|
Kai nesusiveda galai...
Edvardas ŠIUGŽDA
Prieš Velykas, Didžiąją savaitę, įsiplieskė nedidelis skandaliukas konservatorių partijoje. Skandaliuko priežastis pinigai iš garsiojo koncerno MG Baltic. Pasirodo, su juo artimus ryšius turėjo ne tik liberalai, bet ir konservatoriai. Viskas paaiškėjo, nutekinus informaciją iš jau metus vykstančių apklausų liberalų ir MG Baltic byloje. Pasirodo, prieš metus Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderį Gabrielių Landsbergį, kuris esą prisipažino girdėjęs kalbų, kad koncernas tikėjosi ne jo, bet Irenos Degutienės pergalės TS-LKD pirmininko rinkimuose 2015 metais. Beje, ją koncernas galimai ir rėmė. Tokią informaciją kovo 28-ąją pateikė viską žinantis dienraštis Lietuvos rytas, paskelbdamas, kad politinės korupcijos byloje tuometei Seimo vicepirmininkei I. Degutienei Specialiųjų tyrimų tarnyboje teko lankytis dėl tada parlamentaro mandato dar neturėjusio dabartinio frakcijos kolegos Lauryno Kasčiūno, tuomet dirbusio jos padėjėju. Lietuvos rytas rašė, jog pareigūnai įtarė, kad L. Kasčiūnas už 5 tūkst. eurų paramą su juo susijusiai asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centras iš MG Baltic viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo užduotį įtikinti Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusią I. Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų. (L. Kasčiūno atstovautas akademinis žurnalas Tribūna 20152016 metų žiemą buvo gavęs R. Kurlianskio paramą, bet apie ją STT nesiteiravo.) I. Degutienė dienraščiui pripažino, jog L. Kasčiūnui ji pasakė, kad nesuktų galvos niekam netarnavau ir netarnausiu ir Š. Gustainio teiktai pataisai nepritars, o pačiam L. Kasčiūnui sakiusi, kad susideda ne su tais. Iškilus tokioms žinioms, L. Kasčiūnas sakė, kad gailisi pernelyg suartėjęs su verslininku, ir aiškino, kad tuo metu nebuvo Seimo narys, o laisvas žmogus ir galėjo susitikti su kuo norėjęs. Tačiau jau penktadienį, kai katalikiška Lietuva minėjo Kristaus kančią, TS-LKD Priežiūros komitetas posėdyje nusprendė: L. Kasčiūnui stabdoma narystė vieneriems metams. Nors buvo ir pasiūlymų griežtesnių: šalinti iš partijos. Nebuvo atsižvelgta į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako nuostatą, kad politikams nereikėtų eskaluoti to klausimo dar nebaigtoje MG Baltic byloje. Deja, pasielgta priešingai nuspręsta paaukoti vieną bendražygį vardan visos partijos gerovės.
Atsiliepdamas į Priežiūros komiteto sprendimą, L. Kasčiūnas apgailestavo dėl prieš trejus metus padaryto savo poelgio: Priimu ir gerbiu sprendimą. Prognozavau panašų sprendimą. Toks vidurio kelias pasirinktas. Taip, klaida padaryta, tam tikri dalykai padaryti, toks ir įvertinimas. Priimu oriai, garbingai, dirbsiu toliau frakcijoje. Turiu daug idėjų, daug darbų ir nacionalinio saugumo srityje, ir šeimos politikos, ir migracijos politikos srityje, žurnalistams sakė Didįjį penktadienį partinės sankcijos sulaukęs L. Kasčiūnas. Politikas teigė sieksiąs, kad po metų būtų atkurta jo narystė TS-LKD partijoje ir apie kitą politinę jėgą nėra jokios kalbos. L. Kasčiūnas žada toliau darbuotis opozicinėje TS-LKD frakcijoje ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Vytautas Landsbergis į šį skandalą žvelgia giliau. Jis tvirtina, kad atskleistu tariamu skandalu buvo siekiama sukiršinti partijos lyderius G. Landsbergį ir I. Degutienę. V. Landsbergis savo feisbuko įraše, pavadintame Daugumiečiai siautėja, rašo: Kai TS-LKD surengė vidinius demokratinius partijos pirmininko rinkimus, interesantų aplinka tikėjosi bent vieno šiai partijai prasto rezultato: arba ji skils, arba du konkurentai, I. Degutienė ir G. Landsbergis, liks ilgam supriešinti. Nepavyko, partija pasirodė brandesnė ir protingesnė. Buvę varžovai liko solidariai vadovauti sustiprėjusiai ir atsinaujinimą skelbiančiai partijai. Tačiau tai nereiškia, kad minėtos aplinkos didžiojo tikslo atsisakyta. Kaip tik tai dabar šmėkšo naujai plėtojamoje intrigoje apie TS-LKD žmonių ir MG-Baltic kontaktus, pradėtos keistai viešinti liudininkų apklausos. Patyrę politikai neturėtų kibti ant žurnalistinių sakė-pasakė provokacijų, bet kartais tai atsitinka. Dar aiškiau pasakoma Vytauto Landsbergio laiške Priežiūros komiteto nariams: Iš STT tyrimų, pagrįstai ar nepagrįstai dozuojamų spaudoje, atrodo, kad mūsų partijoje veikė MG Baltic įtakos agentas, gaudavęs iš ten pinigų savo įkurtai organizacijai ir mėginęs paveikti aukštą Seimo ir partijos pareigūnę Ireną Degutienę tos verslų kompanijos naudai. Toliau jis daro išvadą: Netikėti I. Degutiene neturime pagrindo. Todėl turiu pagrindo nuomonei ir siūlymui, kad tokių neaiškių veikėjų kaip L. Kasčiūnas mūsų partijoje nebūtų.
Parlamentinį tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politikams, valstybės institucijoms atliekantis NSGK turėtų nagrinėti ir viešai paskelbtą informaciją apie konservatorių susitikimus su buvusiu koncerno MG Baltic viceprezidentu R. Kurlianskiu. Parlamentaras Mantas Adomėnas irgi išplatino kreipimąsi į TS-LKD Priežiūros komitetą, paaiškindamas apie anksčiau vykusius pokalbius su politinės korupcijos byloje įtarimų sulaukusio koncerno MG Baltic atstovais. Jis tai daro esą dėl to, kad jo vardas yra spaudoje minimas MG Baltic bylos kontekste. Todėl tikisi, kad bus užkirstas kelias nepagrįstoms interpretacijoms ir manipuliavimui daline, iš bendro konteksto ištraukta informacija. Jis teigia, kad su įtariamuoju korupcijos byloje, tuometiniu MG Baltic viceprezidentu R. Kurlianskiu buvo susitikęs keletą kartų tarp 2014 m. vasaros ir 2016 m. kovo. R. Kurlianskį esą ypač domino Vilniaus mero ir 2015 metų TS-LKD pirmininko rinkimai. Tų pokalbių turinį tiek detaliai, kiek po ilgo laiko tarpo atsiminęs, jis ir papasakojęs STT tyrėjams. Pasak M. Adomėno, dar vienas pokalbis įvykęs 2015 metų rudenį R. Kurlianskis paprašė paramos liberalo Šarūno Gustainio pataisai dėl vartojimo kreditų, ir tada Adomėnas atsakęs, kad nesijaudintų, nes ir taip yra apsisprendęs už šią pataisą balsuoti. Jokios paramos iš Kurlianskio nėra gavęs. Susitikimą su R. Kurlianskiu 2016 metų kovą jis vadino vienu iš serijos susitikimų su įvairiais verslo atstovais ir rinkimų kampaniją paremti galinčiais žmonėmis iš viso tada susitikęs su kokiais 25 asmenimis. Paramos 2016 metų Seimo rinkimų kampanijai kreipęsis ir į R. Kurlianskį jis pažadėjo prašymą apsvarstyti. Po 2016 metų gegužės, t. y. kai sudegė E. Masiulis su 106 tūkst. eurų, kontaktų su R. Kurlianskiu vengęs.
(Akivaizdu, kad politikai bendrauja tik su turtingais ir įtakingais verslininkais. Kodėl R. Kurlianskis nesikalbėjo su XXI amžiumi ir niekada nesiūlė jam paramos ar prašė parodyti savo teigiamą poziciją kokio nors liberalo siūlomo įstatymo atžvilgiu? Užtat, kad naudos neturėtų. O štai iš politikų, matyt, turėjo. Ir konservatorius M. Adomėnas net nenorėjo susitikti su XXI amžiumi aptarti vaikams skirto laikraštėlio Kregždutė padėties. Beje, pamelavo į jį besikreipusiai skaitytojai. Labai negražiai tada, 2009 metais, pasielgė šis krikščionis demokratas, mokęsis Kembridžo universitete. Teisingai vienas internautas primena a.a. Algirdo Patacko mintis apie Adomėną: Jūsų jaunimas nėra vertas anų laikų jaunimo, jaunuosius konservatorius ne veltui praminė konjaunimu jie iš Tavęs ir į Tave panašių paveldėjo visas blogybes ir yra užnuodyti karjerizmu.)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino jaunųjų konservatorių ir šios partijos pirmininko G. Landsbergio darbą. Išties konservatoriai pastarosiomis dienomis išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jaunieji konservatoriai vienas po kito atsiduria nemaloniose, partijos įvaizdžiui ir reputacijai nepalankiose situacijose. Pirmiausia, vienas iš atsinaujinančios partijos lyderių Tadas Langaitis netikėtai ir dėl neaiškių priežasčių atsisakė Seimo mandato, netrukus po to kitas konservatorius, Mykolas Majauskas, dėl abejotinų ryšių su moksleivėmis atsidūrė priekabiavimo skandalo šešėlyje, praėjusiąją savaitę L. Kasčiūnui krito įtarimai dėl neskaidrių ryšių su MG Baltic viceprezidentu R. Kurlianskiu. Pasinaudodamas skandalais, į kuriuos įsivėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, R. Karbauskis vaizdžiai aprašė, jo nuomone, desperatiškus ir piktybiškus konservatorių veiksmus. R. Karbauskis feisbuke aiškino, kad iškart po rinkimų buvo galima pastebėti opozicijos nerimą ir desperaciją. Iš pradžių, atrodė, kad tai nepatyrusių lyderių bandymas pateisinti vyresnių politikų lūkesčius, tačiau dabar, samprotavo R. Karbauskis, konservatoriams įsivėlus į skandalus, tapo aišku, kad tai buvo tik jų gynyba. R. Karbauskis prakalbo ir apie konservatorių partijos ir opozicijos vertybių žlugimą. Šiandien ryškėja vertybinis opozicijos žlugimas. Konservatoriai jau buvo pripratę, kad jie yra neliečiamieji, tyliai ir slapta globojantys dvigubus standartus ir visiems klijuojantys Lietuvos priešų etiketes, nors patys ką tik gėdingai atsiskleidė ir, neslėpsiu, galutinai nuvylė net ir mus, nes mes juos dar stengėmės laikyti deramais oponentais, rašė R. Karbauskis. Anot valstiečių lyderio, neseniai paaiškėjusios su MG Baltic ir konservatorių partijos bendravimu susijusios aplinkybės į dugną tempia partiją, drauge diskredituojant jos dešimtmečius monopolizuotas vertybes. Konservatorių išpažintos vertybės, pasirodo, yra tik žiauri ir melu grįsta priedanga, skirta paslėpti procesus, kurie yra didžiausia mūsų valstybės nelaimė, turinti savo pavadinimą korupcija, rašė R. Karbauskis. Politikas rašė manąs, kad konservatoriams svarbus tik valdžios troškimas. Valstiečių lyderis rašė: Jau anksčiau, man stebint konservatorių elgesį ir retoriką, susidarė įspūdis, kad jiems valdžios troškimas ir jos paėmimas į savo rankas yra tikslai, kurie pateisina visas priemones. Jiems būnant opozicijoje, kažkur dingsta konstruktyvios diskusijos, o jų vietą užima patyčių retorika. Šioje kadencijoje tai ypač ryšku. Feisbuko įraše R. Karbauskis charakterizavo G. Landsbergį kaip nesivaldantį, apsėstą ir maniją turintį žmogų. Jam (G.. Landsbergiui red.) vis dar sudėtinga suvokti, kada realiame gyvenime peržengiamos politinės retorikos ir elgesio ribos bei kokios yra to pasekmės. Tai mato paprasti opozicijos nariai, kurie, jau net neslėpdami savo sutrikimo dėl Seimo opozicijos pasirinktų prioritetų ir partijų programų nevykdymo, apie lyderių manijas (kai kas lyderių, ypač jaunojo G. Landsbergio, elgesį net prilygina apsėdimui) dalinasi su visuomene žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Jų nuomone, valstiečių dergimui skiriama per daug dėmesio ir Seime nesiūlomi Lietuvai naudingi darbai, rašė R. Karbauskis. Atrodo, kad R. Karbauskio retorika gerokai pralenkia G. Landsbergio epitetus.
Tačiau apie atsirandančią naujai seną socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) labai palankiai atsiliepiantis valstiečių lyderis tvirtino manąs, kad rinkėjai nusisuks nuo G. Palucko socialdemokratų, ir yra didelė viltis, kad jie atsigręš būtent į LSDDP. Šiuo atveju R. Karbauskis netgi neatmetė, kad su LSDDP savivaldos rinkimuose galimi tiek bendri kandidatų sąrašai, tiek susitarimai dėl nekonkuravimo konkrečiose savivaldybėse. Tačiau ši naujai sena partija, gaunanti valdančiųjų valstiečių paramą, vis dėlto neatsigina nuo buvusių bičiulių socialdemokratų puolimo. Gedimino Kirkilo vadovaujama LSDDP, kurios branduolį sudaro iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitraukę politikai bei įvairiaspalvės Darbo partiją (DP) palikusios asmenybės, esą atstovausianti klasikinėms socialdemokratinėms idėjoms. Tačiau socialdemokratai irgi tvirtina, kad rinkėjų nesutrikdys beveik identiški jų pavadinimai. G. Paluckas karštai aiškina: Jie netaps mūsų konkurentais. Pavadinimai panašūs istorijoje jau buvo ne vieną kartą rinkėjų pavadinimais neapgausi. Jie už pavadinimų mato žmones. Tie, kurie susibūrė į tą taip vadinamą partiją, savo politinį potencialą, rinkėjų kantrybę ir pasitikėjimų kreditą jau yra išsėmę iki dugno. Kalbėti apie kažkokį jų naujumą nėra absoliučiai jokios prasmės.
Tokioje politinėje sumaištyje sekasi gerai vegetuoti įvairiems viešųjų ryšių specia listais ar rašytojais pasiskelbusiems marginalams. Įtikinėjusi, kad visi lietuviai yra žydšaudžiai arba bent grobę nužudytų žydų turtą kaip ir jos giminaičiai Rūta Vanagaitė dabar ėmėsi naujos temos. Esą Lietuvoje skelbiamas karas knygoms. Vanagaitei tai panašu į padėtį Rusijoje, kurioje likęs neuždarytas tik vienintelis demokratiškas leidinys visi kiti uždaryti, o šešis Novaja gazeta žurnalistus Putino režimas areštavo arba nužudė. Esą mes jau kuris laikas lėtai ir nenumaldomai grimztame atgal į sovietizmo liūną. Kaip ir TSRS istorija anuomet buvo nesibaigiantis liaudies heroizmas, taip ir Lietuvos istorija yra niekas kitas, tik šlovingų žygių ir kančių istorija, todėl ir mes tampame panašūs į TSRS, nes privalome rašyti apie tai, kas tik gerai: Lietuvos žygiai: nuo Baltijos iki Juodosios jūros arklių girdyti, knygnešiai, pokario rezistencija, Nepriklausomybės atstatymas ir pagaliau viršūnė narystė NATO; neleidžiama rašyti, kokie blogi lietuviai: Nebuvo 200000 žydų žudynių, nebuvo 100000 KGB agentų, nebuvo masinio kolaboravimo nieko to nebuvo, nes kitaip rašantys yra priešo propagandos įrankiai, ir turi būti užčiaupti. Štai kokioje orveliškoje (suprask, totalitarinėje) Lietuvoje gyvename. Prisidengdama tariamu draudimu rašyti istorinėmis temomis ir pasiūlymus neduoti galimybės bet ką skleisti sulygindama su Orwelo duotu totalitarinės valstybės apibrėžimu, Vanagaitė siekia ne tik rafinuotai apšmeižti Lietuvą, kaip totalitarinę valstybę ir tokią jos santvarką, bet ir toliau prastumti savo ydingus, tiksliau, šmeižikiškus teiginius apie Lietuvą. Matyt, artėjant rinkimams, kaip savo analizėje nurodo VSD, jau pasireiškia įvairūs agentai, siekiantys daryti įtaką prastumiant savo kandidatus į prezidentus ar Europos Parlamento narius. Valstybės saugumas įspėjo, kad ateinančiais metais per vyksiančius prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gali būti vykdomos informacinės ir kibernetinės atakos, gali būti pažadinta ir šiuo metu snaudžianti KGB agentūra. Viešųjų ryšių specialistė, pasitobulinimo kursus baigusi, matyt, Rusijoje, stengiasi, kiek tik pajėgia, apjuodinti nors ir visai pridvėsusią Lietuvos demokratiją, surasdama joje visus totalitarizmo požymius ir įrodinėdama, kokia yra bloga Lietuvos santvarka, kaip ji nemato už kiekvieno krūmo pasislėpusių nacių ir žydšaudžių, kuriuos reikia negailestingai demaskuoti, paskelbiant apie juos pasauliui ir atgailaujant jau tūkstantąjį kartą. Vanagaitė nenori net žinoti, kad būtent žydus gelbėjo lietuviai ir jų procentiškai yra daugiausia tarp visų tautų. Gelbėjo kunigai Antanas Skeltys ir Bronius Paukštys bei jo brolis Juozas Paukštys jiems yra pripažinti Pasaulio tautų teisuolių vardai, taip pat kunigai Juozas Stakauskas, Jonas Žemaitis, prel. Stanislovas Jokūbauskis, vyskupai Mečislovas Reinys, Vincentas Borisevičius, iš viso apie 150 dvasininkų tarp maždaug 2000 lietuvių, gelbėjusių žydus. Vanagaitei kažkodėl smagiau per pasaulį skleisti teiginius apie žydų kraujo ištroškusius lietuvius, nacistus ir žydšaudžius, sekant savo dvasinio mokytojo Zuroffo pamokymais ieškoti žydšaudžių po visą pasaulį.
© 2018 XXI amžius
|