|
Pensijos kaip ekonomikos variklis?..
Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad vasarį, kaip planuojama, dirbantieji galės aiškiai matyti, kokias teises į senatvės pensiją jau yra įgiję.. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, indeksuojamos pensijos tvari socialinio modelio dalis, kuri yra tęstinė. Prie sistemos dirbo mokslininkai ir mes ją įgyvendinsime. Yra keletas verčių, kurios susikurs. Pirmoji, kad nebegilės pensininkų atskirtis. Užtikrinsime, kad pensijos augtų kartu su darbo užmokesčio fondu, kuris, planuojama, augs. Antra vertė pensijos nebeturėtų priklausyti nuo politikų valios, sakė ministras. Nuo sausio vidutinė senatvės pensija didės 7 proc., tačiau ilgės būtinasis darbo stažas. Indeksuotų pensijų vidurkiui apskaičiuoti bus naudojami 20142020 metų rodikliai arba jų prognozės. Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Spaudos konferencijoje Sodros direktorius Mindaugas Sinkevičius sakė, kad nuo kitų metų pradžios sistema bus paprastesnė, ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį. Individualioji dalis bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą. Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie Sodros asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Pirminę taško vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 eurų. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet. Nuo ateinančių metų didės būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti. Sodros direktorius M. Sinkevičius sakė, kad kasmet po pusmetį ilgėjantis būtinasis darbo stažas 2027 m. sieks 35 metus. Šiuo metu būtinasis darbo stažas pensijai gauti yra 30,5 metų. Spaudos konferencijoje pristatydamas pensijų naujoves, M. Sinkevičius teigė, kad pagal naująją pensijų skaičiavimo tvarką žmonėms bus aiškiau, kokią pensiją jie gaus priklausomai nuo darbo stažo ir gauto darbo užmokesčio. Sodros vadovas sakė: Kad žmonėms būtų aiškiau, liks bendroji dalis, priklausanti nuo darbo stažo, antroji dalis nuo įmokų. Turintiems privalomą darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 30,5 metų, kita dalis bus skaičiuojama taškais. Maksimalus taškų skaičius bus 5, taško vertė 3,27 eurų. Už 12 mėnesinių vidutinių atlyginimų žmogus gaus vieną tašką, jei gaus daugiau uždarbio daugiau taškų. Kaip pabrėžė M. Sinkevičius, dirbantiems savarankiškai ar pagal darbo sutartis bus vienodos sąlygos. Visos pajamos bus įvertintos taškais ir pagal tai skaičiuojamos pensijos. Pristatydamas pensijų skaičiavimo naujienas, Sodros vadovas išvardijo, kokie pokyčiai laukia nuo sausio. Visi pensininkai sulauks indeksuotų ir 7 proc. didesnių pensijų. Po gegužės, pagal naująjį įstatymą perskaičiavus visas pensijas, didžioji jų dalis dar padidės, ypač tiems, kurie turi neįvertinto darbo stažo, arba tiems, kurių darbo stažas viršija 30 metų. Už kiekvienus metus tokiems žmonėms prie pensijos prisidės po 80 centų, tad, jei žmogus turi 40 metų darbo stažą, jo pensija papildomai padidės 8 eurais, sakė M. Sinkevičius.
Kartu Sodros direktorius pateikė keturis konkrečius pavyzdžius, kurie iliustruoja, kaip nuo 2018 metų keisis senatvės pensija, priklausomai nuo pasiruošusiojo išeiti į pensiją asmens darbo stažo ir surinktų taškų. Pirmasis kalbėtojo minėtas žmogus Jonas, jo darbo stažas 32 metai, taškų skaičius 60, taigi bendroji jo senatvės pensijos dalis sieks 160,44 euro, individualioji 196,20 euro. Iš viso Jonas gaus 356,46 eurų senatvės pensiją. 32 metų darbo stažą turinti Marytė surinko perpus mažiau taškų 30. Bendroji jos pensijos dalis bus tokia pat, 160,44 euro, o individualioji 98,10 euro. Iš viso Marytė gaus 258,56 euro pensiją. Pensinio amžiaus sulaukusio Petro darbo stažas 20 metų, surinktų taškų skaičius toks pat, kaip Marytės 20. Bendroji jo pensijos dalis sudarys 100,28 euro, individualioji 98,10 euro, taigi pensija sieks 198,38 euro. Paskutinis Sodros vadovo minėtas pavyzdys 40 metų darbo stažą turinti Angelė, surinkusi 30 taškų. Bendroji jos senatvės pensijos dalis sieks 200,55 euro, individualioji dalis 98,10 euro, iš viso Angelė gaus 298,65 euro pensiją. Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus 12 vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba 5 taškai per metus. Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
Kaip pabrėžė M. Sinkevičius, nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos. Pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos daugiau nei 30 metų stažą turintiems pensininkams. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais, pabrėžė Sodros vadovas. Didinamas pensinis amžius. 2026 metais jis visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių. Nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai 15 metų (kaip ir dabar). Nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į Sodrą, stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai. Pensijų sistemos pokyčiai vyks visus ateinančius metus. Sausį Sodra apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į apskaitos vienetus (taškus) turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos. Šią informaciją jie galės rasti Sodros asmeninėje paskyroje gyventojui. Nuo gegužės, gavus visą informaciją apie 2017 metų draudžiamąsias pajamas (iki šio mėnesio pabaigos deklaracijas turi pateikti visi dirbantys savarankiškai), bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės. Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo. Visi jie apie tai bus informuojami laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios.
Tačiau naujoji pensijų mokėjimo sistema kelia ir tam tikro nepasitikėjimo. Ministras L. Kukuraitis jau praėjusią savaitę paskelbė apie ketinimus keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą atsisakyti pervedimų iš Sodros, juos pakeičiant didesnėmis valstybės biudžeto bei pačių gyventojų įmokomis, numatant paskatų paketą tai daryti. Ministras aptakiai kalbėjo apie tai, kaip žmonės bus skatinami dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje ir koks galėtų būti valstybės indėlis, neatsakė, ar pervedimai iš biudžeto pilnai kompensuos nutrauktas Sodros įmokas. Tačiau ministras pabrėžė, kad į antros pakopos pensijų fonduose jau sukauptas gyventojų lėšas valstybė nesikėsina. Šiuo metu antros pakopos pensijų fondų dalyviams Sodra perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus savo lėšomis prisideda 2 proc. nuo atlyginimo, valstybė perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Ketinimai keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą, atsisakant pervedimų iš Sodros, juos pakeičiant didesnėmis valstybės biudžeto bei gyventojų įmokomis, gali pakirsti pasitikėjimą visa pensijų sistema. Taip aiškina Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Pasak jo, valdantiesiems įgyvendinus šiuos planus, didelė dalis pensijai dabar kaupiančių žmonių atsisakys toliau dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje, o tam dabar skiriamai pinigai būtų pravalgomi. Š. Ruzgio teigimu, pasiūlymus dėl antros pensijų pakopos išsakęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis savotiškai interpretuoja esamą situaciją, kuria dirbtinę priešpriešą teigdamas, kad ateities pensijos kaupiamos dabartinių pensininkų sąskaita, užmirštant, jog būtent dirbantieji išlaiko pensininkus iš savo mokesčių, kurių maža dalis grįžta jiems kaip valstybės paskata kaupti savarankiškai. Pasak LIPFA vadovo, nerimą kelia valstybės mastu ignoruojami jos pačios įsipareigojimai didinti įmokas į pensijų fondus, atstatyti ir kompensuoti ekonominės krizės laikotarpiu apkarpytus pervedimus į antros pakopos fondus.
© 2017 XXI amžius
|