Lietuvos kūrėjai

Kronika

Piname vainiką Lietuvai

Knygos autorė Jūratė Jagminienė

Knygos „Lietuvos inteligentai“ viršelis

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos konferencijų salėje sausio 21 dieną Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyrius pakvietė į antrąjį Lietuvos jubiliejiniams metams skirto renginių ciklo „Vainikas Lietuvai“ susitikimą. Šį kartą renginys skirtas Lietuvos švietimo pradininkams, šviesuoliams, išskirtinėms asmenybėms – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos inteligentų švietėjų nuopelnams. Remdamasis straipsniais, publikuotais ne tik respublikinėje spaudoje, bet ir JAV, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Anglijos leidiniuose, bei archyvine dokumentika, Lietuvos švietimo istorijos muziejus išleido muziejininkės Jūratės Jagminienės knygą „Lietuvos inteligentai“. Autorė tyrinėjo ne tik muziejaus fonduose saugomą medžiagą, bet rinko prisiminimus, studijavo kultūrinį ir istorinį palikimą. Knyga, išleista Lietuvos švietimo istorijos muziejaus 95-mečiui, – puiki dovana Lietuvos šimtmečiui.

Kad suprastume, kas esame, turime atsigręžti į praeitį – iš kur atėjome, ir, suprantama, susimąstyti, kur einame, ką paliksime ateities kartoms, – savo poziciją knygoje išreiškia autorė. Knyga padeda iš naujo pažinti inteligentus, sudėtingomis aplinkybėmis lietuvišką mokyklą gaivinusius, saugojusius ir tvirtinusius mūsų tautinę tapatybę, kalbą, kultūrą. Būtent jie be jokio atlygio rašė, dažniausiai savo lėšomis leido vadovėlius, lietuviškai mokė vaikus, švietė suaugusiuosius, steigė ir rėmė lietuviškas organizacijas, rizikuodami patekti caro valdžios nemalonėn, kentė persekiojimus, represijas. Daugelis jų pasiaukojamai kūrė nepriklausomą valstybę, jos švietimo sistemą, kultūrinius pamatus, darė tai, ką atlikti, jų įsitikinimu, juos įpareigojo mokytojo, švietėjo, inteligento pašaukimas.

Knyga vertinga tiek istoriniu, tiek literatūriniu požiūriu, savaip atskleidžia mūsų gyvenamąjį laikotarpį, lyginant su XX amžiaus asmenybėmis, padeda sąmoningiau atsirinkti tai, kas reikalingiausia Lietuvai.

J. Jagminienės ir Lietuvos švietimo istorijos muziejaus komandos – kultūros projektų vadovės Rasos Vaikutytės, dizainerės Ramintos Ardzevičienės – kūrybinis darbas, puikiai poligrafiškai išleistas leidinys, gausiai iliustruotas nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis, kviečia atversti, skaityti, susimąstyti. Knygoje daug medžiagos, susijusios su Pranu Mašiotu, jo plačia ir garsia gimine, Jonu Jablonskiu, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Vincu Ruzgu (muziejaus įkūrėju), Marcelinu Šikšniumi, Jonu Murka, Juozu Damijonaičiu, Stasiu Matjošaičiu-Esmaičiu, Antanu Vokietaičiu... O kiek žinomų ir kartais net pamirštų žmonių buvo su jau paminėtais asmenimis. Dauguma jų gyveno, kūrė Kaune, Žaliakalnyje. Knyga pasakoja apie jų kūrybą, pasiaukojimą, atskleidžia kai kurias biografijų detales. Apie juos, vadovėlių autorius, įtaigiai ištraukas iš knygos skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

Kas sudėta knygose, kas spausdintu žodžiu prabyla į skaitytoją, turi išliekamąją vertę. Tai perpildytoje kelių šimtų vietų konferencijų salėje išgirdo renginio dalyviai iš šio susitikimo vedėjos Dalios Poškienės. Knyga svarbi ir reikalinga mokykloms, mokytojams, reikalinga ir mums, pinantiems vainiką Lietuvai.

Vainikas nupintas iš darbų, dainų, poezijos posmų, muzikos... Tokį žiedą – literatūrinę muzikinę kompoziciją – padovanojo A. Stulginskio daugiafunkcio centro mišrus choras „Gimtinė“ (vadovas – R. Vaičekonis), jis pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius ir choro vadovo muziką atliko programą „Tik nesumindžiokit širdies“.

Dalia Poškienė

Audronės Jurevičiūtės nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“