|
Atsistatydinimai ir neatsistatydinimai
Edvardas ŠIUGŽDA
Prieš beveik dvi savaites kilęs konfliktas dėl audito Kalėjimo departamente (KD) ne tik sukėlė nemažai klausimų dėl jame vykstančių procesų skaidrumo, tačiau ne juokais sudrebino ir teisingumo viceministro Raimondo Bakšio bei teisingumo ministrės Mildos Vainiutės kėdes. Vasario 28 d. premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas ir Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kazėnienė išsakė kritikos teisingumo viceministrui R. Bakšiui dėl, pasak jų, vilkinimo ir trikdymo atliekant auditą Kalėjimo departamente. R. Kazėnienė pareiškė, kad viceministras sustabdė iniciatyvą kreiptis į teisėsaugą dėl nustatytų pažeidimų Pravieniškėse. Premjero patarėjas S. Malinauskas teigė, kad viceministras savo įtaka naudojosi stabdyti skaidrumo procesus. Viceministras R. Bakšys jam mestus kaltinimus kategoriškai neigė ir sakė aktyviai siekęs pertvarkyti kalėjimų sistemą. R. Bakšys teigė, kad nuomonės išsiskyrė tik dėl to, kuriuo metu racionaliau teisėsaugai perduoti audito metu surinktą medžiagą, jo pasiūlymas buvęs tai padaryti sulaukus audito pabaigos. Tačiau pirmadienio rytą pranešta, kad R. Bakšys atsistatydina. Po tą rytą vykusio pasitarimo Vyriausybėje pas premjerą Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis žurnalistams teigė, kad atsistatydinęs viceministras buvo tiesiogiai atsakingas už KD. Pasak R. Krištaponio, jam nekilo įtarimų dėl galimo R. Bakšio spaudimo atliekant kalėjimų sistemos auditą. Atliekamas tyrimas ir dėl neteisėtos informacijos apie Rasos Kazėnienės šeimą rinkimo: moteris buvo užsiminusi, jog ji ir jos vyras yra sekami, jaučiasi nesaugūs. Iškart po konferencijos, kurioje buvo kritikuojama ir teisingumo ministrė, pasisakė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pareiškė, kad akivaizdu, jog M. Vainiutė nekontroliuoja padėties ministerijoje ir negeba sklandžiai organizuoti darbo.
Aiškiai matėsi, kad ministrė M. Vainiutė, vis nepamiršdavusi kartoti, jog neatsistatydins, bus priversta tai padaryti. Ir štai antradienį ji informavo premjerą, jog priėmė sprendimą trauktis iš užimamų pareigų. Ji sakė, kad sprendimą priėmė matydama, jog ministerijai reikia stipresnio žmogaus, kuris ryžtingiau imtųsi pokyčių. M. Vainiutė pabrėžė, kad jos darbą sunkino tai, jog politinę komandą rinkosi ne ji pati, o skilus ją delegavusiai socialdemokratų partijai keitėsi dalis ministerijos vadovybės. M. Vainiutė akcentavo, jog buvo paskirta paskutinė iš ministrų, nedalyvavo ir kuriant Vyriausybės programą, o anksčiau pažinojo vienintelį jau taip pat pasitraukusį viceministrą R. Bakšį. M. Vainiutė neatmetė, kad grįš dėstyti studentams, o apie tolimesnį darbą politikoje kol kas negalvoja. Ji sakė norinti atsiriboti nuo visų kaltinimų: Tikrai neturiu jokių sąsajų su tais nusikalstamo pasaulio dalykais (...), neturiu kažkokių pamąstymų apie mano kažkokius negerus, nedorus darbus. Premjeras, kaip įprasta, sakė suprantantis ir gerbiantis ministrės sprendimą susiklosčiusioje situacijoje. Premjeras, kaip įprasta, sakė esąs dėkingas jai už darbą ir pradėtas esmines reformas, kurių ilgus metus iki tol niekas neragino ir nemėgino įgyvendinti, nors tikrai puikiai žinojo apie įsisenėjusias problemas... Jis pagyrė ministrės pastangas, kurias vis dėlto įvertino neigiamai: Dėl ligšiolinio ilgamečio neveiklumo (...) būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas. Ministrei M. Vainiutei to nepavyko užtikrinti. Dėl įvairių priežasčių: iš pradžių ji neturėjo galimybės laisvai pasirinkti politinės komandos narių, vėliau komanda keitėsi iš pagrindų, atėjo nauji žmonėms, kuriems reikėjo laiko įsigilinti į problemas. Ir vėlgi, kaip ir pritinka tokiais atvejais, premjeras išreiškė įsitikinimą, kad naujajai ministerijos vadovybei bus keliami dar didesni reikalavimai bei užduotys, tarp jų kova su korupcija, protekcionizmu, nepotizmu ir kitomis negerovėmis, kurios itin gajos teisingumo srityje, kuri ir liks šios Vyriausybės prioritetas, tad joks ministrų pasikeitimas to nesustabdys, priešingai, tik suteiks naują stiprų impulsą. Ateitis parodys, kaip pildysis premjero prognozės. Pasitraukus M. Vainiutei, S. Skvernelis teigė, kad dėl naujo kandidato į ministrus tarsis su koalicijos partneriais socialdarbiečiais. Premjero teigimu, ministerija neatiteks kuriai nors partijai, o bus ieškomas profesionalas tarimasis nėra posto atidavimas socialdarbiečiams.
Kita negerovė, užgriuvusi Vyriausybę, yra Migracijos departamento nesusitvarkymas su savo darbu. Tiksliau, jau nuo pavasario kilę skandalai šioje institucijoje, kurių spręsti rimtai niekas ir neketino. Pirmadienį S. Skvernelis pareiškė: Vadovei, manau, sunkiai sekasi susitvarkyti su savo pareigomis. Jis teigė, kad visą migracijos sistemą reikia pertvarkyti iš esmės. Dėl Migracijos departamento pertvarkos mes Vyriausybėje apsispręsime, kurią alternatyvą pasirinkti. Bet kalba yra ne apie struktūrinę pertvarką, o apie (pertvarką) iš esmės. Jeigu daryti pertvarkas, tai visos migracijos sistemos. Kadangi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė po kritikos atsistatydinti neketina, Vidaus reikalų ministerija nusprendė panaikinti departamentą, o visą migracijos sritį perduoti naujai Migracijos tarnybai. Ji bus tiesiogiai pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas savaitės pradžioje pristatė siūlomą Migracijos departamento reformą. Pagal ją, migracijos klausimus spręstų nauja Migracijos tarnyba. Ji būtų formuojama jungiant policijos, pasieniečių ir dabartinio Migracijos departamento darbuotojus. Daug mamų, o vaikas be galvos, taip trumpai apibūdino situaciją su migracijos tvarka vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Leidimai dirbti ir gyventi, pasų ir kitų dokumentų išdavimas, prieglobstis, pilietybės suteikimas ir kitos funkcijos būtų vienose rankose kaip ir visa migracijos politika. Anot ministro, tokiam pertvarkos variantui preliminariai yra pritarę kiti ministrai, Vyriausybės pasitarime šis klausimas iš esmės bus svarstomas kovo viduryje. Tiesa, toks variantas galėjo būti pasirinktas ir dėl kitos priežasties pats ministras sulaukia vis daugiau kritikos dėl prastos situacijos Migracijos departamente. Antradienį jį pasiaiškinti kvietėsi opozicija. Migracijos sistemos problemas trečiadienį aiškinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pasak komiteto vadovo Vytauto Bako, labiausiai domina situacija nacionalinio saugumo požiūriu. Jo nuomone, spragos migracijos sistemoje sukuria galimybes į Lietuvą lengvai patekti žmonėms, kuriems neturėtų būti atvertas kelias į Europos Sąjungą.
Ne mažesnis triukšmas buvo sukeltas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo, tiksliau nedarbo. VRK krizė prasidėjo paaiškėjus, kad komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė neįtraukė į darbotvarkę praėjusios kadencijos komisijos darbo grupės dar pernai birželį parengtos ataskaitos dėl valstiečių-žaliųjų politinės reklamos. Komisijos nariai taip pat reiškė priekaištus pirmininkei dėl savavališkų sprendimų. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos L. Matjošaitytės veikos. Politikas prašė atlikti tyrimą bei nustatyti, ar L. Matjošaitytė, siekdama naudos sau tapti VRK pirmininke mainais į nominaciją ir didžiausios valdančiosios LVŽS frakcijos palaikymą jos kandidatūrai, galimai neįsipareigojo nuslėpti R. Karbauskiui ir LVŽS nepalankų tyrimą bei VRK išvadą. Valstiečiai ir žalieji taip pat kreipėsi į prokurorus dėl trijų praėjusios kadencijos VRK narių Justino Žilinsko, Elenos Masnevaitės ir pirmininko Zenono Vaigausko. Valstiečiai ir žalieji įtaria, kad jie, piktnaudžiaudami tarnyba ir tinkamai neatlikdami savo pareigų, vilkino tyrimą dėl politinės reklamos. Į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją kreiptasi dėl penkių komisijos narių: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi dėl Aistės Žilinskienės, Seimo pirmininko pavaduotojas, jo partietis Arvydas Nekrošius dėl Viliaus Semeškos, Seimo opozicinių partijų frakcijos dėl Vincento Vobolevičiaus, Jonės Valčiukienės ir komisijos pirmininkės L. Matjošaitytės. Atsiliepdama į tai, kad VRK atsidūrė skandalo epicentre, prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad VRK turi išlikti nešališka, skaidri, visi šešėliai turi būti panaikinti, o atsakomybė dėl komisijos darbo lieka Seimo rankose. Tai Prezidentė padarė po susitikimo su Seimo valdyba. Jame buvo aptarti pagrindiniai pavasario sesijos darbai. Po susitikimo prezidentė ir Seimo pirmininkas pasakė savo pareiškimus, tačiau į žiniasklaidos klausimus neatsakinėjo. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį po susitikimo su VRK nariais sakė, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turi keistis darbo metodai, tačiau pati komisija yra pasirengusi tęsti darbą. Jis neneigė išgirdęs iš komisijos narių pastabų dėl komisijos darbo organizavimo. Seimo pirmininkas teigė iš dviejų susitikime dalyvavusių narių gana ryškiai girdėjo, kad jie nepasitiki VRK pirmininke L. Matjošaityte. Tačiau visi VRK nariai, anot jo, sakė tą patį: komisija turi toliau tęsti darbą. VRK pirmininkė teigė esanti pasirengusi spręsti kylančias problemas, kad jos netrukdytų priimti svarbius sprendimus, ruoštis trejiems 2019 metų rinkimams. L. Matjošaitytė teigė, kad komisijos narius veikia ypač didelis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys ir baimė būtų apkaltintiems interesų konfliktais. Iš visuomenės ir žiniasklaidos kilęs susidomėjimas šiuo metu komisijoje atliekamais tyrimais paskatino tai, kad vienas komisijos narys yra apskundžiamas vienai tarnybai, kitas narys kitai, kaltinama (pagrįstai ar nepagrįstai tarnybos atsakys), kad pažeisti vieši ir privatūs interesai, ir visi tie klausimai keliami. Tai skatina komisijos narius atsitraukti ir nenagrinėti tų klausimų, kad nebūtų apkaltinti ir jie tam tikru interesų konfliktu, sakė L. Matjošaitytė. Komisijos pirmininkė žadėjo kalbėtis su nariais, išsiaiškinti problemas. VRK pirmininkė neįžvelgė, kad valstiečių ir žaliųjų deleguotai atstovei Jonei Valčiukienei būtų suteikiamos išskirtinės teisės komisijoje. Ji paaiškino, kad VRK nariai vyko susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiaga dėl liberalų partijos. Kovo 22 dieną VRK planuoja pasisakyti dėl Naisių žemės leidinio ir dėl Naisių vasaros. Tačiau konservatorių į komisiją deleguotas Vilius Semeška teigė, kad susitikimo su Seimo pirmininku metu komisijos nariai išsakė daug nuogąstavimų dėl būsimų rinkimų organizavimo. Jis teigė per susitikimą su Seimo pirmininku kalbėjęs, kad komisijos nariai yra kompetentingi, tačiau paminėjęs ir liaudišką posakį, kad žuvis pūva nuo galvos, ir, pasak VRK nario, reikėtų pagalvoti, ar ši pirmininkė dar gali dirbti. Liberalų į komisiją deleguotas Maksimas Reznikovas suabejojo, ar komisijos narių didelio noro dirbti užteks. Ginčai dėl VRK veiklos ir nepasitenkinimas, reiškiamas opozicinių partijų, tęsiasi jau kurį laiką. Paaiškėjus, kad VRK pirmininkė galimai nuslėpė tyrimo medžiagą, susijusią su neteisėta politine valstiečių ir žaliųjų reklama, daug kritikos pareiškė tiek Prezidentė, tiek opozicijoje esančios partijos. Prezidentė vasario pabaigoje, komentuodama kilusias diskusijas dėl VRK, ragino išsklaidyti visas kylančias abejones ir užtikrinti skaidrumą. Opozicijoje esančios frakcijos, taip pat abejodamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės veiklos skaidrumu, kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, ragindamos L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų. Tačiau V. Pranckietis, susitikęs su VRK vadove, yra įtikintas tuo, jog L. Matjošaitytė savo pareigas atlieka gerai. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis netgi kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl L. Matjošaitytės galimai nusikalstamos veikos. Politikas prašė atlikti tyrimą bei nustatyti, ar L. Matjošaitytė, siekdama naudos sau tapti VRK pirmininke mainais į nominaciją ir didžiausios valdančiosios LVŽS frakcijos palaikymą jos kandidatūrai, galimai neįsipareigojo nuslėpti R. Karbauskiui ir LVŽS nepalankų tyrimą bei VRK išvadą. Vis dėlto opozicinės Seimo frakcijos kol kas nesieks, kad VRK pirmininkė L. Matjošaitytė pasitikrintų pasitikėjimą Seime. Tiek opozicija, tiek valdantieji lauks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados. Beje, opozicija sako esanti provokuojama inicijuoti nepasitikėjimą VRK pirmininke L. Matjošaityte, kad ši, valdantiesiems sutelkus paramą, atlaikytų procedūrą ir taip būtų reabilituota. Taigi triukšmas dėl VRK sustabdytas bent laikinai...
© 2018 XXI amžius
|