2018 m. balandžio 6 d.
Nr. 14 (2281)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Prisikėlimo šviesa
įveikė tamsumas

Reikšmingas įvykis:
Baltijos šalių
prezidentai
Vašingtone susitiko
su JAV prezidentu

Kai nesusiveda
galai...

Gyvenimo audrose
nepalūžęs

Popiežius kunigams: arčiau žmonių, arčiau Dievo

Mindaugas Buika

Jėzus – gatvės pamokslininkas

Didžiojo ketvirtadienio pamaldos, pradedant Šv. Velykų tridienį, yra tokios svarbios dvasinio luomo nariams, kad šventasis popiežius Jonas Paulius II buvo įpratęs skelbti savo metinį laišką kunigams. Jo įpėdiniai popiežius emeritas Benediktas XVI ir popiežius Pranciškus šios tradicijos nepratęsė, tačiau tą dieną aukojamose Krizmos (Aliejaus šventinimo) šv. Mišiose, kurios suburia vyskupus ir kunigus, jų sakomos homilijos visada pasižymėjo ypatingu sodrumu, išryškinant svarbiausius pastoracinės tarnystės bruožus ir jų aktualumą šiandien. Kaip tik toks buvo ir šiemetinių Krizmos šv. Mišių, kovo 29 dieną aukotų Šv. Petro bazilikoje, Šventojo Tėvo sakytas išsamus pamokslas, kuriame pabrėžtos artumo Dievui ir žmonėms sąsajos sielovados darbuose. Kaip ir visų pasaulio vyskupijų katedrose tose pamaldose popiežius Pranciškus, kaip Romos vyskupas, pašventino specialiuose induose atneštą aliejų, kuris vėliau perduodamas parapijoms ir naudojamas sakramentų (Katechumenų krikšto, Sutvirtinimo, Ligonių patepimo, Kunigystės šventimų) apeigose.


Jis yra visas su mumis ir mumyse

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip iš prigimties savo akimis galime matyti objektyvią tikrovę, taip viską stengdamiesi vertinti tikėjimu, suvokiame, kad antgamtiniai dalykai yra svarbesni už kasdien matomus, nes turi išliekamąją vertę net po mūsų mirties. Kaip žvelgdami į akinančią saulę tik kelias sekundes galime žiūrėti į jos rutulio centrą, nes iš jo nuolat besiveržianti milžiniška šviesos energija akina mūsų žvilgsnį, taip Dievą pilnai regėti, apsisiautusį meilės saule (plg. 1 Jn 3, 2), po šio gyvenimo pabaigos bus suteikta malonė tiems, kas pasirodys to vertas.

Atvelykio sekmadienį Prisikėlusysis pas savo mokinius ateina kaip Dievas su transcendentiniu kūnu, kuris daugiau priklauso dangui, o ne žemei. Tiesa, Jis valgė keptą žuvį (Lk 24, 43), tačiau taip darė ne dėl to, kad reikėjo patenkinti fiziologinius poreikius, bet kad mokiniai įsitikintų, jog Jis – ne šmėkla ar jų haliucinacijų padarinys, o Tas, prie kurio žaizdų randų galima ne tik pridėti ranką, bet iš pagarbos Nemirtingajam net jas pabučiuoti...


Kronika

Knyga apie šventą žmogų

Bronius VERTELKA

Bibliotekos vestibiulyje knygos
pirkėjų laukė bibliotekos
darbuotoja poetė Elvyra Pažemeckaitė

PANEVĖŽYS. Kovo 17-ąją į Stasio Ylos knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ pristatymą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vieni rinkosi iš namų, o kiti – kun. A. Lipniūnui nusilenkę malda Kristaus Karaliaus Katedroje. Gausų būrį žmonių sveikinęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas padėkos žodį tarė vyskupui emeritui Jonui Kauneckui už jo ypatingą rūpinimąsi leidžiant knygą, dėkojo visiems, populiarinantiems vyskupijos kankinio, Dievo tarno kun. A. Lipniūno idėjas, paminėjo į šventę atėjusius kun. A. Lipniūno progimnazijos bendruomenės narius. Visi sukalbėjo maldą, kad kuo greičiau Štuhofo koncentracijos stovyklos kankinys kun. A. Lipniūnas būtų pripažintas Palaimintuoju. Smuiku muzikinį kūrinį atliko Sigita Sičiūnė.


Piname vainiką Lietuvai

Knygos autorė Jūratė Jagminienė

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos konferencijų salėje sausio 21 dieną Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyrius pakvietė į antrąjį Lietuvos jubiliejiniams metams skirto renginių ciklo „Vainikas Lietuvai“ susitikimą. Šį kartą renginys skirtas Lietuvos švietimo pradininkams, šviesuoliams, išskirtinėms asmenybėms – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos inteligentų švietėjų nuopelnams. Remdamasis straipsniais, publikuotais ne tik respublikinėje spaudoje, bet ir JAV, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Anglijos leidiniuose, bei archyvine dokumentika, Lietuvos švietimo istorijos muziejus išleido muziejininkės Jūratės Jagminienės knygą „Lietuvos inteligentai“. Autorė tyrinėjo ne tik muziejaus fonduose saugomą medžiagą, bet rinko prisiminimus, studijavo kultūrinį ir istorinį palikimą. Knyga, išleista Lietuvos švietimo istorijos muziejaus 95-mečiui, – puiki dovana Lietuvos šimtmečiui.


Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Lietuviai – Pasaulio tautų teisuoliai

Daiva ČERVOKIENĖ

Dokumentinių filmų ciklo „Pasaulio
teisuoliai“ autorius ir režisierius,
prodiuserius Dominykas Kubilius

Žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo, slėpė ir kitais būdais padėjo žydų tautybės žmonėms išvengti nacių žudymo, Izraelio valstybė suteikia Pasaulio tautų teisuolių garbės vardus. Visą pavasarį LRT rodomas dokumentinių filmų ciklas „Pasaulio teisuoliai“, pristato po dvi žydų gelbėjimo istorijas.

Beveik tūkstantis

Kaip pastebėjo dokumentinių filmų ciklo „Pasaulio teisuoliai“ idėjos autorius ir režisierius, prodiuserius Dominykas Kubilius, beveik tūkstantis Lietuvos piliečių yra pripažinti pasaulio teisuoliais. Tokia nedidelė šalis kaip Lietuva yra penkta pagal žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių, skaičių Europoje, daugiau jų yra tik Lenkijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Pasaulio tautų teisuolių Lietuvoje yra septynis kartus daugiau negu Rusijoje, ten jų apie 140.


Žaizdos

Istorijos žaizdų liudytojai

Bronius VERTELKA

Konferencijų salėje
eksponuojamos parodos vaizdai

Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje, visą mėnesį veikė kilnojamoji paroda „Besarabai gulage“, parengta Moldavijos Respublikos kultūros ministerijos ir Moldavijos Respublikos nacionalinio muziejaus. Joje eksponuota apie 130 fotografijų ir dokumentų, pasakojančių apie kelių Besarabijos šeimų gyvenimą gulage, į kurį jos buvo ištremtos per tris sovietų valdžios vykdytus 1941, 1949 ir 1951 metų masinių tremimus: ištremtieji buvo perkelti iš įvairių šios Respublikos vietovių. Eksponuojami keli sovietinio lagerio žemėlapiai, už represijas atsakingų organų sprendimai ir dokumentai, iliustruojantys vykdymo tvarką, gyvenimo ir darbo sąlygas Sibiro kolonijose, režimo ir kasdienybės momentus gulage.

Parodos dalis skirta paminklams, pastatytiems komunizmo aukoms pagerbti. Šie kūriniai primena lankytojams apie tai, kaip svarbu yra giliai studijuoti totalitarinę praeitį, įamžinti komunizmo aukų atminimą, statant memorialinius kompleksus, įkuriant vietinius muziejus, įrengiant atminimo lentas masinių žudynių ir komunistinio siaubo liudijimo vietose.


Valstybės kūrėjai

Parodos Seime priminė Lietuvos kūrėjus

Dr. Aldona Vasiliauskienė

„Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“

Prie Sofijos Kanaverskytės tekstilinių
vėliavų parodos „Lietuvos didieji“
eksponatų istorikai prof. Juozas
Banionis (kairėje) ir Virginijus Jocys

Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuota Seimo kanceliarijos parengta paroda „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“. Tai yra tęstinė parodų ciklo, skirto Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti, paroda. Joje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos Respublikos Seimo skaityklos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos.


Prelato Stasio Žilio religinės tapybos paroda

S. Žilys. Nukryžiuotasis

VARNIAI. Kovo 23 dieną Žemaičių vyskupystės muziejuje atidaryta prelato Stasio Žilio religinės tapybos darbų paroda. Prelatas Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai padovanojo dalį savo aliejinės tapybos darbų kolekcijos. 2011 metais surengtos kelios parodos ir pirmoji jo gimtajame rajone, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, vėliau – Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijoje, Bažnytinio paveldo muziejuje. Kurį laiką apie dovanotą rinkinį buvo primiršta ir tik atsitiktinumo dėka jis vėl eksponuojamas Žemaitijos širdy, Varniuose.

Gimęs Dargalių k. Šilalės r., mokęsis Telšių kunigų seminarijoje, pergyvenęs karo audras ir pasitraukęs į Vakarus, Stasys Žilys stojo Dievo tarnystės vagon ir sėkmingai ją varo. Išskirtinį dvasininko atsidavimą Bažnyčiai ženklina Vatikano jam suteikti Bažnyčios garbės titulai: monsinjoro, prelato ir apaštališkojo protonotaro. Jis – ir Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektas, ir dvasios tėvas, ir teologijos mokslų daktaras, ir Popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II mokyklos lietuvių kalbos mokytojas.


Pieno ežeras – amžina žmonių dvasių buveinė

Živilė Gurauskienė

Kun. Antano Saulaičio SJ iniciatyva
lietuvių kalba išleista knyga
„Pieno ežeras. Tukanų mitas“

Vasario 11 dieną Pasaulio lietuvių centre (PLC), Lemonte, Lietuvių Dailės muziejuje „Siela“, vyko kun. Antano Saulaičio SJ iniciatyva lietuvių kalba išleistos knygos „Pieno ežeras. Tukanų mitas“ pristatymas.

Su tėvu A. Saulaičiu susitikimas vyko skaipu, klausimus jam pateikė Grasilda Reinytė-Petkienė. Nuoširdūs tėvo Antano atsakymai sušildė gausiai susirinkusius renginio dalyvius, o norintieji, priėję arčiau, galėjo pasisveikinti ar užduoti klausimus pamiltam Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos klebonui.

Renginį ištrauka iš knygos pradėjo Lietuvių Dailės muziejaus „Siela“ direktorė Asta Zimkus:

Pieno Ežeras

yra amžina žmonių dvasių buveinė,

Tukanų ir kitų.


Nelietuviai Lietuvai

Protėvių takais: istorijos šimtmečių vingiai sustojo Lietuvoje

Julija Kirkilienė

Fotografė Liudmila Felčinskaja

Elektrėnų bibliotekoje surengtą parodą „Protėvių takais“ atidarė fotografė Liudmila Felčinskaja. Joje įamžinti Elektrėnų savivaldybės liaudiškos muzikos puoselėtojai, koncertuojantys apsirengę tautiniais drabužiais. Ir nors 2017 metai buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais, o Lietuva šiemet švenčia valstybingumo 100-metį, sentikė Liudmila sako, kad jai šie metai tik buvę pretekstas įgyvendinti seną (dar sovietmečio) svajonę – parodyti tautinių drabužių grožį ir prasmę bei žmonių, dėvinčių juos, vidinį grožį.

Sentikių maldos už Lietuvą

Liudmila yra Lietuvos rusė sentikė, gimusi Degučių kaime, Zarasų rajone. Čia jos protėviai iš mamos Kolesnikovos Marijos Ivanovnos pusės yra atgulę senovinėse kapinaitėse, kurių amžius skaičiuojamas nuo 1782 metų. Sentikiai į Lietuvą atsikraustė XVII amžiaus pabaigoje, prasidėjus Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus ir patriarcho Nikono stačiatikių apeigų reformoms. Dėl šitokių naujovių Rusijoje kilo aršūs dvasininkijos ginčai, tačiau Nikono šalininkai, remiami caro, nugalėjo, o atsisakantys priimti reformas imti laikyti „atskalūnais“. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visoje Rusijos imperijoje ir žudomi. Dėl šitokios priespaudos sentikiai buvo priversti trauktis į atokias, periferines Rusijos sritis arba į artimiausią užsienį: didelė jų dalis persikėlė į Lietuvos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos žemes. Tarp jų buvo ir Liudmilos proseneliai, kurių gyvenimo istorijas, rankraščius, fotografijas renka ir saugo šeima. Sentikių istorijoje svarbu tai, kad jie visus tuos šimtmečius išlaikė savo papročius ir religines apeigas senąja kalba. Degučių kaime įkurta Degučių sentikių bendruomenė „Degučių rimtis“. Bendruomenės jėgomis ir Abramovų šeimos pastangomis sutvarkytos kapinaitės, restauruoti ir iš nebūties prikelti senoviniai antkapiai. 2017 metais atidaryti maldos namai, kuriuose šiemet vasario 16 dieną už Lietuvos 100-metį aukotos šv. Mišios.


Nelietuviai Lietuvai

Literatūrinio almanacho „Litera“ sutiktuvės

Laima Debesiūnienė

Grupė almanacho „Litera 2017“
pristatymo dalyvių

2017 metų gegužę maloniai nustebino siurprizas – elektroninis Jelenos Šeremet, Lietuvos rusų rašytojų asociacijos vadovės, laiškas, mane ir Aroną Gaalą, žinomą poetą iš Vengrijos, kviečiantis atsiųsti kūrinius almanachui „Litera 2017“. Dabar tai – jau realybė. Prezentacija įvyko 2018 m. vasario 10 d. Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose.

Šis almanachas – jau trečiasis, išleistas po beveik dešimties metų pertraukos. Ankstesnieji – „Litera 2008“ ir „Litera 2010“. Sergejus Šeremetas pasakojo, kad pirmajame pateikti Vytenio Povilo Andriukaičio prisiminimai apie tremtį, antrajame – dirigento Sauliaus Sondeckio pasakojimas apie trimitininką Timofejų Dokšicerį. Beje, dar vienas almanachas buvo rengiamas 2014 metais, bet dėl nepalankios situacijos (vienas rėmėjas mirė, kitas bankrutavo) neišleistas. Žinoma, didelės reikšmės turėjo ekonominė krizė ir Tautinių mažumų departamentui nepalanki situacija. Visada labai svarbus buvo Jelenos ir Sergejaus Šeremetų entuziazmas. Jis – idėjos autorius ir techninių darbų atlikėjas, ji – redaktorė, maketuotoja ir stilistė-korektorė, atkakliai kovojusi už kiekvieną autorių, kūrinį, žodį. Žinoma, almanacho leidimas būtų neįmanomas be Tautinių mažumų departamento pagalbos.


Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Žemaičių Kalnai giedami ir Aukštaitijoje

Pirmasis giedojimo vakaras Stasio
ir Gražinos Kvedarų namuose

BIRŽAI. Prieš kelerius metus biržiečiai, pirmąkart nuvažiavę į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, buvo nustebinti Kalvarijos kalnų giesmių skambesio. Ypač įdomios, bet sunkiai įsimenamos atrodė giesmių melodijos, neįprastai skambėjo ir muzikos instrumentai. O jau suspėti kartu su pagrindine maldininkų grupe, lengvai įveikiančia tuos septynių kilometrų Kryžiaus kelio kalnus ir pakalnes, buvo beveik neįmanomas dalykas. Bet noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje buvo toks stiprus, kad kitais metais į atlaidus vėl susiruošė 50 žmonių grupė, tik šį kartą jau šiek tiek geriau pasiruošusi, mat netikėtai paaiškėjo, kad ir Biržuose jau 13 metų per Gavėnią skamba tos pačios Kalnų giesmės.

Biržietė Teresė Leivaitė 30 savo jaunystės metų praleido Kurtuvėnuose, aktyviai dalyvavo Bažnyčios gyvenime, pamilo šį kraštą. „Atsikėlus į Biržus, kažko trūko, ilgėjausi tų giesmių, jų melodijų“, – pasakojo moteris. Kartu su bendramintėmis Angele Savickiene, Eugenija Morkūniene, Maryte Rudeliene, Gene Bytautiene, Pranciška Čikštiene, šviesaus atminimo Aldona Brazioniene ir Adele Cepliene bei kitomis moterimis Teresė pabandė Žemaitijos patirtį perkelti į Biržus.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Labai lauktos, prasmingos apeigos

Velykų ryto procesija
Autorės nuotraukos

GARGŽDAI. Didįjį ketvirtadienį jaunimas, moksleiviai, katalikiškų organizacijų atstovai su gėlių žiedais rankose rinkosi į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią pasiruošę dalyvauti 18 val. vakaro šv. Mišiose ir pasveikinti kunigus. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo netikėtai į parapiją atvykęs kunigas, asmeninis apaštalinio nuncijaus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas. Kunigas Mindaugas porą metų yra dirbęs Gargždų parapijoje vikaru, tad kartais atvyksta aplankyti buvusius parapijiečius ir kleboną. Jis visada džiugina įdomiais, prasmingais pamokslais. Po Didžiojo ketvirtadienio apeigų parapijiečiai sveikino kunigus, išsakydami nuoširdžiausius padėkos žodžius, skirdami gražiausius žiedus Švč. Sakramento ir Kunigystės įsteigimo proga.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija