Lietuvos kūrėjai

Kronika

Šventė su signataro giminaičiais

Rūta Averkienė

Vasario 16-osios Akto signataro kun. Alfonso Petrulio giminaičiai prie jo biusto Marcinkonių bažnyčioje. Kairėje – dabartinis Marcinkonių klebonas kun. Povilas Paukštė

Šventės dalyviai gieda Lietuvos himną

MARCINKONYS. 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Vasario 16-ąją kultūros centre minėjo Marcinkonių seniūnijos bendruomenė bei Varėnos pasienio rinktinė. Prieš šventinį renginį kiekvienas svečias pavaišintas pasieniečių koše ir arbata. Svečius sutiko ir sveikino Rimutė Avižinienė ir Jonas Bajorūnas. Visi drauge sugiedojo Lietuvos himną.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta džiaugėsi, kad marcinkoniškiai švenčia draugiškai – drauge su aplinkinių kaimų bendruomenėmis bei pasieniečiais. „Marcinkoniškiai bei aplinkinių kaimų žmonės galimybių švęsti Vasario 16-ąją iki 1990 metų turėjo vos kelias, nes beveik visą laiką gyveno okupacijoje – iš pradžių – lenkų, o vėliau – sovietų. Tačiau ilgi okupacijų metai čia gyvenančių žmonių tautiškumo ir patriotiškumo nesunaikino. Jie visais laikais išsaugojo stiprų lietuvybės ir meilės savo kraštui geną. Iš šitų kaimų pokariu daug vyrų išėjo partizanauti, šių kaimų žmonės buvo aktyvūs Atgimimo laikotarpiu“. Meras kalbėjo apie tai, kad Marcinkonyse dirbo Vasario 16-osios Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. Padėką už iniciatyvas bei nuoširdų darbą bendradarbiaujant bei organizuojant bendrus renginius su rajono savivaldybe ir pasienio seniūnijų bendruomenėmis meras įteikė Varėnos pasienio rinktinės prevencinio poskyrio vyr. specialistei majorei Daliai Tumosienei. Mero padėkomis pagerbti seniūnaičiai bei kaimų bendruomenių pirmininkai. Už tautinio drabužio puoselėjimą bei etninės kultūros sklaidą Etninės kultūros tarybos padėka įteikta Rūtai Sakalienei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadas pulkininkas Vytautas Ižganaitis sakė, jog Vasario 16-osios Aktas visus mus įpareigoja mylėti, gerbti ir saugoti savo valstybę, nepamiršti jos istorijos, būti budriems ir visada stovėti valstybės sargyboje. Už bendradarbiavimą ir geranorišką pagalbą jis padėką įteikė seniūnui Viliui Petraškai, o už bendradarbiavimą ir iniciatyvas propaguojant pasieniečio profesiją – Kabelių bendruomenės pirmininkei Marytei Jankienei. Už įvairius nuopelnus tarnyboje buvo pagerbti pasieniečiai.

Eilėmis ir dainomis apie Lietuvą sveikino Marcinkonių pagrindinės mokyklos mokiniai.

Marcinkoniškių šventę dar labiau papuošė 1908–1911 metais čia dirbusio Vasario 16-osios Akto signataro, lietuvybės ir tautiškumo dvasios skleidėjo kun. A. Petrulio giminaičiai. Kunigo brolio Vytauto, kuris prieškariu buvo Ministru Pirmininku bei finansų ministru, vaikaitis, JAV gimęs ir šiuo metu Detroite gyvenantis Algis Petrulis kalbėjo gražiai lietuviškai ir džiaugėsi, kad yra Amerikos lietuvis. Jis pirmą kartą apsilankė Dzūkijos kaime ir negalėjo atsižavėti marcinkoniškių svetingumu, nuoširdumu bei gražiomis dzūkiškomis dainomis. Svečias dėkojo, jog ir po daugybės metų Marcinkonyse gražiai puoselėjamas jų garbaus giminaičio atminimas. Kun. A. Petrulio brolio Boleslovo vaikaitė Nijolė Petrulytė-Štripkuvienė, pasakodama Petrulių šeimos istoriją, atskleidė, jog jų giminės bruožas – garbingai tarnauti Lietuvai. Pasak jos, kun. A. Petrulis – geriausias pavyzdys. Jis, mokėdamas daug užsienio kalbų, galėjo padaryti didelę karjerą, tačiau už lietuvybės puoselėjimą bei lietuviškų mokyklėlių steigimą buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją. „Lietuvą kūrė visi žmonės, tačiau lietuvybės ir tautiškumo puoselėtojai verti didžiausios pagarbos. Dorai dirbti – tvirtinti savo Tėvynę“, – kalbėjo N. Petrulytė-Štripkuvienė.

Šventėje suorganizuota Marcinkonių pagrindinės mokyklos mokinių piešinių paroda tautine tematika. Ją parengti idėja kilo Vytautui Paulaičiui. Visiems konkurso dalyviams jis įteikė simbolines dovanėles. O konkurso laimėtojus – I vietos – Saulių Sakalą, antros – Moniką Liuolytę ir Jonę Sakalaitę bei trečios – Mortą Sakalaitę bei Dovilę Mazgelytę – pažadėjo per vasaros atostogas nuvežti kelioms dienoms paatostogauti į Palangą, pakeliui aplankant Panemunės pilis.

Visą vakarą netilo gražios lietuviškos dainos, kurias vieni už kitus skambiau dainavo Marcinkonių, Margionių, Dubičių folkloro bei Kabelių kaimo ansamblių dainininkai, o jiems pritarė visi šventės dalyviai. Ją vainikavo ir Marcinkonių padangę nuspalvino Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtas šimto šūvių saliutas. Vėliau visi smagiai susibūrė, dainavo ir bendravo prie dzūkiškų vaišių stalo.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“