|
RUBRIKOS
|
|
JAV seminarijas baigusiųjų apklausa ir pastoracijos uždaviniai Mindaugas Buika
Kasmetinio tyrimo dalyviai Praėjusio penktadienio XXI amžiuje rašyta apie aktualią dvasinių pašaukimų pastoracijos temą. Šįkart supažindinsiu su kai kuriais 2018 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kunigystės šventimus gaunančiųjų apklausos rezultatais. Tokį išsamų sociologinį tyrimą kasmet jau beveik du dešimtmečius JAV Vyskupų konferencijos užsakymu atlieka prie Džordžtauno jėzuitų universiteto Vašingtone veikiantis Apaštalato taikomųjų tyrimų centras (Center for Applied Research in the Apostolate, CARA). Jame dirbantys specialistai išsiuntinėja išsamias anketas vyskupijų ir vienuolijų seminarijas bebaigiantiems vyrams, kurie rengiasi gauti kunigystės šventimus. Kontaktuojama su diecezijų pašaukimų skatinimo institucijomis bei vienuolynų vyresniaisiais, kad jie padrąsintų būsimuosius dvasininkus dalyvauti tokioje analitinėje apklausoje, kurios rezultatų aptarimas padeda geriau suvokti dabartinę situaciją ir vystyti pašaukimų pastoraciją. Juk yra svarbu išaiškinti pašauktųjų amžiaus tendencijas, jų šeimų ištakas, išsilavinimą ir darbinės veiklos patirtį, turėtą įstojant į kunigų seminarijas bei kokie asmenys (parapijų kunigai, draugai, šeimos nariai) ar dalyvavimas bažnytinėje veikloje paskatino dvasinės tarnystės pasirinkimą. |
||
|
|
||
Įžengusysis laukia grįžtančiųjų Kun. Vytenis Vaškelis
Mes atėjome į šį pasaulį nesuvokdami, kas su mumis įvyko. Buvome pernelyg maži, kad suprastume, dėl ko gimėme ir nebuvome pajėgūs dėkoti Dievui už sukūrimą ir atpirkimą. Nors iš nebūties į pasaulį atėjome ne savo noru, tačiau po šio gyvenimo mums numatytas amžinąsias buveines pasieksime, kai leisime Dievui veikti mūsų kasdienybėje ir laikysimės Jo tiesų formuojamos savo sąžinės balso. Jėzus žengė į dangų, ir mums yra skirtas šis tikslas. Jei dar nenorime (dėl stiprių šio pasaulio įtakų) nors kartais susimąstyti apie tai, kas mūsų lauks anapusybėje, tada ne visiškai atvira širdimi mylime Dievą, gyvenimą, save ir aplinkinius. Kai mūsų mintis ir širdis vis dažniau pripildo įvairūs rūpesčiai, susiję su materialiomis vertybėmis, jos nepastebimai apvagia mūsų sielas, nes, užuot bent trumpą laiko atkarpą skyrę bendrystei su Viešpačiu, pernelyg susikoncentruojame į tai, ką matome, girdime, liečiame... Mūsų juslės šoka džiaugsmo šokį, bet mūsų dvasia džiūsta, nes į ją nebeįteka gyvasis vanduo; sielos skonėjimosi antgamtiniais dalykais receptoriai atbunka, nes pasirenkame tai, kas menkina mūsų orumą, kas yra mūsų nevertas, kas mažina Dievo pažinimo alkį, kas stabdo Jo garbinimą ir užima Jo vietą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |