Lietuvos kūrėjai

Kronika

Vėliavos signataro žemėje

Prie Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapo

Pagerbiamas Musninkuose gyvenimo kelią baigęs ir amžino poilsio atgulęs Nepriklausomybės Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis

Šimtas vėliavų iki kovo 11-osios plevėsuos Musninkų centrinėje aikštėje

Jaunųjų šaulių ir moksleivių rankose – vėliavų šokis

MUSNINKAI. Vasario 16-osios rytą miestelio gatvelėse suplazdėjo trispalvės. Šimto vėliavų jūra nuvilnijo nuo nepriklausomybės kovų savanorių kapų iki Švč. Trejybės bažnyčios. Pirmąją tos dienos istorijos pamoką vedė Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius. Jis mokiniams ir vietiniams gyventojams priminė 100 metų istoriją. Vėliavas nešė ir A. Petrulio gimnazijos gimnazistai, jų tėvai ir seneliai, Musninkų miestelio ir aplinkinių kaimų vyrai. Eiseną papildė miestelio gyventojai, jaunesni mokiniai. Daugumos atlapuose įsegtos trispalvės juostelės, rankose vėliavėlės, mažiausieji džiaugėsi trijų spalvų balionais.

Kaip pasakojo Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, idėja pasiūti šimtą vėliavų kilo jai. Bendruomenė ją entuziastingai palaikė. Prisijungė Musninkų bendruomenė „Spindulys“, A. Petrulio gimnazija, miestelio seniūnija, kultūros filialas ir biblioteka, Vileikiškių kaimo bendruomenė. Visi pasiskirstė darbus ir kibo veikti. Šimtui vėliavų prireikė keturių ritinių po 44 metrus medžiagos, ją nupirko Musninkų kaimo bendruomenė. Kadangi medžiaga plati, ji buvo kerpama į tris juostas. Vėliavas siuvo keturios moterys: Sigutė Bzožinskienė, Vaiva Zakrauskienė, Daiva Balandienė ir Janė Jankauskienė. O šešiolikos metrų vėliavą, kuri turėjo papuošti seniūnijos pastatą, siuvo Danutė Augonienė. Sigutė pamatavo laiką – į vieną juostą susiūti dvi spalvas užėmė dvi valandas ir 20 minučių. Kotus vėliavoms nupirko jaunas ūkininkas Aurimas Inčiūra. Iš viso pasiūta 100 vėliavų. Iki kovo 11-osios jos stovės miestelio aikštėje, bus naudojamos renginiuose visus metus. Štai ir vasario 16-osios popietę vėliavnešiai su vėliavomis prisijungė prie šventės Širvintose. Kitąmet šias vėliavas žadama dovanoti Musninkų gyventojams, kad visi jas galėtų iškelti prie savo namų.

Eisena pasuko link bažnyčios, ten prie dalyvių prisijungė rajono vadovės – savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Šventines šv. Mišias aukojo parapijos svečias kun. Mozė Mitkevičius, jose dalyvavo ir parapijos klebonas kun. Virgilijus Balnys. Pamatęs sustirusius vėliavnešius, kunigas Mozė pakvietė pakelti vėliavas ir jomis pamojuoti. Per bažnyčią nuvilnijo plevėsuojančių vėliavų ir plojimų banga. Šv. Mišių pabaigoje vieningai visiems susikibus už rankų skambėjo „Tautiška giesmė“.

Po šv. Mišių visi su vėliavomis pasuko Nepriklausomybės akto signataro kun. A. Petrulio kapo link bažnyčios šventoriuje. Čia padėjo gimnazijos mokinių atvežtą Prezidentės puokštę, rajono merės ir seniūnės Birutės Jankauskienės puokštes, uždegė žvakes. Eisena sustojo pagerbti 1918–1920 metų Musninkų krašto savanorių prie jiems prieš pusmetį bendruomenės „Spindulys“ iniciatyva pastatyto paminklo. Čia pakelta valstybės vėliava.

Paskui šventės dalyviai tęsė kelionę į A. Petrulio gimnaziją, kur skambiomis dainomis sveikino mišrus Širvintų choras „Dermė“ (vadovė Jurga Sarpauskienė). Visi kartu dainavo pamiltas dainas, vaikai vis mosavo trispalvėmis vėliavėlėmis. Neužmirštas pasveikinti ir tokią šventišką dieną jubiliejų švenčiantis chormeisteris Gitaras Pauliukonis. Jam skirta „Ilgiausių metų“.

Tuo šventė nesibaigė. Gimnazijos ir „Spindulio“ bendruomenės atstovai visus pavaišino gardžia sriuba, kurią skanaujant netilo kalbos, buvo dalijamasi įspūdžiais, prisiminimais.

Neringa TUŠKEVIČIENĖ

Širvintų rajonas
Autorės nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“