Lietuvos kūrėjai

Kronika

Prisiminė prieš 100 metų buvusius įvykius

Atminimo lentos Kidulių valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams

Šalia atminimo lentos prie Kaimelio klebonijos kalba kraštotyrininkas Vincas Krikščiūnas. Kairėje – rajono meras Edgaras Pilypaitis

Paminklą Kaimelio kaimui šventina kun. Zenonas Stepanauskas

KIDULIAI. Vasario 16-ąją prie Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios atidengtos atminimo lentos Kidulių valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams. Jose įrašytos 47 savanorių ir keturios Vyties Kryžiaus kavalierių pavardės. Lentą pašventino Kaimelio klebonas kun. Zenonas Stepanauskas. Renginyje kalbėjo rajono meras Edgaras Pilypaitis. Kiduliečiai atidengė dar vieną atminimo lentą prie Kaimelio klebonijos, kurioje rašoma: „Šioje Kaimelio parapijos vietoje 1918 metų vasario mėnesį Lietuvos tarybos atstovas Pranas Vailokaitis Kidulių valsčiaus gyventojams pranešė apie atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi“. Šios atminimo lentos sumanytojas kraštotyrininkas Vincas Krikščiūnas, rinkdamas medžiagą savo knygai „Kiduliai laiko kryžkelėse“, rado žinią apie šį P. Vailokaičio nuopelną ir nusprendė, kad tą įvykį bei vietą būtina pažymėti. P. Vailokaitis tuo metu keliavo po visą Lietuvą, skelbdamas žinią apie atkurtą Nepriklausomybę. Advokatas ir publicistas, vienas pirmųjų ateitininkų organizatorių, Lietuvos Tarybos nario, Vasario 16-osios Akto signataro Jono Vailokaičio brolis Pranas tuo metu mokytojavo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje ir brolio paprašytas skleidė žinią apie paskelbtą Nepriklausomybę. Juk toliau nuo Vilniaus ir atokiau gyvenę žmonės apie Vasario 16-osios Aktą beveik neturėjo galimybės sužinoti. Tą dieną prie klebonijos suvažiavo daug žmonių, turbūt kažkas iš valsčiaus juos sukvietė, žinodamas, kad P. Vailokaitis atvyks. Čia jis ir pranešė apie paskelbtą Nepriklausomybę. Kai Kidulių žmonės apie tai sužinojo, suprato, kad jau yra laisvi, nusprendė neklausyti Kidulių dvare užsilikusių vokiečių, suskubo iš dvaro tvartų susigrąžinti rekvizuotus savo gyvulių, o iš „magazinų“ atsiimti ten supiltus grūdus.

Šios seniūnijos Kaimelio kaimą (o ir parapija vadinasi jo vardu) nuo šiol ženklins akmuo, skirtas Lietuvos 100-mečiui. Jį pastatyti sumanė buvęs Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkas Leonidas Mazuras. Kad šis paminklinis akmuo atsirastų, prisidėjo 40 šeimų ir Kidulių seniūnija. Kadangi pinigų surinkta daugiau negu reikėjo, už likusius bus sutvarkyta ir apželdinta aplinka. Renginio metu L. Mazuras šalia akmens įkasė kapsulę ateities kartoms. Šiandien Kiduliai – keturi kaimai, suaugę į vieną miestelį, – rytuose esantis senovinis gatvinis Šiaudinės kaimas, vakaruose – pokaryje nacionalizuotoje dvaro žemėje išaugęs Kidulių kaimas, pietryčiuose – Kaimelio kaimas su parapijos centru Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pietuose – pokaryje atsiradęs Judrių kaimas. Centrinėje Kidulių miestelio dalyje, pagrindinėje Nemuno gatvėje, – ilgi ir dideli dvaro pastatai.

Beje, Valstybės atkūrimo 100-metį kiduliečiai minėjo ir jau tradicija tampančiu pėsčiųjų žygiu „Knygnešių takais“. 14 valandą net 69 žygeivius, atvykusius iš Šakių, Sintautų, Klaipėdos, Šiaulių bei Kretingos, iškilmingai išlydėjo Sudargo bendruomenė. Nešini Kidulių ir Sudargo bibliotekų darbuotojų paruoštais 25 knygų ryšulėliais, taip atkartodami istorinę knygnešių veiklą, žygeiviai ėjo 11 kilometrų panemune nuo Sudargo iki Kidulių dvaro. Devintame maršruto kilometre stiprinosi gardžia Kukarskės globos namų kolektyvo išvirta sriuba ir arbata. Sėkmingai pasiekus Kidulių dvarą, visiems žygio dalyviams įteikti knygnešių liudijimai bei atminimo suvenyrai.

Robertas BUCKUS

Šakių rajonas
Andriaus UFARTO nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“