100 metų – tūkstančiai žygių...

Žaizdos

Visuomeninė iniciatyva įgyvendinta – memorialas sušaudytiems ministrams pastatytas

Genovaitė Kazielienė

Atminimo kryžių „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“ ir monumentą „Dievas – Tėvynė – Laisvė“ šventina arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, Aldona Kalesnikienė, Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Juozas Olekas

2016 metais gimė visuomeninė iniciatyva monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke įrengti memorialą septyniolikai pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) žuvusių ministrų įamžinti. Be to, nutarta prie memorialo sumontuoti tris marmurines plokštes su užrašais: DIEVAS, TĖVYNĖ, LAISVĖ.

Ši idėja įgyvendinta – Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke pastatyti atminimo ženklai. Projektas vykdytas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Susikūrė iniciatyvinė grupė

Mons. A. Svarinskas puoselėjo viltis Mūšios partizanų parke pagerbti nužudytus Lietuvos ministrus. Buvęs politinis kalinys numatė vietą, kur būtų galima pastatyti memorialą. Tačiau šio sumanymo įvykdyti nespėjo – iškeliavo į amžinybę. Įgyvendinti monsinjoro svajonę ėmėsi visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys. Jo pastangomis susikūrė iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Joje susibūrė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, bendrovės „D. Varec“ direktorė Danuta Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė prof. Ona Voverienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjunga, kiti.

Nors šis kompleksas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, iš aukščiausios valdžios finansinės paramos nesulaukta. Iš pradžių, pateikus paraišką, Vyriausybės kanceliarijos istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas vertinanti darbo grupė savo posėdyje buvo nusprendusi pritarti daliniam projekto finansavimui ir suteikti prašytus 30 tūkst. eurų. Tačiau vėliau planai pasikeitė ir pinigai nebuvo skirti.

Visi iniciatyvinės grupės nariai patys finansiškai prisidėjo įgyvendinant projektą, skirdami asmeninių pinigų. Taip pat buvo atidaryta banko sąskaita, į kurią lėšas galėjo pervesti projekto rėmėjai, pinigų iš biudžeto skyrė Ukmergės rajono savivaldybė. Be to, buvo renkamos atskirų rėmėjų ir aukotojų lėšos.

Praėjusiais metais pradėta memorialo statyba užbaigta šią vasarą. Kaip sakė R. P. Šaulys, memorialo įrengimas kainavo 52 tūkstančius eurų. Dar bus išleista apie 300 puslapių knyga „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“ Jos leidybą finansuos rajono savivaldybė. Bus aprašyti visi Didžiosios kovos apygardos partizanų parke pastatyti kryžiai ir atminimo ženklai, jų atsiradimo istorijos, pateiktos memoriale įamžintų sušaudytų ministrų gyvenimo istorijos, paminėti prisidėjusieji prie memorialo statybos. Tekstus knygai rašė prof. O. Voverienė, dr. A. Jurevičiūtė, dr. Audronė Veilentienė, Romas Pačinskas, Andrius Tekorius.

Atminimo memoriale – kryžiai ir stulpas su Dovydo žvaigžde

Memoriale, kuris užima apie 100 kv. m plotą, yra lanku sustatyti vieno metro aukščio kryžiai ir stulpas su Dovydo žvaigžde. Tokia atminimo ženklų išdėstymo forma simbolizuoja už darbo stalo kabinete susėdusius posėdžiauti ministrus.

Komplekse įrengti atminimo ženklai sušaudytiems ministrams: Petrui Aravičiui, Kazimierui Bizauskui, Juliui Čaplikui, Valdemarui Vytautui Čarneckiui, Pranui Dovydaičiui, Baliui Giedraičiui, Antanui Endziulaičiui, Kazimierui Jokantui, Jonui Masiliūnui, Juozui Papečkiui, Vytautui Petruliui, Steponui Rusteikai, Kazimierui Skučui, Zigmui Starkui, Jonui Sutkui, Antanui Tamošaičiui, taip pat Valstybės saugumo departamento vadovui Augustinui Povilaičiui ir Garbės stulpas su Dovydo žvaigžde ministrui be portfelio žydų reikalams Jakovui Vygodskiui (1941 metais nukankintam nacių Lukiškių kalėjime).

Per visą tarpukario Lietuvos laikotarpį 21-oje vyriausybėje dirbo 100 ministrų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, per penkerius metus – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. – NKVD nužudė 17 ministrų, o vieną – naciai. Daugumos aukų palaidojimo (tiksliau, užkasimo) vietos nežinomos arba netiksliai žinomos iki šiol.

Nors memorialas jau įrengtas, oficialus šios atminimo vietos atidarymas vyks rugpjūčio 25 dieną, paminklai bus pašventinti.

Kryžius – iš geležinkelio bėgių

Birželio 15 dieną Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke įvyko iškilmės, kurių metu buvo atidengtas ir pašventintas atminimo kryžius „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“. Renginyje dalyvavo Seimo nariai Juozas Olekas ir Audronius Ažubalis, arkiv. S. Tamkevičius, vysk. Jonas Kauneckas, rajono savivaldybės meras R. Janickas, kiti svečiai. Dainavo mišrus kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, vadovaujamas Julės Juodienės.

Šventėje savanoriai ant stiebų iškėlė tris Prezidentūros padovanotas vėliavas. Jas perdavė Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. Jis asmeninėmis lėšomis irgi parėmė memorialo statybą.

Paminklą pašventino arkiv. S. Tamkevičius. Iškilmių metu pagerbtas 80-ąjį gimtadienį šventęs vysk. J. Kauneckas.

Memorialo statybos rėmėjai J. Olekas ir A. Ažubalis medaliais „Lietuvos Sąjūdžiui – 30“ apdovanojo UAB „Ukmergės melioracija“ darbuotoją Stasį Žvirblį, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkę Aldoną Kalesnikienę.

Rajono meras R. Janickas už parko puoselėjimą ir mons. A. Svarinsko atminimo saugojimą įteikė padėkas J. Burokui, seselei eucharistietei Monikai Gavėnaitei, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo nariui Aleksandrui Gražiui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narei Marijai Jakimavičienei, J. Juodienei, A. Kalesnikienei, verslininkui Mantui Mikalauskui, UAB „Ukmergės melioracija“ valdybos pirmininkui Jonui Stakauskui, mons. A. Svarinsko sūnėnui Jonui Svarinskui.

Pastatė tik entuziastų jėgomis

Atminimo ženklo „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“ pastatymo iniciatyvos irgi ėmėsi R. P. Šaulys. Jis pasakojo, kaip gimė idėja pastatyti kryžių negrįžusiems tremtiniams: „Monsinjoro Svarinsko sūnėnas man papasakojo, kad daržinėje rado surūdijusį, beveik dviejų metrų dydžio kryžių, pagamintą iš geležinkelio bėgių. Pasitarę su memorialo architekte Virginija Bakšiene ir statybos darbus vykdančios UAB „Ukmergės melioracija“ valdybos pirmininku Stakausku, kryžių nutarėme atnaujinti. Ukmergiškis Mantas Mikalauskas su pagalbininkais nušveitė rūdis, kryžių nušlifavo ir nudažė. Už tai jis nepaėmė nė vieno cento“.

UAB „Ukmergės melioracija“ darbų vykdytojas S. Žvirblis įmontavo kryžių į akmens riedulį.

„Taip gimė paminklas be jokių piniginių lėšų, tik žmonių geranoriškumo ir pastangų dėka“, – pastebėjo R. P. Šaulys.

Ukmergės rajonas
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“