Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Parodos Seime priminė Lietuvos kūrėjus

Dr. Aldona Vasiliauskienė

„Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“

Prie Sofijos Kanaverskytės tekstilinių vėliavų parodos „Lietuvos didieji“ eksponatų istorikai prof. Juozas Banionis (kairėje) ir Virginijus Jocys

Sofijos Kanaverskytės tekstilinių vėliavų paroda „Lietuvos didieji“

Parodos „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ stendas „Tėvų žemėje“

Parodos „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ stendas „Lietuvos valstybės atkūrimas“

Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuota Seimo kanceliarijos parengta paroda „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“. Tai yra tęstinė parodų ciklo, skirto Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti, paroda. Joje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos Respublikos Seimo skaityklos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos.

Parodoje atskleidžiamas Nepriklausomybės Akto signatarų kolektyvinis portretas – pateikiama informacija apie signatarų gimimo vietas, amžių, išsilavinimą, profesiją, supažindinama su Lietuvos Tarybos narių politine karjera atkurtoje Lietuvos valstybėje, apžvelgiama svarbiausių valstybės institucijų kūrimosi istorija, parodant, kaip Lietuvos valstybė tapo Lietuvos Respublika.

Didesnis dėmesys skirtas devyniems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – Seimo nariams: Kazimierui Bizauskui, Steponui Kairiui, Vladui Mironui, Antanui Smetonai, Justinui Staugaičiui, Aleksandrui Stulginskiui, Kazimierui Steponui Šauliui, Jonui Vailokaičiui ir Jonui Vileišiui. Kiekvienas iš jų pristatomas glausta anketa, kurioje pateikiami duomenys apie jų darbo Seime trukmę, rinkimų apygardas, priklausymą frakcijoms, einamas pareigas Seimo prezidiume ir komisijose, tolesnę veiklą ir likimus.

Stende, pristatančiame parodą, rašoma, apie Lietuvos – nepriklausomos valstybės siekį, kuris „Aušros“ ir „Varpo“ kartai tapo ne vien tolima svajone, bet ir realia viltimi. Rašoma apie 1905 metais vykusį lietuvių suvažiavimą (Didįjį Vilniaus Seimą), kuriame pirmą kartą 2000 atstovų garsiai pareikalavo „Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“, demokratiškai išrinktu visų jos piliečių. Akcentuojama, kad realų žingsnį Lietuvos valstybės atkūrimo link žengė 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje posėdžiavusi 222 lietuvių atstovybė – Lietuvių konferencija. Joje buvo išrinkta 20 narių Lietuvos Taryba, kuri buvo įpareigota siekti nepriklausomos demokratiškai sutvarkytos valstybės, sudarytos iš etnografinių Lietuvos žemių. Priminta, kad Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo deklaravo dvi didžiąsias pamatines Lietuvos valstybės politines vertybes – demokratiją ir parlamentarizmą: Lietuva įžengė į realaus Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį, kurį turėjo užbaigti demokratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Tai buvo Lietuvos valstybės institucijų kūrimo laikas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudarytas Ministrų Kabinetas ir išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentas.

Per šį laikotarpį Lietuvos valstybę teko įtvirtinti įstatymu ir apginti ginklu bei diplomatinėmis priemonėmis, suburti piliečių bendruomenę. Ji išrinko Steigiamąjį Seimą, kuris 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs laikinojoje sostinėje Kaune, proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine Respublika, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją ir taip įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesakus.

Dailininkės Sofijos Kanaverskytės darbuose – „Lietuvos didieji“

Seime, Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai), veikė Lietuvos dailininkų sąjungos narės, žymios Klaipėdos scenografės, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros docentės Sofijos Kanaverskytės tekstilinių vėliavų paroda „Lietuvos didieji“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Dailininkė S. Kanaverskytė parodai sukūrė 13 dekoratyvių tekstilės kompozicijų – vėliavų. Pasak autorės, šie tekstiliniai koliažai yra pagarbos Lietuvos istorijai ir jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimus Tėvynei, išraiška. Kompozicijoms S. Kanaverskytė naudojo lietuvišką, rankomis austą lininę drobę, daug kruopštaus rankų darbo pareikalavusius Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Smetonos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Juozo Lukšos-Daumanto, Tėvo Stanislovo, mons. Kazimiero Vasiliausko, Justino Marcinkevičiaus atvaizdus kūrė aplikacijos ir įvairiomis siuvinėjimo technikomis. Ypatingu parodos akordu tapo vėliava, kurioje išsiuvinėtas Kristaus atvaizdas ir Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ eilutės: „Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį“. Parodos iniciatorius – Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

Menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės parengtame parodos pristatyme rašoma, kad S. Kanaverskytė, 1964 metais baigusi scenografijos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kurį laiką dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre, vadovaujant žymiajam režisieriui Juozui Miltiniui, vėliau – Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Nuo 1975 metų menininkė gyvena ir kuria Klaipėdoje. Tai – kūrybiškiausias ir produktyviausias jos gyvenimo laikotarpis. Be pedagoginio darbo daug kartų pavadinimą keitusioje Klaipėdos aukštojoje mokykloje, S. Kanaverskytė aktyviai dalyvauja miesto dailės gyvenime ir teatrinėje veikloje. Klaipėdoje S. Kanaverskytė buvo pirmoji ir vienintelė šios srities specialistė, tad jai teko apipavidalinti visus su scena susijusius renginius ir Jūros šventės karnavalus, kuriems dailininkė paaukojo 18 vasarų. Svarbiausia jos kūrybos dalis – teatras.

Pastaraisiais metais dailininkė sukūrė dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos valdovai“, juo perteikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybę ir svarbą. Per dvejus metus šią parodą pamatė didelė Lietuvos gyventojų dalis – ji apkeliavo net 15 kultūros centrų.

Analogiška paroda yra „Lietuvos didieji“ – dailininkė atiduoda pagarbą svarbiausiems šio šimtmečio Lietuvos nepriklausomybės veikėjams. Darbai atlikti pamėgtomis tekstilės technikomis, įdedant labai daug rankų darbo. Pasirinktas bažnytinės vėliavos formatas, lietuviška, rankomis austa lininė drobė, kruopščiai siuvinėta bei aplikuota, – pagarbos ir meilės Lietuvos istorijai, Lietuvos žmonėms, paaukojusiems savo gyvenimą „vardan tos, Lietuvos“, išraiška.

© 2018 „XXI amžius“