Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Atmintis

Su meile ir giliu tikėjimu širdyse

Murgų kalne pašventintas prieš 40 metų per Jonines pastatytas, dabar atnaujintas kun. Juozą Zdebskį menantis kryžius

Dineta Babarskienė

ŠLAVANTAI. Čia prisimintas buvęs klebonas kun. Juozas Zdebskis. Jo 89-ųjų gimimo metinių paminėjimas pradėtas šv. Mišiomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlėje. Tikintieji meldėsi už kunigą Juozą, gerąjį Šlavantų tėvelį, kad Viešpats Jį iškeltų į altorių garbę, dėkojo Viešpačiui už šį neeilinį žmogų, kunigą, spindėjusį meile, gelbėjusį paklydusius, vedusį į vienybę, prašyta, kad jaunimas mylėtų Dievą, Tėvynę, eitų doros ir meilės keliu, kaip mokė pats Šlavantų tėvelis – kun. J. Zdebskis.

Ant stalelio su kunigo portretu pagarbiai padėtos žvakelės ramiai liepsnodamos švietė mūsų trispalvės vėliavos spalvomis, Veisiejų seniūno Zenono Sabaliausko puokštė – visų susirinkusiųjų pagarbos kun. J. Zdebskiui ženklas. Šv. Mišiose dalyvavo ir Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Bartnykas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė

ŠILALĖ. Birželio 16 dieną čia vyko tradicinė, kas dveji metai vis kitame Lietuvos regione rengiama XIV respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“. Joje dalyvavo gausybė svečių iš visos Lietuvos, iš kitų miestų, Seimo narių, Šilalės rajono savivaldybės vadovai. Šventė prasidėjo kelių kunigų aukojamomis gyviems ir mirusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams šv. Mišiomis Šilalės miesto Lietuvos partizanų kapinėse. Vėliau vyko dalyvių eisena į miesto pušyną.

Įamžintas kaimo tremtinių atminimas

SAPIEGIŠKIAI. Minint Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių ir žudynių metines, šiame kaime įprasmintas ištremtų šeimų atminimas. Renginys, prasidėjęs šv. Mišiomis, Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčioje, persikėlė į kaimą. Klebonas kun. Vytautas Sakavičius pašventino nuo šiol skaudžią praeitį primenantį akmenį su iškaltomis ištremtų šeimų pavardėmis, buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Renginyje dalyvavo ir prasmingos idėjos sumanytojus sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi šio kaimo bendruomene, kuri puoselėja istorinę atmintį ir garbingai įprasmina tragiškus įvykius ateities kartoms. Renginio sumanytojai Danutei Petrauskienei meras įteikė kraštiečio Broniaus Kašelionio knygą „Dainavos partizanai“. A. Margelis, pagerbdamas išvežtas šeimas, prie akmens padėjo gėlių ir uždegė žvakę.

Tarp Buožėnų ir Pasruojos

Švč. Jėzaus Širdies atlaiduose apsilankęs Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas miestelio aikštėje prie varpo

GADŪNAVAS. Nedaug didelių Lietuvos miestų gali pasididžiuoti šventę 765-ąjį gimtadienį, o Gadūnavas gali. Būtent 765 metai prabėgo nuo pirmojo jo paminėjimo Kuršo aktuose, kai 1253 metais įvyko dar neužkariauto pietinio Kuršo dalybos tarp Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Henricho. Lyg varpo dūžiai skamba žodžiai „Duzone“, „Degeniai“, „Gadonavas“, „Gadūnavas“. Tai – kuršių Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp Buožėnų piliakalnio ir Pasruojos (Panų kalno) alkakalnio.

2014 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės patvirtintame Gadūnavo herbe – varpas mėlyname fone su dviem liepsnelėmis, simbolizuojančiomis senuosius Degenius ir čia gamintą potašą, itin vertintą senovės romėnų, bei dervą. O varpas simbolizuoja gandą, jis skleidžia geras ir blogas žinias, kviečia miestelėnų susibūrimui ir maldai. Todėl ir savo 765-ąjį gimtadienį Gadūnavo papijos žmonės įamžino pakabindami miestelio aikštėje varpą ir iškilmingai švęsdami Švč. Jėzaus Širdies atlaidus, kuriuose šv. Mišias aukojo mons. Rimantas Gudlinkis, o pamokslą ir sveikinimo kalbą pasakė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Švęsdami jubiliejų, gadūnaviškiai rinko miestelio garbės pilietį. Juo tapo Zofija Lingienė. Pagerbti prisidėjusieji prie mietelio tvarkymo ir gražinimo. Žmonės klausėsi Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkės Janinos Bucevičės pranešimo apie Gadūnavo raidą ir kaitą, linksminosi šventiniame Buožėnų kultūros namų saviveiklininkų ir grupės „Žemaitukai“ iš Plungės koncerte. Gausiai susirinkusius į šventę žmones pasveikino seniūnė Inesa Kęsminienė, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono meras Petras Kuizinas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas.

Unikali gegužinės pabaigtuvių šventė

Grupė giedotojų šventės „Giesmės ir dainos Švč. Mergelei Marijai“ dalyvių. Dešinėje stovi renginio organizatorius Gediminas Andrašiūnas

KIRNAIČIAI. Kaimo klėtyje gegužės 28-ąją nuskambėjo aštuonioliktoji gegužinės pabaigtuvių, respublikinė kaimo giedotojų šventė „Giesmės ir dainos Švč. Mergelei Marijai“. Aštuonioliktus metus viena unikaliausių Lietuvoje švenčių Kirnaičiuose vyksta kultūros darbuotojo, folkloro ansamblio „Klėčia“ vadovo Gedimino Andrašiūno dėka. Šiemet šventėje dalyvavo 14 kolektyvų iš visos Lietuvos: Šakių, Panevėžio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Prienų ir Joniškio rajonų. Renginio dalyviai nuo ryto rinkosi į šv. Mišias Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po jų prasidėjo į Kirnaičius suvažiavusių kolektyvų pasirodymai.

Į šventę atvyko Seimo narys Vitalijus Gailius, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Erika Šivickaitė, Kirnaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas. Jie sveikino šventės dalyvius, renginio organizatoriui G. Andrašiūnui dėkojo už puoselėjamas lietuvių kultūros tradicijas, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą.