2018 m. kovo 9 d.
Nr. 10 (2277)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kronika

Šimtmečio sūkuriuose

Vlado Mirono gimnazijos
gimnazistų programa Daugų
Dievo Apvaizdos bažnyčioje

DAUGAI. Vlado Mirono gimnazijoje visą savaitę vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti: vyko konferencija „Vasario 16-oji: asmenybės, įvykiai, vietos Alytaus rajone“. Joje pranešinus skaitė Alytaus rajono ir miesto gimnazijų mokiniai. Į gimnaziją atvyko buvęs mokinys, dabar Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kapitonas Ramūnas Sabaitis, jaunuosius šaulius ir kitus mokinius supažindino su kario profesija. Kitą dieną į pilietiškumo pamoką atvyko ir su gimnazistais diskutavo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Vasario 16-ąją išskirtinis renginys prasidėjo iškilminga eisena nuo V. Mirono gimnazijos iki Dievo Apvaizdos bažnyčios. Čia šv. Mišias aukojo klebonas kun. Vidas Jelinskas. Homilijoje jis kreipėsi į visus ir paprašė pamąstyti, kiek savo šalį mylime kiekvienas asmeniškai. Anot jo, signatarai, savanoriai, partizanai, rezistentai, Sausio 13-osios gynėjai tokio klausimo sau net nekėlė, tai buvo savaime suprantamas dalykas. Tėvynė – mūsų namai, tavo tėvai, broliai ir seserys, negalima suprasti, kaip tokių svarbių dalykų galėtume šiandien nevertinti.

V. Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius pasidžiaugė, kad gimnazija Vasario 16-ąją mini jaunų žmonių mintimis, idėjomis, kalba jų širdys, akys. „Mums ypač svarbu ir džiugu, kad gimnazijos bendruomenės gyvenimas suaugęs su iškilios asmenybės kunigo Vlado Mirono vardu. Mums ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė“, – sakė direktorius.

Daugų seniūnė Irma Kašėtienė perdavė prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį ir palinkėjo atsakingai dirbti ir puoselėti signataro V. Mirono vardą.

Vasario 16-oji – išskirtinė ir ypatinga diena visiems. Tai – lietuvių tautos buvimo ženklas ir simbolis, ji aplaistyta savanorių krauju, tapusi vėliava rezistentams ir nuėjusi į gilų pogrindį sovietiniais metais. Ji – tiltas, jungianti mus visus su Kovo 11-ąja. Ši Laisvės diena gyva mūsų žvilgsniuose, mūsų širdyse. Puikus to liudijimas – nuoširdi, atvira abiturientės Kamilės Diksaitės kalba. Ji pritarė prof. Vytautui Landsbergiui, kad Lietuva šiandien turi vieną ir pagrindinę idėją – Lietuvos idėją. „Kiekvienas iš mūsų esame aktyvūs savo valstybės kūrėjai. Kai pritrūksta įkvėpimo, išminties ar drąsos, visada galime pasisemti iš tų, didžiųjų, apie kuriuos šiandien kalbėjau. Neabejokime savąja tauta, savąja Lietuva, nes ji yra Mes“, – kalbėjo ji. Pranešėjos žodžius atitiko meninė kompozicija pagal poeto dzūko Sigito Gedos tekstą „Giesmė apie Pasaulio medį“. Vieną gražiausių lietuviškų giesmių „Lietuva brangi“ atliko mokytojos, pradinukai energingai dainavo dainą „Nupiešiu Lietuvą“. Žinome, kad lietuviai – išties daininga tauta. Kai buvo sunku, lietuviai dainavo, kai buvo labai sunku, lietuviai dainavo. Netgi tada, kai buvo nepakeliamai sunku, lietuviai dainavo. Graudžios partizanų dainos gydė sužeistas širdis, jų skausmas ir amžinoji gyvenimo palydovė viltis žadino laisvės troškimą. Tie „bunkerių paukščiai“ net ir pašautais sparnais nuolat kurstė Laisvės troškimą. Dainos „Partizanų būrys“, „Rudens naktis sustojo“, „Kur bėga Šešupė“, kurias atliko įvairių klasių gimnazistai, nuskambėjo iškilmingai ir jautriai.

Šimtas metų – solidus jubiliejus. Juk du kartus mūsų tautai teko atgimti – abu kartus iš vilties, abu kartus turint idėjų, drąsos ir begalinį ryžtą. „Būkime budrūs, būkime veiklūs, branginkime laisvę ir vienas kitą. Esame „tos Lietuvos“ Nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono veiklos tęsėjai“, – žodžiai, nuskambėję renginio pabaigoje. Jį vedė gimnazistas Gediminas Šimkus ir mokytoja Gitana Ivanauskienė.

Gitana Ivanauskienė

Alytaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija