100 metų – tūkstančiai žygių...

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Pelėdų kalno“ pamokos jaunimui

Daiva Červokienė

„Pelėdų kalnas“ – kone kultinis filmas, daug reklamuojamas ir dažnai aptariamas. Jo scenarijaus autorius – Pranas Morkus, režisierius – Audrius Juzėnas.

Ši vaidybinė drama – kūrinys apie ankstyvąjį sovietinės okupacijos laikotarpį ir lietuvių rezistenciją. Dar 2015 metais pradėta filmuoti istorinė kino juosta nukelia į 1947–1953 metus ir pasakoja apie nuožmų karą tarp nepasidavusių okupacijai tautiečių ir sovietinio režimo. Tai – filmas apie meilę ir atsidavimą savo šaliai, laisvės troškimą, viltį ir pasipriešinimą bei sudėtingą kovą už būvį ir prisitaikymą, norint išgyventi.

Filmo herojai – abiturientai

Pagrindiniai filmo herojai – pasirinkimų kryžkelėje esantys abiturientai. Žiauraus okupantų teroro, žudynių ir trėmimo į Sibirą kontekste jaunuoliai priversti rinktis: pasitraukti į mišką kovai, emigruoti ar prisitaikyti prie sovietinio režimo. Režisierius atskleidžia pokario kartos išgyventas emocijas, kovos už laisvę ar būtį ir baimės atmosferą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuvių mokslo draugijos vadovėliai besikuriančiai mokyklai

LMD išleistų vadovėlių paroda Vrublevskių bibliotekoje

Lietuvių mokslo draugija (LMD), gyvavusi 1907–1940 metais, suvaidino didžiulį vaidmenį formuojant lietuvių tautą ir inteligentiją. Ji nuėjo ilgą kelią – iš pradžių telkė išsilavinusius bei savamokslius, mokslą mylinčius ir jį palaikančius asmenis, po to, atsiradus poreikiui, ėmėsi mokslinių leidinių bei vadovėlių leidybos, užimdama svarbų barą – aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvišką mokyklą.

Dalis LMD vadovėlių autorių patys dirbo mokykloje, pavyzdžiui, Matas Bagdonas, Kazys Kepalas, Pranas Mašiotas, Jurgis Elisonas; kiti buvo visai nesusiję su mokykla, pavyzdžiui, teisininkai Augustinas Janulaitis, Petras Klimas bei Antanas Smetona. Vadovėlių autoriai, rengėjai, vertėjai neretai tapo ir Lietuvos valstybės kūrėjais. Petras Klimas, Antanas Smetona, Mykolas Biržiška ir, be abejo, pats LMD pirmininkas Jonas Basanavičius (pirmosios vadovėlių leidimo komisijos narys) šiandien žinomi kaip Lietuvos Nepriklausomybės signatarai. Būsimasis signataras Jonas Vailokaitis su broliu Juozu įkūręs finansinę bendrovę ne kartą skolino lėšų vadovėlių leidybai. Kitas signataras – Jokūbas Šernas – prisidėjo platindamas vadovėlius. Signataras Kazys Bizauskas vertė vadovėlius, vėliau buvo diplomatas, ministras. Žinomais politikais, mokslo bei visuomenės veikėjais tapo vadovėlius vertę Vaclovas Sidzikauskas (diplomatas), Jackus Sondeckis, Viktoras Ruokis (profesorius, akademikas), Viktoras Biržiška (profesorius), Juozas Tonkūnas (profesorius, rektorius bei Švietimo ministras).