Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ekonomika ir finansai Bažnyčios mokymo akiratyje

Mindaugas Buika

Naująjį Vatikano dokumentą pristato Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas arkivyskupas Luizas Ladarija SJ ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas kardinolas Piteris Turksonas (dešinėje)

Šiemet, minint dešimtąsias sunkios finansinės krizės metines (2007–2009), Vatikane paskelbtas naujas bažnyčios socialinio mokymo dokumentas, kritikuojantis nevaldomą rinkos ekonomikos sistemą, kuri tarnauja turtingųjų mažumai ir kuria giliai amoralią kultūrą. Su popiežiaus Pranciškaus pritarimu publikuotą dokumentą „Oeconomicae et pecuniariae quaestionis“ („Ekonomikos ir finansų klausimai“) gegužės 12 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatė jį parengusių Šventojo Sosto institucijų vadovai – Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas, jėzuitas, arkivyskupas Luizas Franciskas Ladarija Fereras (Luis Francisco Ladaria Ferrer) ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, kardinolas Piteris Kodvas Apija Turksonas (Peter Kodwo Appiah Turkson). Bendra naujojo dokumento nuostata yra labai aiški: šiandien ekonominė ir finansinė veikla su jos globaline reikšme neturi pasiduoti ciniškumo pagundoms, laikytis privalomų etikos normų ir atsiliepti į išnaudojamųjų vargšų daugumos bei niokojamos gamtos aplinkos (žemės) pagalbos šauksmą. Taip turi būti kuriama gerovė visiems, formuojama tikrai svetinga visuomenė, priimanti pirmiausia silpnuosius, kurie turėtų gyvenimo viltį.

Prisimintas prieš 80 metų nužudytas ukrainiečių patriotas

Edvardas Šiugžda

Minėjimo dalyviai prie namo Kaune, Laisvės alėjoje, kuris paženklintas E. Konovaleco atminimo lenta

Gegužės 23-iąją sukako 80 metų, kai žuvo plk. Eugenas Konovalecas (1891–1938) – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų (Ukrainoje dagiau žinomas nacionalistų vadu) organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis. Praėjusį šeštadienį, gegužės 26-ąją, Kaune vyko tiek pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 80-ąsias Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos piliečio, plk. E. Konovaleco žūties metines, tiek konferencija. Konferencijoje apibūdinta jo kilmė ir gyvenimas, kovos reikšmė.

Gimęs 1891 m. birželio 14 d. Zaškivo kaime, Lvovo paviete, nuo 1909 metų studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba, vadovavo švietėjiškai organizacijai „Prosvita“ („Savišvieta“) Lvove. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Austrijos armiją. 1915 metų birželio mėnesį pateko į rusų nelaisvę, o po 1917 metų Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius, 1917-ųjų rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių stovyklos ir atvyko į Kijevą. 1917 metų spalio–lapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienu kovingiausių Ukrainoje liaudies respublikos armijos vienetų. Kaip sakė dr. Kaminskas, 1918 m. sausio–vasario mėnesiais E. Konovaleco vadovaujamas pulkas vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918 metų kovo mėnesį išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918 metais E. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kovotojų kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes.

Eucharistijoje – Jo ir mūsų gyvenimas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas Kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona“ (1 Kor 10, 15–17). Tik viso Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymo šviesoje apmąstydami apaštalo Pauliaus žodžius sakome: mūsų visus žmogiško bendravimo būdus ir asmenines aukas pranoksta išskirtinis bendravimas su pačiu Kristumi per Jo kryžiaus auką, kuri dėl mūsų išganymo kaskart sudabartinama, kai mes dalyvaujame Eucharistijos šventime.

Išganytojas kartą ir visiems laikams atpirko žmoniją, ir čia mūsų indėlis į mūsų pačių išgelbėjimą yra lygus nuliui. Jėzus mūsų neklausė, ar mes norime, kad Jis už mus numirtų, nes iš anksto žinojo, kad mes kaip Petras, būdami įsitikinę savo ribotu teisumu, bet nežinodami, ką sakome, labai nuoširdžiai Jam prieštarausime (plg. Mt 16, 21–22). Perdėm racionalus žmogaus protas savaime nėra pajėgus padaryti teisingą sprendimą – dėkingai priimti dangaus Dovaną, kuri yra įvyniota į Nužudytojo krauju permirkusią drobulę, mums simbolizuojančią ne Nemirtingojo prisikėlimą, o mirusiųjų negrįžtantį išėjimą...

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Įamžino vyskupo Antano Baranausko apsilankymą prieš 120 metų

Anykščių Šv. Mato bažnyčios choras „Salve Cantus“ prie Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios. Pirmoje eilėje dešinėje – Leonas Stepanauskas

KALVARIJA. Gegužės 19-osios popietę Lietuvos pakraštyje įsikūrusiame mieste aidėjo giesmės anykštėnų patarme. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia buvo paženklinta atminimo lenta, liudijančia apie prieš 120 metų nusidriekusią giją nuo Anykščių iki Kalvarijos. Juodo akmens plokštė prigludo prie baltabokštės bažnyčios, neseniai renovuotos, panaudojus Europos Sąjungos lėšas, sienos. Nuo šiol kiekvienam, prie bažnyčios stabtelėjusiam, akmenyje iškaltas įrašas primins, kad 1898 m. gegužės 13–16 d. šioje bažnyčioje šv. Mišias aukojo, lietuviškus pamokslus sakė ir Sutvirtinimo sakramentą šimtams tikinčiųjų suteikė Seinų vyskupas Antanas Baranauskas – lietuvių dainius, „Anykščių šilelio“ kūrėjas.

Taip įamžinti Kalvarijoje keletą didžiojo anykštėno gyvenimo dienų sumanė nenuilstantis žurnalistas ir kultūrininkas Leonas Stepanauskas, gyvenantis Berlyne (Vokietija). Kilęs iš Kalvarijos krašto, dar jaunystėje rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio dėka jis sukaupė ir sentimentų Anykščiams, žymiems šio krašto žmonėms. Būtent jis, remdamasis XIX amžiaus pabaigos lietuviškos spaudos publikacijomis, paskatino Vilkaviškio vyskupiją gaivinti šio krašto istorinius ženklus ir pasirūpinti A. Baranausko memorialiniu akcentu Kalvarijoje. Dar 2016 metais L. Stepanauskas paskatinęs kalvarijiečius atverti vartus į Šimtmečio jubiliejų per vysk. A. Baranausko pirmojo oficialaus vizito pažymėjimą memorialine lenta, ėmėsi konkrečios iniciatyvos ir, Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos palaimintas, įsuko šio įvykio smagratį. Viskas prasidėjo memorialinės lentos teksto, vėliau formos aptarimu. Jeigu iš karto pavyko žodžiais nupiešti vizito esmę, tai su lenta buvo šiek tiek sunkiau, tačiau nagingo ir meniškos sielos akmens virtuozui Vydui Būčiui (Lazdijai), tai puikiausiai pavyko.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Šv. Dvasios veikimas mūsų išganymo plane

Šv. Mišių koncelebracija. Iš kairės: kan. Egidijus Juravičius, mons. Gintautas Kuliešius, vysk. Rimantas Norvila ir kun. Jonas Cikana

KRYŽIAI. Metelių parapijoje, legendomis apipintoje Kryžių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, diecezinėje šventovėje, gegužės 20 dieną buvo švenčiami Sekminių atlaidai. Į juos susirinko ne tik Metelių, bet ir aplinkinių parapijų bei šią vietovę pamilę, maldininkai iš visos Lietuvos. Šv. Mišias koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Liškiavos parapijos klebonas kun. Jonas Cikana, Šventežerio parapijos klebonas kan. Egidijus Juravičius. Metelių parapijos klebonui kan. Vytautui Prajarai atlaiduose talkino ir Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. Linas Baltrušaitis, Simno parapijos klebonas kan. Raimundas Žukauskas, Seirijų parapijos klebonas kun. Sigitas Bitkauskas.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Esame tik įrankiai Dievo dovanotame gyvenime

Šv. Mišių auka. Iš kairės: mons. Gintautas Kuliešius, vysk. Rimantas Norvila, kun. Donatas Rolskis

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Gegužės 27 dieną, per Švč. Trejybės šventę, Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje lankėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Čia 30 jaunuolių jis suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Šiam svarbiam gyvenimo įvykiui ruoštasi visus metus. Visi besiruošiantieji sekmadieniais dalyvaudavo šv. Mišiose, o po jų būdavo pamokoje bažnyčioje. Jaunuoliai gilino tikėjimo žinias, mokėsi ir ruošėsi gyvenimo kasdienybėje įsiklausyti į Kristaus kvietimą tęsti Jo darbus savo gyvenime. Sumos šv. Mišių aukai vadovavo vysk. R. Norvila, koncelebravo vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir Slavikų klebonas kun. Donatas Rolskis. Įžanginiame žodyje jo ekscelencija pasveikino visus iškilmėse dalyvavusius, o ypač priėmusiuosius Sutvirtinimo sakramentą. Homilijoje vyskupas priminė tos dienos šventojo Rašto skaitinių bei evangelijos mintis. Ganytojas ypač pabrėžė šio sakramento svarbą gyvenime, jo reikšmę ir Dievo veikimą mumyse, Šv. Dvasios teikiamas dovanas. Viena iš jų – tikėjimo kelyje atsiremti į Dievą. Tai įmanoma, kai tikėjimas yra tvirtas kaip uola. Jaunuolius ir visus į bažnyčią susirinkusiuosius vysk. R. Norvila ragino nenustoti drąsos ir ryžto toje gyvenimo ir tikėjimo kelionėje. „Drąsos!“ – keliskart kartojo Vilkaviškio vyskupas. Jos reikės priimant šiandienio gyvenimo iššūkius, o ypač tikėjimo išbandymus bei sunkumus. Esame tik Dievo įrankiai, dalyvaujantys Jo darbe, gyvenantys Jo sukurtame pasaulyje bei dovanotame gyvenime. Mes visi gyvename, judame, esame Dieve. Kiekviena minutė – Dievo dovana, laikas, duotas Aukščiausiojo valiai vykdyti. Pasak vyskupo, drąsa ir ryžtas teveda mus visus tuo keliu, kurį Dievas paskyrė ir kuriame esame. Iškilmių pabaigoje vyskupas įteikė visiems  jaunuoliams Sutvirtinimo pažymėjimus ir dovanojo knygų šiam įvykiui atminti.

Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Pokalbis apie Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje, krikščioniškąsias Europos šaknis

Kalba Europos parlamento narė Laima Andrikienė. Kairėje – Veliuonos klebonas kun. Šarūnas Leskauskas, centre – Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos viceprezidentas Valdas Kilpys

VELIUONA. Gegužės 7 dieną kultūros centre lankėsi Europos parlamento narė Laima Andrikienė. Čia vyko diskusija „Šv. Jokūbo keliai Lietuvoje“. Su veliuoniškiais tą vakarą apie piligrimystę ir Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse kalbėjosi ne tik europarlamentarė, bet ir Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos viceprezidentas Valdas Kilpys bei Veliuonos parapijos klebonas kun. Šarūnas Leskauskas. Svečiai papasakojo, kokia yra Šv. Jokūbo kelio istorija ir prasmė, jo dvasinė reikšmė. Veliuonos parapijai ir bendruomenei buvo įteikti Šv. Jokūbo kelio ženklai, kuriuos veliuoniškiai žadėjo pritvirtinti prie savo bažnyčios, būsimų nakvynės namų, kad piligrimai žinotų, jog Veliuona yra Šv. Jokūbo piligrimų kelio stotis ir kad jie čia yra laukiami. Šv. Jokūbo keliai Lietuvoje žymimi specialiais ženklais, remiantis europine tradicija ir Lietuvos Vyriausybės nutarimu „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą“, kuris buvo priimtas 2016 metų birželį.

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Sekminių šventė be maestro Virgilijaus Noreikos

Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis apšlaksto Sekminių dalyvius

BABRIŠKĖS. Dvasingai, prasmingai ir ypatingai gražiai čia kasmet švenčiamos Sekminės. Kasmet rūpestingojo parapijos klebono kun. Pranciškaus Čivilio pastangomis ir rūpesčiu mažutė, bet jauki bažnytėlė šventę sutinka bent šiek tiek atnaujinta. Štai pernai prieš pat Sekmines ant kalnelio priešais bažnyčią iškilo įspūdingas dvylikos metrų balto metalo kryžius, skirtas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimui Palaimintuoju. O šiais metais kun. P. Čivilis jau džiaugėsi, kad bažnytėlė pasipuošė nauju stogu, lubomis ir spindi atnaujintais paauksuotais kryžiais. Sekminių dieną čia vyko sakralinės muzikos ir poezijos valanda „In Memoriam maestro Virgilijui Noreikai“. Berželiais išpuošta Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė kaip ir kasmet negalėjo sutalpinti visų, atvykusių į pamaldas. Kun. Pranciškaus Čivilio dvasinė šiluma ir ypatinga bendrystės dovana kasmet į Sekmines sukviečia ne tik parapijiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Dvi svarbios šventės

Kun. Antanas Gutkauskas su svečiais iš Klaipėdos, giedojusiais bažnyčioje

MEDINGĖNAI. Gegužės 6-ąją, sekmadienį, švenčiant Motinos dieną, į jaukią ir rūpestingai prižiūrimą medinę Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi ne tik šios parapijos tikintieji, bet ir iš toliau mirusių motinų kapų aplankyti atvykę čia gimę ir užaugę medingėniškiai. Tos dienos šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo sekretorius kun. Donatas Liutika. Jis pasakė homiliją apie Švč. Trejybės suvokimą bei jos įprasminimą kiekvieno kataliko gyvenime. Giedojo Medingėnų parapijos bažnyčios choras, vadovaujamas Klaipėdos konservatorijoje studijuojančios medingėniškės Gabrielės Budrytės. Kai sugrįžta pas tėvus atostogų, ji vargonuoja ir Šilalės bažnyčioje.

Gegužės 27 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje vyko šios bažnyčios tituliniai Švč. Trejybės atlaidai. Juose šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Rietavo klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Savo gražiu giedojimu atlaidus papuošė Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios choro grupė.

Liaudiškasis pamaldumas yra vienas iš krikščioniškosios žinios įkūnijimo būdų

Kun. dr. Sauliaus Stumbros monografijos „Katalikiškasis religingumas ir liaudiškojo pamaldumo praktikos. Ugdymo aspektai“ pristatymas Klaipėdos universitete

Kun. dr. Sauliaus Stumbros monografijos viršelis

Gegužės 7 dieną Klaipėdos universitete (KU) vyko kunigo, Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos ir Socialinio darbo katedros docento dr. Sauliaus Stumbros monografijos „Katalikiškasis religingumas ir liaudiškojo pamaldumo praktikos. Ugdymo aspektai“ pristatymas. Jam šauniai vadovavo doc. dr. Vaineta Juškienė. Šventėje dalyvavo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, Telšių vyskupijos dvasininkai, akademinė ir krikščioniškoji bendruomenė.

Pristatydama monografiją doc. dr. V. Juškienė akcentavo, jog visų recenzentų išvadose pabrėžiamas, monografijos originalumas, konceptualumas analizuojant katalikiškąjį religingumą, liaudiškojo pamaldumo praktikas ugdymo aspektu. Visų recenzentų mintis tarsi apibendrina monografiją pradedantis apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro Lopez Quintana) ganytojiškas žodis. Jame rašoma: „Tikiuosi, kad šis darbas padės suprasti, kaip liaudiškasis pamaldumas, skatinantis nuolat puoselėti religinius jausmus, gali tapti svarbia tikėjimo ugdymo, krikščioniškojo švietimo ir evangelizacijos dalimi“.

Lietuva sveikino Sakartvelą

Gegužės 26 dieną minėtas Gruzijos (Sakartvelo) Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Sakartvelo ministru pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu ir prezidentu Georgijumi Margvelašviliu

Gegužės 25-26 dienomis Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko su darbo vizitu lankydamasi Sakartvele minint šio šalies pirmosios respublikos 100-metį ji susitiko su šios valstybės prezidentu Georgijumi Margvelašviliu ir ministru pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šią ypatingą progą švenčia kartu su Sakartvelo žmonėmis. Prieš 100 metų abi valstybės įveikė didžiųjų jėgų Europoje pasipriešinimą ir apsisprendė kurti modernias bei demokratiškas valstybes. Šiandien Lietuvą ir Sakartvelą vienija ypatingas ryšys – tos pačios vertybės ir bendras siekis užtikrinti savo piliečių saugumą ir gerovę. Prezidentė priminė, kad šiemet minimas ir Rusijos agresijos prieš Sakartvelą dešimtmetis, ir pakartojo, kad Lietuva remia šios šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Lietuva griežtai smerkia Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją. Šalies vadovės teigimu, Sakartvelas, net ir Rusijai okupavus 20 proc. teritorijos bei patiriant tiesioginį karinį spaudimą, išlaikė savo valstybinės raidos kryptį, ambicingai įgyvendina užsibrėžtas reformas ir yra vertinamas kaip Rytų partnerystės lyderis. Pernai visa apimtimi įsigaliojusi Asociacijos sutartis ir bevizis režimas su ES dar labiau priartina Sakartvelą prie Europos. Per vienerius metus prekyba su ES išaugo daugiau nei 30 proc., o galimybe laisvai keliauti be vizų Šengeno erdvėje pasinaudojo 250 tūkst. Sakartvelo gyventojų. Prezidentė pabrėžė, kad įgautą reformų pagreitį būtina išlaikyti ir toliau stiprinti teisinės sistemos bei teisėsaugos nepriklausomumą, žodžio laisvę ir kovą su korupcija. Susitikime aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje. Lietuva tvirtai remia Sakartvelo siekį tapti Aljanso nariu ir labai vertina šios šalies indėlį NATO. Beveik 1000 Sakartvelo karių dalyvauja Aljanso operacijose Afganistane ir Viduržemio jūroje, prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų.