Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kaune vyko šimtmečio Dainų šventės pradžia 

Modesto Patašiaus („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, į iškilmingą Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją atvyko ir Londono folkloro ansamblis „Saduto“ Roberto Dačkaus (Lrp.lt) nuotrauka

Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje vyko Dainų diena. Tai – šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos...“ pradžia, taip pagerbiant Kauną, kuriame 1924 metais pirmą kartą surengta Dainų diena. Pasirodė moterų, vyrų, moksleivių chorai. Buvo atliekami legendiniai kūriniai – „Kur bėga Šešupė“ (Česlovo Sasnausko muzika, Maironio žodžiai), „Lietuviais esame mes gimę“ (Stasio Šimkaus muzika, Jurgio Zauerveino žodžiai), „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai), „Dieve, laimink Lietuvą“ (Gintauto Abariaus muzika, Gintaro Zdebskio žodžiai, Leonido Abario aranžuotė), Tautiška giesmė (Vinco Kudirkos muzika ir žodžiai).

Dainų dienos Kaune meno vadovė – Danguolė Beinarytė, režisierė – Viktorija Streiča, vadovas – Albinas Vilčinskas.

Kauno miesto savivaldybės Meno skyriaus vadovas Albinas Vilčinskas neabejoja, kad Dainų diena yra vienas gražiausių renginių Kaune. Savo laisvalaikį dainai ir šokiui skiria tiek mėgėjai, tiek profesionalai, tad Dainų diena yra ketverių metų darbo rezultatas, savotiškas atskaitos taškas, galimybė kartu dainuoti ir būti išgirstiems susirinkusių miestiečių ir svečių. Pasirodymą surengė maždaug 70 chorų ir 20 šokėjų ansamblių – iš viso apie 1,5 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Pirmą kartą į Kauno Dainų šventę atvyko ir Amerikos lietuviai – Kanados Toronto vaikų choras „Gintarėlis“, Čikagos „Dainava“, Los Andželo „Los Angelai“, chorai iš Vilniaus, Šiaulių, Pasvalio, Marijampolės ir Elektrėnų. Nemokamame renginyje susirinko apie 10 tūkst. žiūrovų. Programoje dalyvavo Kauno miesto ir Kauno rajono studentų ir senjorų liaudiškų šokių grupės, pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, jungtinis liaudies instrumentų orkestras, solistai Linas Adomaitis, Rasa Serra, Marius Polikaitis (Čikaga), Gabrielė Bielskytė.

Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos...“ vyksta birželio 30 – liepos 6 d. Finalinis koncertas „Vienybė težydi“ – liepos 6 dieną Vingio parko estradoje. Šventės renginius tiesiogiai transliuoja LRT.

Vilniuje Dainų šventė prasidėjo sekmadienį, liepos 1-ąją. Ji šiemet skirta paminėti Lietuvos šimtmetį. Rotušės aikštėje vyko pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys, Vingio parke skambėjo atidarymui skirta roko opera. Antradienį vykusi Folkloro diena buvo skirta iškiliausiems Lietuvos valstybės veikėjams, o daugiausiai dėmesio joje buvo skirta 1918 metų Vasario 16-osios aktą pasirašiusios Lietuvos tarybos pirmininkui Jonui Basanavičiui. Per trečiadienį vykusį Ansamblių vakarą Kalnų parke buvo sukurtas simbolinis rugių laukas, kuriuo ėjo 20 nėščių moterų.

Liepos 6 dieną 14 val. Katedros aikštėje prasidės vienas smagiausių ir svarbiausių šventės renginių – Dainų šventės dalyvių eitynės. Istorinės Lietuvos praeities, didžių šių dienų laimėjimų – valstybės atkūrimo ir kūrimo ženklais – išpuošta dainuojanti, šokanti, mojuojanti žmonių juosta iš Katedros aikštės linksmai nuvingiuos Gedimino prospektu iki pat Vingio parko, kuriame vyks svarbiausias baigiamasis šventės renginys. Liepos 6-ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos šimtmečio dainų šventę vainikuos Dainų diena „Vienybė težydi“. Trijų dalių Dainų dienos programa išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių drauge giedama „Tautiška giesmė“. Programoje dalyvaus suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, Artūro Anusausko instrumentinė grupė, solistai Andrius Mamontovas, Saulius Petreikis, Linas Adomaitis, Povilas Meškėla, Lina Dambrauskaitė, Rasa Serra, Marius Polikaitis (Čikaga) ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Pagrindiniame Dainų šventės renginyje, Dainų dienoje, Vingio parke liepos 6-ąją dalyvaus per 12 tūkstančių dainininkų.

Organizatorių duomenimis, iš viso šventėje laukiama 36 tūkst. dalyvių ir dar bent dešimt kartų tiek žiūrovų.

* * *

Tautiečiai iš užsienio vertina Dainų šventę, pasakoja išeivijoje saugomas švenčių tradicijas. Į šventę atvykusi Australijoje gyvenanti Irena Stumbrienė sako, kad Džilonge, Australijos uostamiestyje, visuomet švenčiama Vasario 16-oji, o šiais metais šventė buvo ypatinga. Pasak jos, lietuviškose šventėse neapsieinama be tautinių šokių, chorų dainavimo, tradicinio maisto: „Šiais metais, minint Lietuvos šimtmetį, net buvo padarytas specialus ženkliukas. O į Lietuvą, Dainų šventę, iš Australijos atvyksta tautinių šokių grupė, chorai, kanklininkai. Bus ir 102 metų kanklininkas Stasys Eimutis“. Ričardas Bukevičius, taip pat gyvenantis Australijoje, pasakojo, kad Vasario 16-oji šiais metais buvo paminėta ir Sidnėjuje, kuriame daug jaunų lietuvių. „Sidnėjuje labai veiklūs skautai. Jie kasmet rengia stovyklas per Kalėdas ir Velykas. Šiemet skautai stovykloje pasodino 100 medžių“, – sakė Australijos lietuvis. I. Stumbrienė gimusi Vokietijoje – jos tėveliai iš Telšių atsirado Vokietijoje ir ten, iš karto po Antrojo pasaulinio karo, gimė Irena, o po ketverių metų persikėlė į Australiją, nes neturintiems pažinčių Amerikoje ar Kanadoje neliko nieko kito, tik iškeliauti į Australiją. R. Bukevičius yra gimęs Australijoje. „Mano tėveliai į Australiją atvyko 1948 metais, aš gimiau 1949 metais Sidnėjuje. Kiek prisimenu vaikystę, visi lietuviai Australijoje buvo kaip broliai ir seserys, visi stipriai laikėsi. Kiekvieną šeštadienio vakarą buvo susirenkama, šokama, dainuojama, buvo savaitgalio mokyklos.... Žmonės buvo labai aktyvūs“, – sakė Australijos lietuvis. Kalbėdamas apie matomus pokyčius Lietuvoje, R. Bukevičius sako pastebintis didelę technologijų pažangą. „Pirmą kartą į Lietuvą atvykau prieš 20 metų, vėliau dar kelis kartus. Matau, kad dabar technologijos čia labiau pažengusios nei Australijoje. Kultūra taip pat labai stipri. Prisimenu, kad 1998 metais Dainų šventė buvo labai įspūdinga. Buvo nepaprastai miela matyti, kaip per visą tą lietų diriguojama, dainuojama, gražus buvo ansamblių vakaras“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas. I. Stumbrienė pritaria, kad Lietuva stebina stipriomis technologijomis: „Čia išsikviečiau taksi išmaniuoju telefonu, su programėle „Taxify“, sumokėjau irgi telefonu. Tokių dalykų Australijoje dar nėra! Ir kai Australijoje keičiau telefoną, pardavėjas man pasakė, kad Baltijos šalys pasižymi labai greitu interneto ryšiu“. I. Stumbrienė pirmą kartą Lietuvoje apsilankiusi tik 1998 metais, tačiau lietuvybė visuomet buvo svarbi. „Ta lietuvybė yra širdyje, tai man svarbu. Kalbant apie grįžimą į Lietuvą, norėčiau senatvėje čia atvykti, bet tai sudėtinga. Vakar apsilankiau kirpykloje ir kalbėjau su mergina, kuri 10 metų išbuvusi Ispanijoje vėl sugrįžo čia, į Lietuvą. Taigi žmonės grįžta... Beje, žmonės dabar daugiau keliauja, įgauna atvirumo. Matau, kad lietuviai daugiau šypsosi ir yra draugiškesni“, – sako Australijos lietuvė.

© 2018 „XXI amžius“