Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Diskreditavimo, gėdos ir absurdo viršūnėje

Edvardas ŠIUGŽDA

Lietuvos politikoje visada galima laukti ko nors netikėto. Štai antradienį Seimas, balsuodamas dėl apkaltos Konstituciją pažeidusiam ir priesaiką šiurkščiai sulaužius Mindaugui Basčiui, jo mandato neatėmė, nors buvo ir Seimo komisijų sprendimai, ir Konstitucinio Teismo (KT) nutartys. Per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo narys, 24 susilaikė. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“. Taigi Seimui pritrūko 13 balsų panaikinti M. Basčio mandatą. KT yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija. Anksčiau tyrimą dėl jo ryšių atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) konstatavo, kad politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su VSD medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas. M. Bastys savo kaltę neigė – jis tikino, kad sąmoningai nieko nenuslėpė, o į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes. Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija, M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, paskiau, jai skilus, neprisidėjo nė prie vienos frakcijos – pasirinko Mišrią Seimo narių grupę. Dabar neatmetama, kad jis galėtų įsilieti į valdančiąją daugumą. Nors antradienį to nei paneigė, nei patvirtino, tačiau nuo „išgrūdimo“ iš Seimo pagelbėjusiems tikrai turėtų atsidėkoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai pareiškė M. Basčio klausimu: „Pamindamas Konstitucinio Teismo išvadą bei ignoruodamas valstybės nacionalinio saugumo interesus, tokiu balsavimu Seimas save gėdingai diskreditavo“. Sutrikę ir nustebinti liko ir kiti valstybės vadovai. Savo „Facebook“ paskyroje premjeras S. Skvernelis rašė, kad Seimo sprendimas yra apgailėtinas. „Tik tokiu žodžiu galėčiau apibūdinti šiandienos Seimo balsavimo dėl Mindaugo Basčio rezultatus. M. Bastys negali būti Seimo nariu. Tai labai aiškiai nustatė specialiųjų tarnybų pateikta medžiaga, vėliau įrodė Seimo laikinoji komisija ir galiausiai patvirtino Konstitucinis Teismas“, – rašė premjeras. Jis teigė balsavimą laikantis tik ciniškais politiniais žaidimais, kuriuose aktyviai dalyvavo kai kurie opozicinių frakcijų nariai. Seimo pirmininkas V. Pranckietis po balsavimo savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad toks sprendimas yra nepateisinamas: „Tai įrodo, kad asmeniniai žmonių, kurie atstovauja Lietuvai, interesai peržengė viešąjį interesą. Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui, dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“. V. Pranckietis sakė, kad balsavę prieš M. Basčio apkaltą Seimo nariai pamynė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą. V. Pranckietis kartu garantavo, kad „valstiečių“ frakcija balsavo už mandato panaikinimą, nors frakcija ir nebuvo priėmusi sprendimo dėl pozicijos balsuojant. Tačiau paklaustas, kas kaltas dėl žlugusio balsavimo, sakė nežinantis, argumentuodamas balsavimo slaptumu. V. Pranckiečio komentare pažymima, kad „Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui, dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą“. Parlamento vadovas sakė: „Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“.

Komentuodamas balsavimo rezultatus, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė: „Galvoju ne tiek apie M. Bastį, kiek apie VSD santykį su Seimu arba Seimo antausį VSD ir kitą Seimo antausį Konstituciniam Teismui. Manau, kad tai – labai svarbios Lietuvos institucijos ir Seimui nusispjauti į tai. Čia nebe M. Basčio klausimas. M. Bastys, jeigu ir yra padaręs klaidų, jų nebedarys. Seimas linkęs daryti sisteminių klaidų. Patys kalbėdami apie valstybės saugumą, mes nusispjauname į Valstybės saugumo departamentą. Kalbėdami apie konstitucingumą ir teisės viršenybę, nusispjauname į Konstitucinio Teismo verdiktą“. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė: „Šiandien Ramūnas Karbauskis paneigė visus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus, jis prisiėmė atsakomybę pareikšdamas dar prieš balsavimą, kad frakcijai leista balsuoti, kaip nori. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turbūt buvo paskaičiuota, sutarta su būtent tokiu skaičiumi žmonių, kurių pritrūktų iki tų 85“. Ir tęsia: „Galima mąstyti, kad tai – tik noras išsaugoti daugumą ir turėti itin lojalų sau žmogų, tokį pažeistą, truputį apdaužytą, bet kita vertus, žiūrėdami į tai, ką mes radome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tirdami, vertinu kaip dalies Seimo užvaldymą“. Anot jos, užvaldytam Seimui nesvarbu, kas vyksta aplink jį, nekreipiamas dėmesys nei į vietos, nei į tarptautinę aplinką. R. Juknevičienė tokiu Seimo pozicijos išsakymu aiškino apie tarptautinį pavojų: „Užvaldytas Seimas, kuriam nesvarbu, kas vyksta aplinkui, kuris balsuoja dėl akivaizdaus Rusijos interesų gynėjo, lobisto Seime palikimo parlamentaru, o kontekstas yra toks, kas vyksta Britanijoje (turima galvoje buvusio Rusijos žvalgybininko Sergejaus Skripalio, perdavusio Vakarams rusų šnipų pavardes, apnuodijimas ypač mirtinomis dujomis), kalbame apie hibridinius karus, priimame gražius įstatymus, nacionalinio saugumo strategijas, kaip mes kovosime su hibridiniu karu, ir čia pat ant stalo padedami duomenys, kaip veikia Kremlius ir kaip bando daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai. Ir valdančiosios partijos vadovas pasako: balsuosime taip, kaip balsavo“. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis V. Basčio išteisinimą vertina kaip tėvynės išdavystę: „Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Taigi pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas neatmetė, kad „valstiečiai“ dėl M. Basčio galėjo susitarti su koalicijos partneriais socialdarbiečiais. Esą tekdavo girdėti, kad socialdemokratinė darbo frakcija paspausdavo „valstiečius“. E. Gentvilas galvoja, kad „valstiečiams“ reikia kiekvieno balso – ne tik M. Basčio, bet ir Artūro Skardžiaus, todėl lygiai tas pats scenarijus bus ir per apkaltą A. Skardžiui. Tačiau LVŽS lyderis ir frakcijos Seime seniūnas R. Karbauskis, įžvelgia būtent opozicijos susitarimus – M. Bastys Seime lieka dėl konservatorių partijos. Aiškindamas „pokilimines“ priežastis, kodėl Bastys buvo išgelbėtas Seime, dar neseniai smerkęs jį, R. Karbauskis nurodė, kas sulaužė susitarimus: „Aš manau, kad konservatoriai (...) būtent dėl to, kad deklaravo, tai buvo specialiai daroma, nes aš nesuprantu, kam reikėjo deklaruoti“. Esą konservatorių pareiškimai atrodė įtartini ir įtarimai pasitvirtino: „Konservatoriai sąmoningai galvojo padaryti kažkokią provokaciją, kad dabar mus kaltintų“. Tačiau Seimo NSGK vadovas, „valstietis“ Vytautas Bakas nusiteikęs gana ramiai. Padėkojo už M. Basčio apkaltą balsavusiems 72 parlamentarams ir žurnalistams sakė: „Matau prasmę saugoti valstybės interesus. Tikiuosi, kad po truputėlį, žingsnis po žingsnio, suprantančių atsiras daugiau – kito kelio mes neturime, turime reaguoti į tai, kas stabdo valstybės pažangą, skaidrinti politinę sistemą. Tikrai rankų negalima nuleisti po šio balsavimo“. NKSG pirmininkas tiki, kad M. Basčio nepalaikė ir dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų. „Frakcijoje buvo kalbėta apie tai, kad balsuosime už apkaltą. Buvo atskiri žmonės, kurie pasisakė prieš, jie pasisakė nuosekliai, iš anksto, bet tai nebuvo didžioji dalis. Didžioji dalis frakcijos, mano įsitikinimu, balsavo „už“ ir turiu pagrindo tuo tikėti“, – sakė V. Bakas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dr. Tomas Janeliūnas sakė: „Situacija absurdiška. Teismas aiškiai pasako, kad Konstitucija yra šiurkščiai pažeista. Kaip ir automatiškai belieka sulaukti patvirtinimo, bet Seimas pusiaukelėje sustoja ir be aiškaus paaiškinimo nusprendžia, kitaip ir nesugeba patvirtinti tokios Konstitucinio Teismo išvados. Tai yra kaip spjūvis mūsų konstitucinei tvarkai“. Pasak jo, šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas yra pagrindas, kuriuo remiantis galima iš Seimo nario atimti mandatą. „Bet Seimas nesiryžo to padaryti, tai, deja, yra dar vienas pavyzdys, kaip Seimas pats sau susikuria problemą ir nesugeba jos išspręsti“, – LRT laidai „Laba diena, Lietuva“ komentavo T. Janeliūnas.

© 2018 „XXI amžius“