Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Jėzaus kenozė – mūsų lobis

Kun. Vytenis Vaškelis

1990 metais kovo 11 dieną paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas uždegė žalią šviesą laisvei, kad ne tik kiekvienas savo sąžiningu triūsu įneštume tam tikrą indėlį į demokratinės valstybės kūrimą, bet pirmiausia stengtumės pažinti apreikšto Dievo žodžio tiesą, kuria kasdien vadovaudamiesi galėtume suvokti, jog tiktai tikėjimas ir pasitikėjimas Viešpačiu Jėzumi yra mūsų gyvenimo dabarties bei ateities garantas. Kai augsime Jo malonėje, iš mūsų širdžių niekas nepajėgs išplėšti vidinės laisvės ir niekas negalės mūsų sunaikinti, nes „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jn 2, 17). Taigi mūsų ištikimybė Atpirkėjui yra aukštai iškelta ir nuolat Šventosios Dvasios vėjuje plevėsuojanti, visa pranokstanti amžinosios garbės (žr. 2 Kor 4, 17) vėliava.

Gavėniai įsibėgėjus, šio sekmadienio Evangelija prabyla apie izraelitų vedlį Mozę, išlaisvinusį juos iš Egipto faraono priespaudos ir jiems dykumoje iškėlusį varinį žaltį (Jn 3, 14). Žydai, įgelti gyvačių, vien dėl to, jog iš klusnumo pažvelgdavo į tą pagamintą šliužą, galėdavo išsaugoti savo gyvybes. Bet dabar mums nepakanka tik žvilgtelėti į meniškai išpuoštą Nukryžiuotojo atvaizdą. Kad Jis galėtų mus išgydyti, išlaisvinti bei palaiminti, ieško Jam atsiduodančių širdžių...

Į Kristų žvelgiame ne kūno akimis, o vidinėmis, kurios mūsų žvilgsnius fokusuoja į Šventojo Rašto tiesų esmę. Kartais, kai susiduriame su sunkiau suprantamomis Biblijos vietomis, nepasitenkiname paskaitę puslapio apačioje komentarus ir nepasikliaujame vien savo asmeninėmis nuomonėmis, bet, norėdami atrasti tiesos branduolį, išsamesnės informacijos ieškome katekizme, arba, pavyzdžiui, interneto tinklapyje (www.klauskkunigo.lt) perskaitome paaiškinimus, atitinkančius objektyvų Bažnyčios mokymą, neleidžiančius mums nukrypti į tą savavališką Dievo žodžio interpretavimą, kuris iškraipo kai kurias Apreiškimo mintis ir net sumenkina Mesijo atėjimo į pasaulį tikslą (plg. Jn 3, 19).

Neseniai garsus protestantų evangelistas Benis Hinas (Benny Hinn), apmąstydamas vieno iš žinomiausių evangelistų Bilio Gremo (Billy Graham) mirtį, viešai pripažino, kad klydo, kai daug metų skelbė vadinamąją „klestėjimo“ (gerovės) Evangelijos mokymą. Jis sakė: „Aš dabar suprantu, kad kai kurie dalykai, kuriuos sužinojau iš kitų pamokslininkų, neatitinka Biblijos“. Duotame interviu jis kalbėjo, kad tikintieji nukrypsta į tam tikrus kraštutinumus manydami, jog turi būti visada fiziškai sveiki bei priimti turtų palaimą, nes remiasi pozityviu tikėjimu ir laikosi „sėjos“ principo, tai yra aukoja dešimtinę bei duoda kitiems aukas. (...) B. Hinas prisipažino: „Aš esu kaltas, kaip ir kiti...“ Čia jis turėjo omenyje tuos protestantų pamokslininkus, kurie iki šiol skelbia klaidingą „klestėjimo“ (materialinės gerovės augimo) vienašališką teoriją.

Dievas visokeriopai laimina savo vaikus, nes myli juos. Jis mums nepagailėjo net savo Sūnaus, kuris atėjo pas mus, ir, užuot dėl padarytų nuodėmių mus pasmerkęs, mums padovanojo didžiausią lobį - „amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Jo gyvybės dėl mūsų paaukojimas tapo išpirka (žr. Mk 10, 45), kad mes taptume „turtingi per Jo neturtą“ (2 Kor 8, 9). Mūsų didysis turtas – mūsų tikėjimas į Prisikėlusįjį, kuris ne tik mums padeda rūpintis buities dalykais, bet ypač dvasiniais...  Štai Eucharistijos šventimo metu Jis kaskart mums dovanoja visą save. Per šv. Mišias skelbiamas Jo žodis stiprina mūsų įsitikinimą, kad esame laimingi, laikydamiesi Jo kelio, o per Komunijos priėmimą taip artimai vienijamės su Juo, kad iš tiesų jau dabar pradedame ragauti artėjančio dangaus malonių vaisius.

2014 metų Gavėnios proga popiežius Pranciškus komentavo apaštalo Pauliaus žodžius, bylojančius apie Kristaus neturto ir mūsų dvasinio turtingumo santykį (plg. 2 Kor 8, 9). Jis sakė: „Jėzus mums apsireiškia neturte ir silpnume. Tačiau Jėzus netapo vargdieniu, kad išaukštintų patį neturtą. Apaštalas Paulius aiškiai sako, kad Jėzaus tapimo vargdieniu tikslas yra mūsų praturtinimas. Jis tapo vargdieniu, kad mes taptume turtingi per Jo neturtą. Tai ne žodžių žaidimas, bet Dievo logikos sintezė. Tai - meilės logika, Įsikūnijimo ir Kryžiaus logika. (...) Kas yra tas Jėzaus neturtas, kurio dėka mes esame turtingi?“ Pasak popiežiaus Pranciškaus, „tai - pirmiausia būdas, kuriuo Jis mums liudija savo meilę; Jo buvimas Geruoju Samariečiu, kuris pasilenkia prie sužeisto, pakelėje palikto žmogaus“.

Jėzaus šviesa apšviečia daugelį ir veda į išganymo pilnatvę. Kai Dievo žodžio skelbėjai, neiškraipydami Šventojo Rašto minčių, stengiasi laikytis net „mažiausių paliepimų“ ir savo gyvenimą tvarko, vadovaudamiesi Dievo žodžiu, tada jie bus vadinami didžiais Dangaus Karalystėje (žr. Mt 5, 19). Tik Ten galutinai paaiškės, kiek dėjome pastangų, kad mūsų tikėjimo darbai būtų „atlikti Dieve“ (Jn 3, 21).

© 2018 „XXI amžius“