2018 m. kovo 9 d.
Nr. 10 (2277)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Adolfo Ramanausko-Vanago 100-sios gimimo metinės

Antradienį sukako 100 metų, kai gimė partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Vienas garsiausių Lietuvos partizanų gimė 1918 metų kovo 6 dieną Jungtinėse Valstijose. Būdamas trejų su tėvais grįžo į Lietuvą. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 metų balandį mokytojų seminariją baigęs A. Ramanauskas tapo partizanu ir neilgai trukus ėmė vadovauti Dainavos apygardai. Buvo išrinktas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadu, o 1950 metų pradžioje paskirtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadu. A. Ramanausko-Vanago ieškojo didelės KGB pajėgos. Kartu su žmona Birute suimtas ir išduotas Kaune, beveik metus buvo tardomas ir kankinamas, o 1957-ųjų rugsėjo pabaigoje Vilniuje, to meto okupacinis teismas, vadovaujamas kolaborantų, partizanų vadui paskyrė mirties bausmę, kuri įvykdyta tų pačių metų lapkričio 29 dieną.

Kur yra A. Ramanausko-Vanago palaikai, iki šiol nėra žinoma. Manoma, kad A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti užkastas Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje viename kape su dar dviem asmenimis, kurie buvo sušaudyti tą pačią dieną kaip ir partizanų vadas.

2018-uosius Seimas paskelbė jo metais, siekdamas pabrėžti partizanų karo svarbą, kovojant su sovietų okupacija.

Virtuali paroda ir archyvinė informacinė sistema, skirta partizanų vadui

Pirmadienį, kovo 5-ąją, Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių išvakarėse, Genocido tyrimo centras ir Ypatingasis archyvas surengė spaudos konferenciją, kur pristatė A. Ramanauską-Vanagą kaip pasipriešinimo legendą  ir kaip pogrindžio žurnalistą, atskleidė jo įdomiausius ir tragiškiausius gyvenimo momentus. Šia proga buvo atversti unikalūs Vanago dienoraščiai bei įspūdingos apimties byla, buvo parodyti įdomiausi dokumentai, partizaninės nuotraukos bei kiti autentiški daiktai. Lietuvos ypatingasis archyvas visuomenei pristatė KGB sudarytą partizanų vado baudžiamąją bylą. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė. Kartu buvo pristatyta virtuali paroda „Gyvenimu liudijęs Laisvę“. Joje eksponuojami dokumentai bei fotonuotraukos iš KGB vestų A. Ramanausko-Vanago baudžiamosios, agentūrinių ir operatyvinės paieškos bylų. Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus patarėja Edita Škirkaitė pirmadienį žurnalistams sakė: „Visa byla iki šiol buvo prieinama skaitykloje, šiandien ji įdėta į elektroninio archyvo informacinę sistemą, su byla galės susipažinti visi norintieji“. Virtualioje parodoje galima apsilankyti adresu www.archyvai.lt/lt/lya, o baudžiamosios bylos skaitmeniniai vaizdai skelbiami Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje (eais-pub.archyvai.lt/eais). Baudžiamoji byla A. Ramanauskui-Vanagui užvesta 1956 metų spalio 12 dieną, jį suėmus.  Anot E. Škirkaitės, bylose segami įvairūs dokumentai – agentūriniai pranešimai, operatyviniai planai, kaip sugauti ir surasti A. Ramanauską-Vanagą, išaiškinti ryšininkai. Byloje taip pat paminėta, kad A. Ramanauskas-Vanagas savo byloje atskleidė 22 asmenis, tačiau saugumo organai žinojo apie pusantro šimto žmonių, kurie turėjo ryšių su Vanagu. E. Škirkaitė pasakojo: „Byloje 20 tomų, iš jų 7 skirti procesiniams dokumentams – apklausos protokolai, liudytojų apklausos protokolai, ginklų ekspertizės, surastų dokumentų apžiūros protokolai. Pačioms Vanago apklausoms yra skirti 2 tomai, apie 60 jo apklausos protokolų“. Likusieji 13 tomų – partizanų dokumentai, kurie buvo surasti atliekant kratas bei pagal Vanago parodymus. Pasak E. Škirkaitės, A. Ramanauskas-Vanagas keletą kartų buvo vežamas parodyti, kur yra užkasti partizanų archyvai, taip surastos mažiausiai 4 dėžės dokumentų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas Dalius Stancikas aiškino, kad žmonės, nepripratę prie KGB bylų stiliaus ar nėra jų skaitę, susidurs su kalbos klaida: A. Ramanausko-Vanago tardymo protokoluose, galima perskaityti, kad Vanagas partizanus vadina banditais, stribus – liaudies gynėjais, o partizanus, išsiųstus į užsienį ir grįžusius, vadina amerikiečių šnipais. D. Stancikas sakė: „Čia yra tam tikra kalbos klaida, kadangi bent jau pradžioje, Vanago apklausa vyko lietuviškai, tada ją vertė į rusų kalbą, svarbiausius duomenis siuntė į Maskvą, o po to vėl vertė į lietuvių kalbą ir jau Vanagas pasirašinėjo ant rusiško protokolo. Jie rašo kaip supranta, partizanus išverčia banditais, o stribus liaudies gynėjais“. Anot Lietuvos ypatingojo archyvo, A. Ramanausko-Vanago baudžiamoji byla viešai skelbiama siekiant sumažinti galimybę skleisti archyviniais šaltiniais nepagrįstą, Lietuvos partizanus šmeižiančią ir tendencingai interpretuotą informaciją. A. Ramanauskas-Vanagas – ne tik kovotojas, partizanų vadas, bet ir žurnalistas, redaktorius, leidėjas. Jo atsiminimų knyga, fotografijų albumai, partizanų dainų rinkinys, įrištas į Stalino knygą (siekiant suklaidinti kratą darančius saugumiečius) bei kiti partizanų rankraščiai saugomi Genocido aukų muziejuje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija