|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Viltis pašaukimų augimui JAV seminarijas baigusiųjų apklausa ir pastoracijos uždaviniai Mindaugas Buika
Kasmetinio tyrimo dalyviai Praėjusio penktadienio XXI amžiuje rašyta apie aktualią dvasinių pašaukimų pastoracijos temą. Šįkart supažindinsiu su kai kuriais 2018 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kunigystės šventimus gaunančiųjų apklausos rezultatais. Tokį išsamų sociologinį tyrimą kasmet jau beveik du dešimtmečius JAV Vyskupų konferencijos užsakymu atlieka prie Džordžtauno jėzuitų universiteto Vašingtone veikiantis Apaštalato taikomųjų tyrimų centras (Center for Applied Research in the Apostolate, CARA). Jame dirbantys specialistai išsiuntinėja išsamias anketas vyskupijų ir vienuolijų seminarijas bebaigiantiems vyrams, kurie rengiasi gauti kunigystės šventimus. Kontaktuojama su diecezijų pašaukimų skatinimo institucijomis bei vienuolynų vyresniaisiais, kad jie padrąsintų būsimuosius dvasininkus dalyvauti tokioje analitinėje apklausoje, kurios rezultatų aptarimas padeda geriau suvokti dabartinę situaciją ir vystyti pašaukimų pastoraciją. Juk yra svarbu išaiškinti pašauktųjų amžiaus tendencijas, jų šeimų ištakas, išsilavinimą ir darbinės veiklos patirtį, turėtą įstojant į kunigų seminarijas bei kokie asmenys (parapijų kunigai, draugai, šeimos nariai) ar dalyvavimas bažnytinėje veikloje paskatino dvasinės tarnystės pasirinkimą. Nuo sausio 29 iki kovo 11 dienos vykusioje apklausoje į CARA išsiuntinėtas anketas atsakė 78 proc. iš šiemet įvairias Jungtinių Amerikos Valstijų seminarijas bebaigiančių 430 vyrų (dešimtadalis jų priklauso ir studijavo Romoje veikiančioje Popiežiškojoje Šiaurės Amerikos kolegijoje). Iš tų 334 apklausos dalyvių 252 (75 proc.) yra būsimieji dieceziniai kunigai ir 78 (23 proc.) kunigai vienuoliai. Keli respondentai savo atsakymuose nenurodė, ar jie priklauso kuriai nors vienuolijai, ar yra tik dieceziniai seminarijos absolventai, laikydami, jog tai nėra esminis dalykas. Nors CARA ataskaitoje, be bendrų vidurkio skaičių, pateikiami duomenys ir atskirose (diecezinių kunigų bei kunigų vienuolių) grupėse, kai kurie tų skaičių gerokai skiriasi: pavyzdžiui, vienuolijų nariai žymiai aktyviau dalyvauja pašaukimų atpažinimo programose nei į seminarijas stoję pasauliečiai, bet daugeliu atvejų duomenys yra panašūs. Vienuolijų seminarijas baigusieji teigė, kad apsisprendimui dėl kunigystės prireikė vidutiniškai maždaug septynerių metų apmąstymo. Pasauliečiams šiam žingsniui padėjo subręsti vietinė bendruomenė, kuriai jie priklausė vidutiniškai 17 metų prieš stojant į diecezinę seminariją. Studijos ir darbo patirtis Vidutinis šiemet kunigystės šventimus Jungtinėse Valstijose gaunančiųjų amžius yra 35 metai ir jis per pastaruosius du dešimtmečius faktiškai nesikeičia (1999 metais kunigais įšventinti irgi buvo pasiekę panašų amžių 36 metai). Taigi tarp pirmojo dvasinio pašaukimo pojūčio bei pradėjimo svarstyti apie jį (kaip rodo pateikta CARA statistika, būsimieji JAV kunigai apie tai mąstyti pradeda vidutiniškai turėdami 17 metų) iki seminarijos baigimo praeina beveik du dešimtmečiai (18 metų). Tai pakankamai ilgas ir atsakingas brandos ir formacijos laikotarpis, kuriame galimi įvairūs išbandymai, todėl reikalinga sielovadinė globa ir palaikymas. Nemaža baigiančiųjų JAV kunigų seminarijas dalis (39 proc. kunigų vienuolių ir 47 proc. diecezinių kunigų) lankė katalikiškas mokyklas, didesnė pusė jų (51 proc.) dalyvavo savo parapijose organizuojamose įvairiose religinio švietimo programose. Pažymėtina, kad beveik pusė (45 proc.) kunigystės šventimus gaunančių vyrų šiemetinėje apklausoje pranešė, kad prieš stodami į seminarijas studijavo aukštosiose mokyklose. Pagrindinės studijų sritys buvo filosofija, (18 proc. respondentų), verslas (14 proc.), humanitariniai mokslai (14 proc.) inžinerija (13 proc.) ir socialiniai mokslai (12 proc.). Apie du trečdalius naujųjų JAV kunigų (71 proc. vienuolijų ir 62 proc. diecezines seminarijas baigusių) apklausoje pranešė, kad prieš žengdami į dvasinės tarnystės kelią turėjo darbo patirties. Profesijų būta labai įvairių nuo žurnalistikos iki sveikatos apsaugos, tačiau tarp kunigų vienuolių vyravo švietimas (tai nurodė 30 proc. respondentų), o tarp diecezinių kunigų verslas (20 proc. respondentų). Maždaug 5 proc. seminarijų auklėtinių yra tarnavę JAV karinėse pajėgose, kurios toje šalyje veikia samdos pagrindu. Tai, kad karinė tarnyba visiškai netrukdo dvasinio pašaukimo atpažinimui, rodo apklausoje nustatytas faktas, kad maždaug aštuntadalis (13 proc.) šiemet šventimus gaunančių kunigų yra kilę iš kariškių šeimų. Jungtinėms Amerikos Valstijoms, šaliai, turinčiai 330 milijonų gyventojų, kurių 80 milijonų yra katalikai, būdinga rasinė ir etninė įvairovė bei migrantų gausa ir tai atsispindi tarp dvasinės tarnystės atstovų. Štai ir šiemet tarp įšventintų kunigų 30 proc. yra gimę kitose šalyse, ypač Lotynų Amerikoje (atvykėliai iš Meksikos ir Kolumbijos) bei Azijoje (Vietname, Filipinuose). Migrantų dalis tarp JAV šventimus gaunančių kunigų įvairiais laikotarpiais yra skirtinga: 1999 metais jie sudarė 22 proc., 2003 metais net 38 proc., 2015 metaus 23 proc., o štai šiemet, kaip minėta, 30 proc. Šiemet kunigystės šventimus gavę migrantai apklausoje nurodė, kad į Jungtines Valstijas jie atvyko vidutiniškai prieš 12 metų, būdami 23 metų, ir apie dvasinės tarnystės pasirinkimą, matyt, svarstė jau savo gimtinėse. Maždaug du trečdaliai JAV naujųjų kunigų yra baltaodžiai (65 proc.) didesnė dalis nei bendroje šalies gyventojų sudėtyje (58 proc.). Iš kunigystę šiemet priėmusių 20 proc. yra lotynų amerikiečių, kiti 11 proc. azijiečių ir tik 2 proc. juodaodžių, kurie sudaro dešimtadalį visų JAV gyventojų. Kilmė ir tikėjimo praktikavimas Beveik visi šiemet Jungtinėse Valstijose šventinami kunigai (90 proc.) buvo pakrikštyti dar kūdikystėje tėvų rūpesčiu. Tarp 10 proc. tų naujųjų kunigų, kurie apklausoje teigė, kad į katalikybę atsivertė vyresniame amžiuje (apie tai nurodė 32 apklausos dalyviai) daugiausia anksčiau yra buvę protestantai (anglikonai, liuteronai, metodistai, baptistai), o vienas dvasininkas sakėsi išaugęs netikinčiųjų šeimoje. Beje, atsivertimo amžius labai įvairus, vidutinis 2426 metai, taigi net ir tokioje brandoje jauni žmonės, tapę katalikais gali atpažinti dvasinį pašaukimą, veikti kaip aktyvūs sielovadininkai. Daugiau kaip keturi penktadaliai (83 proc.) apklausoje dalyvavusių amerikiečių naujųjų kunigų teigė, kad jų šeimose abu tėvai buvo katalikai ir tokia homogeniška tikybos aplinka buvo palanki pašaukimo atpažinimui ir stiprėjimui. Be to, daugiau kaip trečdalis (35 proc.) jų aiškino, kad turėjo artimą dvasinio luomo giminaitį kunigą ar vienuolį (vienuolę) ir galėjo išsamiau susipažinti su jų gyvenimo būdu ir veikla. Kalbant apie šeimos sudėties įtaką dvasinio pašaukimo atpažinimui ir ugdymui, gerai žinoma, kad augančių vaikų gausa daro teigiamą įtaką. Tai patvirtina ir aptariama CARA apklausa, kurioje nustatyta, kad didesnė pusė (54 proc.) šiemet JAV įšventintų kunigų yra kilę iš šeimų, kuriose buvo trys ir daugiau vaikų ir tik 4 proc. nurodė, kad jie šeimoje buvo vieninteliai vaikai. Gerai žinomas popiežiaus Pranciškaus ir Bažnyčios magisteriumo mokymas, kad geresnei Viešpaties šaukimo įžvalgai reikalingas pamaldumo praktikavimas, atidesnis dvasinis susikaupimas, nuoseklus Šventojo Rašto skaitymas, dažnas dalyvavimas rekolekcijose. JAV aptariamuose tyrimuose tai irgi nustatyta, kadangi iš pastarojoje apklausoje dalyvavusių šiemet šventimus gavusių kunigų beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) sakėsi, kad prieš stodami į seminariją reguliariai dalyvaudavo Eucharistinio Jėzaus adoracijoje. Maždaug panaši dalis (72 proc.) naujųjų amerikiečių kunigų nuolat kalbėjo Rožinio maldą, pusė (48 proc.) yra lankę specialias jaunimo Biblijos studijų grupes. Nemažai naujųjų dvasininkų (40 proc.) jaunystėje sakėsi dalyvavę mokyklose organizuojamose rekolekcijose bei maldingo Evangelijos skaitymo (Lectio Divina) renginiuose. Šiemetinėje apklausoje nustatyta, kad diecezinių seminarijų auklėtojai Dievo balso išgirdimui labiau išnaudojo privataus pamaldumo priemones (Eucharistijos adoraciją, Rožinio maldą), o vienuolijų seminarijas baigę kunigai jaunystėje buvo aktyvesni bendruomeniškose dvasinėse pratybose. Daug šiemet JAV kunigystės šventimus gavusių dvasininkų nurodė dalyvavę su tikėjimu susijusioje organizuotoje veikloje. Atsakydami į anketos klausimus maždaug pusė (45 proc.) pranešė, kad prieš stodami į seminarijas priklausė parapijų jaunimo grupėms, beveik trečdalis (28 proc.) dalyvavo katalikiškoje studentų veikloje, buvo skautų sąjūdžio nariai (24 proc.), veikė gyvybės gynimo organizacijose (18 proc.), charizminio atsinaujinimo grupėse (12 prooc.) ir kt. Nemažai daliai JAV seminarijų auklėtinių dvasinio pašaukimo įžvalgai įtaką darė dalyvavimas masiniuose jaunųjų katalikų renginiuose, tokiuose kaip Pasaulinės jaunimo dienos, nacionaliniai katalikiškojo jaunimo susitikimai, didieji atlaidai Švč. Mergelės Marijos šventovėse, pranciškoniškojo jaunimo konferencijos ir kt. Dauguma šiemet šventimus gavusių JAV kunigų apklausoje pranešė apie aktyvų dalyvavimą savo parapijos bendruomenės gyvenime: trys ketvirtadaliai (74 proc.) kaip ministrantai patarnavo šv. Mišiose, beveik du trečdaliai (57 proc.) buvo nuolatiniai Evangelijos skaitinių lektoriai, beveik pusė (46 proc.) padėjo dalinti šv. Komuniją, nemaža dalis vedė katechetinius užsiėmimus (38 proc.), beveik trečdalis (29 proc.) buvo giedotojai ir religinės muzikos atlikėjai. Kaip moko Šventasis Tėvas, dvasinių pašaukimų pastoracijoje reikia skatinti, kad jaunieji katalikai būtų ne pasyvūs parapijos gyvenimo žiūrovai, bet aktyvūs veikėjai ir taip galėtų atpažinti bei priimti Šventosios Dvasios malonės šviesą ir apsispręsti dėl gyvenimo paskyrimo dvasinei tarnystei. Asmeninių kontaktų reikšmė CARA tyrimuose nustatyta, jog beveik visi (86 proc.) šiemet Jungtinėse Valstijose šventimus priėmę kunigai prisipažino, kad jų užduotį Bažnyčioje padėjo atskleisti asmeninis artimų žmonių padrąsinimas. Didžioji dalis (70 proc.) teigė, kad apmąstymą dėl dvasinės tarnystės paskatino parapijos kunigai, suteikdami didesnį pasitikėjimą savojo kelio paieškai. Pusė apklausos dalyvių (48 proc.) teigė, kad apmąstymą dėl kunigystės palaikė draugai ir kiti parapijiečiai. Nemaža dalis naujųjų kunigų (37 proc.) patvirtino, kad dvasinio pašaukimo svarstymą parėmė jų motinos, trečdalis (31 proc.) nurodė tikybos mokytojo padrąsinimą, ketvirtadalis (26 proc.) džiaugėsi tėvo palaikymu. Buvo nurodyti ir kiti asmenys, seneliai, pažįstami, vienuoliai, katalikiškojo jaunimo organizatoriai, vyskupai, mokyklos kapelionai, darę palankią įtaką tokiam pasirinkimui. Maždaug pusė jaunųjų JAV kunigų apklausos atsakymuose teigė, kad prieš priimdami galutinį sprendimą stoti į seminarijas dalyvavo įvairiose pašaukimų skatinimo programose, kurios buvo organizuojamos seminarijose (savaitgalių Ateikite ir pamatysite atvirų durų renginiai, Quo Vadis pašaukimo atpažinimo rekolekcijos) ir specialiose, tam skirtose piligrimystėse. Pusė šiemet šventimus gavusių dvasininkų (51 proc.) pripažino, kad jie patyrė ir atkalbinėjimus nuo kunigystės kelio: dažniausiai taip elgėsi draugai ir bendraklasiai (30 proc.), kiti šeimos nariai (21 proc.), tėvas arba motina (15 proc.), kolegos bendradarbiai (13 proc.), netgi kai kurie kunigai (6 proc.), tačiau tą neigiamą spaudimą pavyko įveikti. Kaip minėta, 2018 metais kunigystės šventimus Jungtinėse Valstijose gauna 430 seminarijas baigusių diakonų. Tai gerokai mažesnis skaičius už ypač dosnius pašaukimais 2017 metus, kai buvo įšventinta 590 naujų kunigų. JAV vyskupų konferencijos Pašaukimų kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui komisijos pirmininkas, Niuarko arkivyskupas kardinolas Džozefas Tobinas (Joseph Tobin) pastebėjęs, kad pastarieji duomenys gali kelti tam tikrą nerimą, vis dėlto pripažino, kad apžvelgta apklausa nuteikia optimistiškai. Šventimus šiemet gaunančiųjų atsakymai ir liudijimai duoda pagrindą tikėtis, kad išmintingos ir atkaklios pašaukimų pastoracijos pastangos bus rezultatyvios išgirstant bei priimant kviečiantį Dievo balsą paskirti save dvasinei tarnystei. Pasak ganytojo, reikia tęsti aktyvią ir veiksmingą veiklą sielovadoje visapusiškai padedant jauniems žmonėms savojo gyvenimo kelio įžvalgos procese. Komisijos generalinis sekretorius kunigas Ralfas ODonelis (Ralph ODonnell) pabrėžė, kad iš minėtos apklausos paaiškėjo, jog ypač svarbūs asmeniniai kontaktai dvasinio pašaukimo atpažinimui ir padrąsinimui. Vienas iš labiausiai pozityviai nuteikiančių apklausos duomenų yra tai, kad didžioji naujųjų kunigų dalis gavo vieno ar kito artimo asmens padrąsinimą, sakė kunigas R. ODonelis. Todėl visi sąmoningi tikintieji turi jausti pareigą sutikę jaunus žmones ir bendraudami su jais skatinti pamąstyti, kam Dievas juos šaukia, ir į tai drąsiai atsiliepti. Dvasinių pašaukimų paieška faktiškai turi būti kiekvieno atsakingo parapijiečio reikalas, nes tai gali nulemti jo bendruomenės išlikimo ir gyvybingumo perspektyvas.
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |