Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kalėdų šviesos spindėjimas

Kardinolo Jozefo Ratcingerio (popiežiaus emerito Benedikto XVI) meditacijos

Mindaugas Buika

Popiežius Benediktas XVI prie Šv. Petro aikštėje įrengtos prakartėlės per 2012 metų Kalėdas

„Kalėdos – žmogiškiausia tikėjimo šventė, nes leidžia pajusti Dievo žmogiškumą, – rašė prieš 40 metų savo apmąstymuose Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Jozefas Ratcingeris (Joseph Ratcinger), popiežius emeritas Benediktas XVI. – Niekur kitur, kaip tik prie Prakartėlės, taip nepajuntame, ką reiškia, kad Dievas panoro būti „Emanueliu“ – „Dievu su mumis“, Dievu, į kurį kreipiamės „Tu“, nes Jį sutinkame kaip Kūdikį. Tad Kalėdos, be kitą ko, yra ir šventė, kviečianti mus meditacijai, vidiniam įsigilinimui į Žodį“. Šie tuometinio Bavarijos katalikų ganytojo, žymiausio teologo, dabar Popiežiaus emerito kalėdiniai apmąstymai, Lietuvoje publikuoti knygoje „Kalėdų palaima“ (iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Žukas), apžvelgtini pasitinkant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo šventę.

Kalėdos – dviguba šventė

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzaus genealogijos knyga (Mt 1, 1) susijusi su visų žmonių gimimu. Jis nebūtų įsikūnijęs, jei mes nebūtume iš nebūties gelmių pašaukti gyventi, Dievui nusprendus: „Pagal savo tapatumą sukursiu žmones, kurių esminis buvimo žemėje tikslas – dangus!“ Nors Dievas žinojo, kad Edeno sode pirmieji žmonės Jo absoliučią meilę paniekins savo apgailėtinu mėginimu tapti kaip Dievas (plg. Pr 3, 5), bet Jis iš anksto buvo pasirengęs siųsti į pasaulį savo Sūnų mūsų išgelbėti, kad Jėzus savo įsikūnijimu paliudytų, jog žmonių sukūrimas nebuvo klaida.

Kad būtų amžinai sugrąžinta ir užantspauduota Dievo Tėvo bei žmonių draugystės sąjunga, šlovingasis Dievo Sūnus aukščiausią dangaus šlovę iškeitė į bejėgišką kūdikio spurdėjimą, į begalinį nusižeminimą mirštant ant kryžiaus ir prisikėlimą iš numirusių, kuris Kalėdų šventei suteikia giliausią prasmę. Jei Jis nebūtų prisikėlęs, ar galėtume švęsti Kalėdas? Kadangi Prisikėlusysis, veikiant malonei, gyvena mūsų širdyse, mes Jo gimtadienį švenčiame ne pabrėždami, kiek daug amžių praėjo nuo Jo įsikūnijimo dienos, nes Jam viena diena kaip tūkstantis metų (žr. 2 Pt 3, 8), bet, prisiminę savo Krikštą bei tapimą Bažnyčios nariais, dėkojame Jėzui už tai, kad Jis mums suteikė nesugriaunamą viltį ir amžino lobio paveldėjimą, kuris skirtas danguje (plg. 1 Pt 1, 3–4).

Prie žaliosios Šv. Kalėdų eglutės

Daugelis katalikų ir kitų krikščionių Lietuvoje jau pasipuošė ar šiomis dienomis pasipuoš eglutes, padabins jas įvairiais žaisliukais. Nuo vaikystės esame susigyvenę su šiuo Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų įvaizdžiu. Papuošti eglutę yra sena tradicija kai kuriose krikščioniškose tautose, taip pat ir Lietuvoje. Dabar ir mūsų miestų aikštėse įžiebtos eglės nenusileidžia kitų pasaulio šalių kalėdinėms puošmenoms. Kaip ši nuostabi kalėdinės eglutės tradicija atėjo į mūsų kraštą, ar nuo seno džiugina Lietuvos vaikus ir suaugusiuosius?

Kaip sako etnologas Libertas Klimka, neilga eglutės istorija, bet jos šaknys yra gilios. Pirmasis senovės Romos kalendoriaus metų mėnuo buvo paskirtas laiko dievaičiui dviveidžiui Janui, žiūrinčiam į praeitį ir į ateitį. Pirmąsias šio mėnesio, vadinamo Januarijumi, dienas vadindavo kalendomis.

Vilniuje vyskupu įšventintas Darius Trijonis

Vysk. Darius Trijonis

Gruodžio 16-ąją, šeštadienį, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas įšventino kun. Darių Trijonį vyskupu. Iškilmėse dalyvavo apaštališkasis nuncijus arkivysk. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai iš Lietuvos ir užsienio, gausus būrys kunigų, vienuolių, tikinčiųjų. Pažadėjęs saugoti tikėjimo paveldą, ištikimai atlikti vyskupo tarnystę, kun. D. Trijonis vyskupų rankų uždėjimu ir šventimų malda buvo įšventintas vyskupu. Įteikti vyskupiški ženklai: žiedas, mitra ir pastoralas. Naująjį vyskupą pasveikino visi vyskupai, tikintieji palydėjo gausiais plojimais.

Arkivyskupas G. Grušas pamoksle kalbėjo apie paprastumą ir nuoširdumą – dorybes, kurias vyskupas Darius pasirinko kaip savo šūkį. „Viešpats kviečia Darių ir mus visus į tą paprastumą, kuriame glūdi nepaprasta jėga“, – kalbėjo arkivyskupas. Jis kreipėsi į šventinamąjį: „Šiais jubiliejiniais metais priimantį vyskupystės dovaną, Trakų Dievo Motina tegloboja ir telydi Tavo vyskupystės tarnystę. Marija savo paprastumu ir nuolankumu išgirdo Dievo Žodį ir svarstydama savo širdyje jį vykdė visą gyvenimą, – linkiu ir Tau eiti ir taip gyventi“.

Rimantas Dichavičius aiškinosi, kas paženklino Lietuvos laisvę

Daiva Červokienė

Rimantas Dichavičius pristato savo leidinį „Laisvės paženklinti“

„Laisvė – pirmapradė vertybė, atkovota erdvė įkalintai dvasiai atsitiesti, beribis laukas kūrybai, žmogiškai pilnatvei atsiskleisti. Nelaisvėje tautos egzistuoja, laisvėje gyvena. Laisvos tautos įeina į istoriją, nelaisvos – išeina iš jos. Galima nusivilti valdžia, bet niekada negalima nusivilti laisve“, – įsitikinęs fotomenininkas ir dailininkas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas Rimantas Dichavičius, daugumai tautiečių nuo seno gerai žinomas savo fotoalbumu „Žiedai tarp žiedų“, o pastarąjį dešimtmetį atkreipęs dėmesį leidiniais apie dailininkus, sukūrusius valstybingumo ženklus.

Vaikystėje – Sibiras ir vaikų namai

Rimantas Dichavičius gimė 1937 metais Grimzelių kaime, Kelmės rajone. Jo senelių – bajorų Juozapo ir Liudvikos Dichavičių – šeimoje gimė 12 vaikų, Rimanto tėvas Vladislavas turėjo dešimt brolių ir seserį. Menininko mama Elena buvusi įvaikinta bajoro, daktaro iš Suvartuvos Stanislovo Gruzdžio ir Kristinos Katavičiūtės-Gruzdienės. Elenai ir Vladislovui Dichavičiams gimė šeši vaikai, iš jų tik du – vyriausias Jonas ir jauniausias Rimantas – sulaukė atkurtos Lietuvos nepriklausomybės.