2018 m. birželio 1 d.
Nr. 22 (2289)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Laureatai

G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija – 30-ąjį kartą

Bronius VERTELKA

Kalba G. Petkevičaitės-Bitės
fondo tarybos pirmininkas,
Smilgių bibliotekininkas
Edvardas Vaičius. Dešinėje – rašytojas,
poetas, eseistas Gintaras Bleizgys

Romano „Karmelio kalno
papėdėje“ ištraukas skaitė
Ramygalos kultūros centro
meno vadovė Audronė Palionienė

PUZINIŠKIS. Gegužės 18-ąją rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrybos mylėtojai skubėjo į jos gimtąjį, miškų apsuptą, Puziniškio dvarą-muziejų. Čia buvo įteikta 30-oji rašytojos literatūrinė premija. Ji skiriama už praėjusių metų grožinės literatūros – prozos – kūrinį, gvildenantį moralines, dvasines problemas, humanistines, švietėjiškas idėjas, reikšmingas G. Petkevičaitės-Bitės veikloje ir kūryboje.

Garsiai kraštietei pagerbti Smilgių gyventojai įsteigė literatūrinę premiją ir teikė lietuvių rašytojams nuo 1983 iki1990 metų. Po pertraukos premija atgaivinta 1996 metais Panevėžio rajono savivaldybės bei G. Petkevičaitės-Bitės fondo pastangomis. Nuo 2008 metų premijos teikimu rūpinasi Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Kūrinius ir jų autorius premijai gauti gali siūlyti Lietuvos rašytojų sąjunga, G. Petkevičaitės-Bitės fondas ir kitos institucijos. Laureatus renka komisija.

Šiemet G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatu tapo rašytojas, poetas, literatūros kritikas Gintaras Bleizgys už romaną „Karmelio kalno papėdėje“. Laureato regalijas jam įteikė kūrinių atrankos premijai gauti vertinimo komisijos pirmininkas, rajono vicemeras Antanas Pocius.

Renginį vedusi rajono viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė suteikė žodį svečiui iš Vilniaus. G. Bleizgys prisipažino, jog dabar rašo daugiau prozos nei poezijos, o su G. Petkevičaitės-Bitės kūruba artimiau susipažino, kai jo žmona rašė daktarinę disertaciją apie XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Lietuvos moterų atėjimą į visuomenę. Iš pokalbių su žmona apie šią iškilią moterį sužinojo labai daug. To neišgirdo mokydamasis vidurinėje mokykloje ir universitete. Romanas „Karmelio kalno papėdėje“ yra autobiografinio pobūdžio, jame aprašytos neišgalvotos, tikros istorijos pavaizduotos taip, kaip pats jas matė. Taip dalinosi savo patirtimi, išgyvenimais, įspūdžiais. Impulsą parašyti apie visa tai suteikė artimesnis susipažinimas su poetės Elenos Mezginaitės, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Panevėžiu, kūryba. Skaitydamas jos dienoraščius, G. Bleizgys tiesiog buvo sukrėstas, šokiruotas. Tai buvo labai vieniša, ieškojusi gyvenimo prasmės, nesugebėjusi prisitaikyti sovietinėje visuomenėje moteris. Atskleisti savo pamąstymus G. Bleizgys sumanė ir savo naujoje knygoje. Rašymui atsidėdavo radęs kiekvieną laisvą minutę, todėl romanas gimė per gana trumpą laiką – šešis mėnesius. Laureatas sakė, kad apie atvirai aprašytus potyrius, kai kuriuos išgyvenimus ne visada sulaukia teigiamos reakcijos.

Apie tai, kad autorius sugebėjo aprašyti skaudžius savo patirtus dalykus ir kartu atskleisti savo talentą, kalbėjo G. Petkevičaitės-Bitės fondo tarybos pirmininkas, Smilgių bibliotekininkas, literatas Edvardas Vaičius. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kolektyvo vardu kalbėjo jo darbuotoja, poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Laureatą G. Bleizgį sveikino Smilgių, kur gimė literatūrinės premijos idėja, bendruomenės atstovės. Kai nedidukas, smulkaus kūno sudėjimo ir garbaus amžiaus smilgiškis Edmundas Skrickas užtraukė harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Kur tas šaltinėlis“, suvirpėjo dvaro sienos.

Romano „Karmelio kalno papėdėje“ ištraukas skaitė Ramygalos kultūros centro meno vadovė Audronė Palionienė, dainavo ir gitara grojo šio centro meno vadovas Virginijus Kazlauskas. Seimo narys Petras Nevulis literatūrinės premijos laureatui įteikė šviežiai iškeptos kaimiškos duonos kepalą. Seimo narė Guoda Burokienė dėkojo ilgamečiam G. Petkevičaitės-Bitės fondo nariui, savamoksliui dailininkui Kęstučiui Vaičiūnui ir įteikė dovaną. Renginio vedėja R. Bagdonienė nepamiršo pasakyti, jog muziejui jis dovanojo ne tik paties tapytą paveikslą, bet kartu su tautodailininku Sauliumi Kroniu sumeistravo menišką stogelį virš pastato durų, kuris maloniai nuteiks kiekvieną čia užsukusį.

Autografus ant savo knygos rašė laureatas G. Bleizgys, paskui renginio dalyviai šnekučiavosi prie vaišių stalo.

Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija