Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Vėliavos iškėlimo kaina

Romas BACEVIČIUS

Paminklas žuvusiems partizanams Jono Česnavičiaus nuotrauka

KRUONIS. Jau daug metų vasario 15-ąją, 17 val. Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, aukojamos šv. Mišios už šio krašto laisvės kovotojus. Ši data pasirinkta todėl, kad 1946 metais, naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją Kruonio miške žuvo trys jauni partizanai Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Antanas Lekavičius-Gulbinas, Pranas Žukauskas-Šalmas, norėję iškelti trispalvę. Visi jie tebuvo 21–22 metų. Šįkart šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, koncelebravo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius ir Kruonio klebonas kun. Robertas Mikalauskas. Patarnavo ir Evangeliją skaitė nuolatinis diakonas Audrius Jesinskas. Homilijoje mons. dr. A. Jurevičius komentavo Biblijos skaitinį, kuris kalba apie apsisprendimą: „Štai pateikiu tau gyvenimą ir laimę, mirtį ir nelaimę. Jeigu klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų (...), tada tu gyvensi ir pagausėsi, ir Viešpats, tavo Dievas, laimins tave žemėje, kurion tu žengi, kad ją užvaldytum“ (Įst 30,15–16). Atsiveria du keliai. Ką pasirinkti ir kuriuo keliu eiti? Pasak monsinjoro, prieš 100 metų grupelė tautos išrinktųjų – Lietuvos Taryba – ėmėsi labai rizikingo projekto: paskelbti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Buvo pasirinkta ir rizikinga data, dar vyko Pirmasis pasaulinis karas. Nors tais metais ir daugiau valstybių skelbė nepriklausomybę, bet dauguma jų laukė karo pabaigos. O lietuviai nelaukė, kad kas atneštų ant padėklo Nepriklausomybę, bet skelbė didžiulio laisvės troškimo vedami. Tai dar reikėjo apginti savanorių kovose, įtvirtinti darbu. Evangelijoje Jėzus kalba apie nepaprastai brangų turtą, apie gyvybę. Mes daug padarome dėl savęs. Tačiau Viešpats kalba apie gyvybės atidavimą dėl kilnių tikslų. Juk ir pats Jėzus pasiaukojo už mus visus: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“. Pražūtis ir išgelbėjimas visada greta ir taip persipina, kad kovojusieji pražuvo dėl to, kad kiti būtų išgelbėti. „Šiandien Kruonyje mes minime tuos tris jaunus vyrus – partizanus, kurie 1946 m. vasario 15 d. vakare norėjo iškelti Kruonyje trispalvę. Jiems kaip ir kiekvienam tikram lietuviui buvo brangi trispalvė. Tai buvo laisvės ir nepriklausomybės simbolis, – sakė mons. dr. A. Jurevičius. – Aukštai virš miestelio iškelta vėliava turėjo kiekvienam priminti, kad tautos širdyje verda troškimas būti laisviems ir nevergauti. Patekę į pasalą jie visi trys žuvo, o jų kūnai gulėjo miestelio aikštėje ir buvo išniekinti. Bet ar jie neįvykdė savo tikslo? Jie patys tapo vėliava – aikštėje paguldyti trys vyrai ir buvo ta Trispalvė. Tai buvo didesnis tautos laisvės ilgesio liudijimas negu vėjyje plazdanti vėliava. Tuomet atrodė, kad jų mirtis yra beprasmė. Šiandien yra kitaip – jie yra gyvas meilės Tėvynei liudijimas; jie žuvo, kad mes laisvi gyventume. Jie kalba mums apie pagarbą Valstybės vėliavai – Trispalvei“. Pasak pamokslininko, kuomet šiomis dienomis pranešama, kad parduotuvėse pristigo Trispalvių, o siuvyklos buvo nepasiruošusios tokiam patriotiškumo proveržiui, pagalvoji, kad tai yra kažkas naujo ir viltingo. Beprasidedantis antrasis Lietuvos šimtmetis žymi pagarbą vienam iš valstybės simbolių – vėliavai. „Bet ar to užtenka? – klausė pamokslininkas. – Štai perskaičiau vieno jauno žmogaus mintis. Paklaustas, kiek jam svarbi šalis, kurioje gyvena, atsakė: „Man Lietuva – mane supantys žmonės. Niekada pirmenybės neteikiau politinei ar ekonominei Lietuvos padėčiai, man didžiausia vertybė – santykiai. Tik juos palaikydami mes kuriame šią šalį, iš teisingo bendravimo gimsta ir mūsų gerovė“. Pagarba žmogui ir pagarba valstybei – tebus pagrindinės kolonos, laikančios antrąjį Lietuvos valstybės šimtmetį“.

Šv. Mišių pabaigoje sugiedotos „Tautišką giesmė“ ir „Marija, Marija“. Paskui visi rikiavosi miestelio aikštėje su vėliavomis, žvakutėmis ir deglais. Prie tradicinių žygio į Kruonio mišką, partizanų J. Krušinsko-Žiedelio, A. Lekavičiaus-Gulbino, P. Žukausko-Šalmo žūties vietą, dalyvių – jaunųjų šaulių, Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos kariūnų, Krašto apsaugos savanorių, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovų, vietinių ir iš kitur atvykusių patriotiškai nusiteikusių žmonių – šįkart jungėsi ir NATO pajėgų karių iš Vokietijos, Prancūzijos ir Olandijos grupė. Įžengusius į Kruonio mišką pasitiko degančiomis žvakutėmis pažymėtas kelias ir didžiuliai laužai šalia paminklo ir kryžiaus žuvusiems.

Po Atgimimo kruoniškio Vytauto Markevičiaus iniciatyva, pradėjus minėti partizanų žūtį Kruonio miške, Jūrų skautija „Divytis“ žygiu į Kruonį tradiciškai kasmet pagerbia tiek šiuos, tiek ir kitus šiame miške žuvusiuosius už laisvę. Jau tapo tradicija, kad kasmet grupelė vyresnių Jūrų skautijos „Divytis“ jaunuolių, dar mokinių, 51 km žygio pradžia pasirenka Kauno karo muziejaus kiemelį. Žygiuojama kaip ir žuvę trys partizanai nakčia. Šiemet skautai išvyko vasario 14-ąją, 17 val. Šiai grupelei vadovavo KASP savanoriu tapęs, karininko profesijos sieksiąs jūrų skautas, Kulautuvos mokyklos abiturientas Mykolas Velžys. Kartu žygiavo jūrų skautai – klaipėdietis Ernestas Ūdra bei Domeikavos gimnazistai Egidijus Budus, Aivaras Kavaliauskas ir Karmėlavos gimnazistas Domantas Butkus. Šie jaunuoliai, Jūrų kadetų įgulos nariai, savo žygį skyrė Lietuvos valstybės bei šalies skautų judėjimo 100-mečiui. Prie jų prisidėjo 1919 metų Lietuvos kario uniforma vilkintis kaunietis, Karo istorijos klubo ,,Grenadierius“ narys Jokūbas Adamonis. Šiemet minėtų jaunuolių nuo Nežinomo kario paminklo atnešta amžinosios ugnies liepsna pirmą kartą uždegti Kruonio minėjimo laužai ir atminimo aukuras. Ilgiausią žygį atlikusiems jūrų skautams suteikta teisė pakelti ir viso minėjimo Lietuvos trispalvę, taip leidžiant šios kartos jaunuoliams užbaigti 1946-aisiais trijų jaunų partizanų pradėtą žygdarbį.

Jau įprasta, kad vasario 15-ąją dauguma kitų jaunesnių jūrų skautų, atvykusių traukiniu ar autobusais, nuo Pravieniškių ar Rumšiškių patriotiškai su vėliavomis žygiuoja į Kruonį apie 25 kilometrus. Dabar jau daug metų į Kruonį žygiuoja ir kitų vietovių, organizacijų skautai, šauliai, savanoriai.

Renginį prie paminklo žuvusiems partizanams vedė Vilius Kaminskas. Kalbėjo vysk. J. Matulaitis, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, Seimo nariai Gintarė Skaistė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kaišiadoriečių rinkta atstovė Laimutė Matkevičienė perskaitė Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame iškilmingame minėjime vieningai priimtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaraciją. Joje pažymima, kad „šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios Akto idealus – kurti ir puoselėti „nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“. „Lietuva – mūsų visų valstybė. Ją kuria visos čia gyvenančios tautos ir visos kartos. Linkime tiems, kurie po 100 metų susirinks vasario 16 dieną šioje salėje į iškilmingą minėjimą, nusipelnyti teisę su ramia sąžine pasakyti: „Mes tai padarėme – mes, visos Lietuvos kūrėjų kartos, išsaugojome nepriklausomą bei sukūrėme ir tebekuriame saugią, teisingą, klestinčią Lietuvą“, – pažymima deklaracijos tekste.

Keli nauji Jūrų skautijos „Divytis“ nariai priėmė priesaiką. Buvo parodyta NKVD vykdytos akcijos inscenizacija. Renginyje skambėjo Kaišiadorių ir Rumšiškių kultūros centrų folklorinių ansamblių „Verpeta“ ir „Praviena“, Kruonio kultūros centro moterų ansamblio „Svaja“, Zūbiškių ir Žiežmarių vokalinių ansamblių atliekamos dainos.

Renginys baigtas pasistiprinus kareiviška koše ir arbata.

Kaišiadorių rajonas

© 2018 „XXI amžius“