Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nelietuviai Lietuvai

Literatūrinio almanacho „Litera“ sutiktuvės

Laima Debesiūnienė

Grupė almanacho „Litera 2017“ pristatymo dalyvių

Almanachas „Litera 2017“

2017 metų gegužę maloniai nustebino siurprizas – elektroninis Jelenos Šeremet, Lietuvos rusų rašytojų asociacijos vadovės, laiškas, mane ir Aroną Gaalą, žinomą poetą iš Vengrijos, kviečiantis atsiųsti kūrinius almanachui „Litera 2017“. Dabar tai – jau realybė. Prezentacija įvyko 2018 m. vasario 10 d. Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose.

Šis almanachas – jau trečiasis, išleistas po beveik dešimties metų pertraukos. Ankstesnieji – „Litera 2008“ ir „Litera 2010“. Sergejus Šeremetas pasakojo, kad pirmajame pateikti Vytenio Povilo Andriukaičio prisiminimai apie tremtį, antrajame – dirigento Sauliaus Sondeckio pasakojimas apie trimitininką Timofejų Dokšicerį. Beje, dar vienas almanachas buvo rengiamas 2014 metais, bet dėl nepalankios situacijos (vienas rėmėjas mirė, kitas bankrutavo) neišleistas. Žinoma, didelės reikšmės turėjo ekonominė krizė ir Tautinių mažumų departamentui nepalanki situacija. Visada labai svarbus buvo Jelenos ir Sergejaus Šeremetų entuziazmas. Jis – idėjos autorius ir techninių darbų atlikėjas, ji – redaktorė, maketuotoja ir stilistė-korektorė, atkakliai kovojusi už kiekvieną autorių, kūrinį, žodį. Žinoma, almanacho leidimas būtų neįmanomas be Tautinių mažumų departamento pagalbos.

Projekte dalyvavo 104 autoriai iš 9 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, Izraelio, JAV. Pateikti poezijos ir prozos tekstai rūpestingai suskirstyti į 12 skyrių pagal tematiką, todėl autorių pavardės pakartojamos kelis kartus, bet pateikiami vis kiti jų kūriniai. Autoriai labai įvairūs: vyriausi – Antrojo pasaulinio karo dalyvis Aleksejus Grečiukas, Rusų dramos teatro aktorius ir režisierius Jurijus Ščiuckis, jauniausi – Vilniaus universiteto studentai, kilę iš Pabradės Alina Borzenkaitė ir Giedrius Jocius ir dar keli kiti. Beje, lietuviškai parašytus Giedriaus eilėraščius išvertė Olga Telešova. Tekstus iš ukrainiečių kalbos vertė poetė Olga Riabinina (Alytus). Debiutavo jau gana patyrusios literatės Julija Meškerevičienė ir Milena Eitavičienė, surasta perspektyvaus jaunimo: Timofejus Breskis, Vladas Prišmontas, Aleksas Zingeris. Sąmoningai nepateikiamos autorių biografijos ir fotografijos – čia visi lygūs. Leidėjų sumanymas – visą skaitytojų dėmesį sutelkti į kūrinius, sudaryti sąlygas lyginti ir gretinti ta pačia tema rašančių autorių kūrybą, įsigilinti į jos subtilybes. Ruošiant almanachą daug prisidėjo Lietuvos rusų rašytojų asociacija.

J. ir S. Šeremetams pavyko surengti ne tik knygos prezentaciją, bet ir autorių koncertą. Kaunietė Vera Vasiljeva, rašanti lietuviškai ir rusiškai, ne tik skaitė savo eilėraščius, bet ir dainavo, vilnietė Ana Turanosova-Abras grojo pianinu ir dainavo, Natalija Šarova atliko savo dainas pritardama gitara. Daugelis autorių su jauduliu laukė akimirkos, kada nuskambės jų kūriniai, skaitomi Rusų dramos teatro aktorių Anželos Bizunovič ir Vladimiro Serovo. Juk jie – profesionalai.

Renginį vedė puikus duetas – S. Šeremetas ir Lietuvos nusipelnęs artistas, Rusų dramos teatro aktorius Valentinas Kirejevas. Jie ir rimtai kalbėjo, ir juokavo, net pašmaikštaudavo, klausytojai nepavargo, sekė kiekvieną žodį. Paskui buvo padėkota J. Šeremet ir įteiktos gėlės. Po renginio paklaustas, kaip pavyko pasikviesti profesionalius aktorius, S. Šeremetas sakė, kad padarė 15 spektaklių vaizdo įrašus ir susidraugavo, ir net susibičiuliavo. Pauzes užpildė dainos įvairiomis kalbomis. Muzikinis kolektyvas – irgi S. Šeremeto draugai.

Almanachas „Litera“ gavo serijinio leidinio statusą, o Tautinių mažumų departamentas pažadėjo finansinę paramą ateityje. Planuojamas naujas projektas „Atmintis“, skirtas prisiminti ir įamžinti tuos kūrėjus, kurių jau nebėra.

Kai J. Šeremet pakvietė į prezentaciją, parašiau: „Sveikinu atlikus didžiulį ir vertingą darbą Lietuvos kultūrai“. Iš tiesų buvo verta ištarti šiuos žodžius.

Vilnius

© 2018 „XXI amžius“