoje esanti su Rusijos pagalba sukurta lokomotyvų valdymo sistema. Apie ją iki šiol buvo nedaug kalbama ir diskutuojama ar jai priešinamasi.