Lietuvos kūrėjai

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.

Kronika

Pagerbė vyskupą emeritą

Garbės piliečio premiją vyskupas Jonas Kauneckas skirs knygai apie Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinį kun. Alfonsą Lipniūną išleisti

Bronius VERTELKA

Smilgių varpinės paveikslą vyskupui emeritui Jonui Kauneckui įteikė jį tapęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio rajono tarybos pirmininkas, dailininkas mėgėjas Kęstutis Vaičiūnas (kairėje)

PANEVĖŽYS. Vasario 16-ąją Vasario 16-osios gatvės 27-uoju numeriu pažymėtame name, Panevėžio rajono savivaldybėje, vyko iškilmingas Tarybos posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Rajono meras Povilas Žagunis savivaldybės vardu pagerbė rajono žmones, svariai prisidėjusius prie gimtojo krašto gerovės. Kartu pristatytas ir pagerbtas 2017 metų rajono garbės pilietis. Šis vardas suteikiamas siekiant pagerbti asmenį už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje. Rajono garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininkas, rajono vicemeras Antanas Pocius perskaitė rajono savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 18 d., sprendimą, kuriuo šis vardas suteiktas Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui, ir supažindino su jo biografija.

Kronika

Signatarų atminimo vakaras

Bronius VERTELKA

Pranešimų autoriai (iš kairės): pilietinių iniciatyvų kėlėjas ir įgyvendintojas Arūnas Povilas Paliulis, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kultūra“ vadovė Lionė Lapinskienė ir Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas kun. Rimantas Mikalauskas

PANEVĖŽYS. Vasario 13-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pakvietė į Panevėžio krašto signatarų Jono Vileišio, Kazimiero Bizausko ir Jokūbo Šerno atminimo vakarą. Atėjusius širdį virpinančia muzika sutiko Panevėžio muzikos mokyklos moksleiviai (mokytojos – Snieguolė Alijošaitienė ir Birutė Juodviršienė).

Su atkurtos Lietuvos jubiliejumi sveikino Seimo narys Povilas Urbšys ir bibliotekai skyrė dovaną, kurią priėmė vakarą vedusi poetė Elvyra Pažemeckaitė. Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas ragino pasitelkus meilę ir tikėjimą kurti jau ant demokratinių pamatų stovinčią valstybę ir akcentavo: reikia ne reikalauti iš jos, bet savęs klausti, ką jai gero padarėme. Vasario 16-osios Aktą, skelbusį apie atkurtą savarankišką Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi, perskaitė J. Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris. Salėje skambėjo „Tautiška giesmė“.

Kronika

Biustas su Trispalve buvusiam klebonui ir signatarui kun. Alfonsui Petruliui

Rūta Averkienė

Kun. Alfonso Petrulio minėjimo dalyvių grupė prie jo biusto Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje su klebonu kun. Povilu Paukšte

MARCINKONYS. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje atidengtas ir pašventintas atminimo ir pagarbos ženklas – biustas su Lietuvos trispalve – XX amžiaus pradžioje trejus metus Marcinkonių parapijoje dirbusiam ir ryškų pėdsaką šio kaimo istorijoje palikusiam Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, tautiškumo dvasios, lietuvybės puoselėtojui kun. Alfonsui Petruliui (1873 08 04–1928 06 28). Todėl dabartinis parapijos klebonas kun. Povilas Paukštė aukojo iškilmingas šv. Mišias ir meldėsi už iškilų dvasininką, visus, kovojusius už Lietuvos laisvę bei 100-metį švenčiančią Lietuvos valstybę. Simboliška, kad prasmingas atminimo ženklas šiam ypatingą asmenybės šviesą skleidusiam dvasininkui bei Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui atidengtas Vasario 16-osios išvakarėse bei šiemet minint 145-ąsias jo gimimo metines.

Kronika

Vėliavos signataro žemėje

Prie Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapo

MUSNINKAI. Vasario 16-osios rytą miestelio gatvelėse suplazdėjo trispalvės. Šimto vėliavų jūra nuvilnijo nuo nepriklausomybės kovų savanorių kapų iki Švč. Trejybės bažnyčios. Pirmąją tos dienos istorijos pamoką vedė Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius. Jis mokiniams ir vietiniams gyventojams priminė 100 metų istoriją. Vėliavas nešė ir A. Petrulio gimnazijos gimnazistai, jų tėvai ir seneliai, Musninkų miestelio ir aplinkinių kaimų vyrai. Eiseną papildė miestelio gyventojai, jaunesni mokiniai. Daugumos atlapuose įsegtos trispalvės juostelės, rankose vėliavėlės, mažiausieji džiaugėsi trijų spalvų balionais.

Kaip pasakojo Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, idėja pasiūti šimtą vėliavų kilo jai. Bendruomenė ją entuziastingai palaikė. Prisijungė Musninkų bendruomenė „Spindulys“, A. Petrulio gimnazija, miestelio seniūnija, kultūros filialas ir biblioteka, Vileikiškių kaimo bendruomenė. Visi pasiskirstė darbus ir kibo veikti. Šimtui vėliavų prireikė keturių ritinių po 44 metrus medžiagos, ją nupirko Musninkų kaimo bendruomenė. Kadangi medžiaga plati, ji buvo kerpama į tris juostas. Vėliavas siuvo keturios moterys: Sigutė Bzožinskienė, Vaiva Zakrauskienė, Daiva Balandienė ir Janė Jankauskienė. O šešiolikos metrų vėliavą, kuri turėjo papuošti seniūnijos pastatą, siuvo Danutė Augonienė. Sigutė pamatavo laiką – į vieną juostą susiūti dvi spalvas užėmė dvi valandas ir 20 minučių. Kotus vėliavoms nupirko jaunas ūkininkas Aurimas Inčiūra. Iš viso pasiūta 100 vėliavų. Iki kovo 11-osios jos stovės miestelio aikštėje, bus naudojamos renginiuose visus metus. Štai ir vasario 16-osios popietę vėliavnešiai su vėliavomis prisijungė prie šventės Širvintose. Kitąmet šias vėliavas žadama dovanoti Musninkų gyventojams, kad visi jas galėtų iškelti prie savo namų.

Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje

Kartu su signataro giminaičiais

Prie Vasario 16-osios Akto signataro Donato Malinausko kapo

ONUŠKIS. Vasario 16-ąją Valstybės atkūrimo 100-metis pradėtas minėti ryte susirinkus prie K. Petrausko aikštės. Čia sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Juozas Baublys, Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Onuškio seniūnė Zita Aniulienė perskaitė Vasario 16-ąją pasirašyto Nutarimo tekstą, visų jį pasirašiusiųjų signatarų pavardes, priminė svarbiausius Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko darbus Lietuvai ir Onuškio kraštui. Paskui prie D. Malinausko ir jo giminės kapo padėta gėlių ir nuo Lietuvos Prezidentės, Seimo nario ir Onuškio bendruomenės.

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje už signatarą ir jo šeimą Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, mons., teol. dr. kun. Algirdas Jurevičius ir Onuškio klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius aukojo šv. Mišias. Homilijoje mons. A. Jurevičius kalbėjo apie Nepriklausomybės Akto pasirašymo svarbą Lietuvos valstybei, apie to meto istorines aplinkybes, dvidešimties signatarų įžvalgas, atliktą žygdarbį ir likimus bei apie kiekvieno iš mūsų pareigas savo šaliai. Šv. Mišiose monsinjoras pašventino tikinčiųjų atsineštas vėliavas, o šventės pabaigoje svečiams, organizatoriams ir aktyviausiems parapijiečiams įteikė savo knygą apie arkivyskupą Teofilių Matulionį „Susipažinkime – esu Teofilius“. Kai šv. Mišiose užgiedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), į vargonų pusę atsisuko net mažiausieji šventės dalyviai – Onuškio Donato Malinausko gimnazijos pradinukai. Choristų balsai, vargonai ir puiki akustika nepaliko abejingų. Išvykdami iš Onuškio po Šv. Mišių „Aido“ vyrai dėkojo už onuškiečių širdžių šilumą.

Kronika

Sutelkė Vyčio paminklas

Kun. Alfonsas Kelmelis atlieka paminklo šventinimo apeigas

KAZOKIŠKĖS. Vasario 15-ąją į šventinį renginį „Mūsų 100-mečio Lietuva“ aikštėje prie Švč. Mergelės Marijos, Nugalėtojos, bažnyčios rinkosi daug svarbių svečių iš Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, kaimynų iš Vievio ir Pylimų, Kazokiškių gyventojų. Visus čia susiburti ir švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį sutelkė moderniai sukurtas Vyčio paminklas. Kiekvieną atėjusįjį pasitiko ir trispalvę įteikė Kazokiškių kultūrinių renginių organizatorė Jolanta Cesiūnaitė. Skambant K. Mašanausko „Kokia nuostabi, Lietuva esi“, Jurkšaičių ansamblio „Daina Lietuvai“ įrašams, šventės vedėja kvietė iškilmingą datą švęsti prasmingai ir linksmai. Renginio „Mūsų 100-mečio Lietuva“ atidarymą J. Cesiūnaitė skelbė skaitydama dedikaciją, specialiai sukurtą  Kazokiškių „Vyčio“ skulptūros atidengimui: