Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Malda ir tikėjimas kuria bendruomenę

Šilališkiai maldininkai su kunigu Vaidu Lenkijoje

Ilgesys – žmogiška savybė. Kartais jo daug, bet šį kartą jo buvo tiek, kiek reikia, ir jis buvo kolektyvinis. Ir dar svarbu pridurti – ilgesys avansu. Buvo gaila išsiskirti grupelei, kuri kiekvieną pirmadienį rinkdavosi Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios parapijos namuose. Ten pirmadienio vakarais būdavo mūsų didysis „Mažasis“ kambarėlis (pagal ,,Eik į savo kambarėlį“ Mt 6, 6). Mes ten melsdavomės, dalindavomės širdingomis mintimis apie tai, ką sužinojome per savaitę studijuodami „Kambarėlio“ pateiktą medžiagą, ką mums kalbėjo, ką pasakė Viešpats Šventajame Rašte, kaip visa tai atsiliepė ar atsiliepia mūsų gyvenimuose. Nuoširdžių mūsų vadovų sesės Darutės ir kunigo Vaido vedami sėkmingai yrėmės per dvasines pratybas kasdieniame gyvenime, atradome savyje paslėptų klodų, kuriuos atvėrėme ne tik sau, bet ir grupelės draugams. Tai štai ko mes iš anksto ilgėjomės. Grupelė baigė Dvasinių pratybų kasdieniniame gyvenime studijas, ir mūsų pirmadieniai baigėsi. Kas toliau? Kaip mums trūks tų vakarų, kai save drausmindamas turi rasti laiko tai dienai skirtą dvasinę medžiagą perskaityti, šia tema mąstyti, skaityti siūlomas Šv. Rašto ištraukas, pasiruošti apie visa tai kalbėti grupelėje, tiesiog namuose „eiti“ į savąjį „Mažąjį“ kambarėlį. Tai – nuostabi patirtis.

Kad išsiskyrimo liūdesys sušvelnėtų, sesės Darutės pasiūlymą grupelės darbo pabaigą vainikuoti kelione į Lenkiją, aplankant Sokulkos Apsireiškimo bažnyčią, plaukiojant Augustavo kanalu, tiesiog dar kartą pabūti kartu priėmėme su džiaugsmu. Pakvietėme prisidėti draugus, neabejingus maldai. Kelionė, kviečianti atsipalaiduoti, buvo nuostabi. Buvimo kartu džiaugsmas, maldos, giesmės, dainos užpildė visą autobuso erdvę, įjungdamos visus keliauninkus. Be jokios abejonės, tai įkvėpė mūsų grupelės vadovai, kurie buvo ir kelionės vadovai, be to gerai jaustis padėjo paslaugus autobuso vairuotojas Stasys. Nusprendėme, kad nuostabi tiesa užrašyta Šventajame Rašte: „Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh 8, 9). Kaip vaikai džiaugėmės plaukdami Augustavo kanalo šliuzais, maudydamiesi saulutės dovanojamoje šilumoje, gėrėdamiesi gamta, prisimindami istoriją ir apie tai diskutuodami. Smagu buvo pažinti grupelės draugus kitoje aplinkoje. Sokulkoje susikaupę meldėmės prie altoriaus – Kristaus kūno stebuklo liudininko. Kunigo Vaido aukotas šv. Mišias papildė bei džiugino širdį ekspromtu susibūręs darnus piligrimų choras – tiesiog atrodė, kad viskas surepetuota, viskam iš anksto paruošta.

Tikimės, jog bendruomeniškumo jausmo vedami tęsime savo bendrystę maldoje ir kitose kelionėse. Juk Dievas visada veda ten, kur mums reikia, belieka tik pasitikėti Juo.

Pranutė Juozauskienė

© 2018 „XXI amžius“