Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 0,30 € +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Prie Kauno pilies iškilo
Vytis
|
Liepos 5-ąją Kaune vyko didelės iškilmės Karaliaus
Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse prie Kauno pilies atidengta
Arūno Sakalausko skulptūra Laisvės karys, populiariai vadinama
Vyčiu. Šventėje dalyvavo skulptorius Arūnas Sakalauskas, bendraautoriai
ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvęs
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras
Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Seimo
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, istorikas Liudas
Mažylis, užsienio šalių diplomatai, Vyčio paramos fondo nariai ir
rėmėjai, kiti žinomi žmonės. Į šventę atvyko svečiai iš Suomijos,
Čekijos, Lenkijos. Tūkstančiai kauniečių bei svečių iš kitų Lietuvos
vietovių džiaugsmingai sutiko skulptūros atidengimą. Kaip žinoma,
Vyčio paramos fondas paminklą norėjo statyti sostinės Lukiškių
aikštėje, bet nelaimėjo vadinamojo konkurso. Kaune jį pastatyti
pavyko per pusę metų. Daugiau nei 6 metrų bronzinei skulptūrai lėšas
aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo
maždaug 500 tūkst. eurų.
|
|
Gelbėti tikėjimo brolius
Artimuosiuose Rytuose
Mindaugas Buika
|
Kovose suniokota Irako krikščionių
šventovė ženklina kankinystės patirtį
vykstančių konfliktų kontekste
|
Brangus senųjų Bažnyčių paveldas
Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva Italijos pietiniame
Bario mieste, prie čia saugomų šv. Mikalojaus Stebukladario (270343)
relikvijų, vykusio Rytų Bažnyčių patriarchų liepos 7 dienos maldos
už taiką Artimuosiuose Rytuose susitikimo kontekstas susilaukė plataus
atgarsio visame pasaulyje. Buvo prisimintas Šventojo Tėvo nuolat
reiškiamas gilus sielvartas dėl tragiškos tame karų ir konfliktų
kupiname regione nykstančių krikščioniškų bendruomenių padėties,
prašant visų tikėjimo brolių ir seserų prisidėti prie jų gelbėjimo.
Šias pastangas Vatikane koordinuojantis specialus Paramos Rytų
Bažnyčioms jungtinis komitetas (ROACO) šiemet mini 50-ąsias savo
veiklos metines. Birželio 22 dieną ROACO jubiliejinėje plenarinėje
asamblėjoje dalyvavęs popiežius Pranciškus sakytoje kalboje reiškė
padėką įvairių tarptautinių katalikiškų humanitarinių organizacijų
atstovams už svarios pagalbos suteikimą ne tik Artimųjų Rytų krikščionims,
bet ir regione gyvenantiems kitų religinių tradicijų žmonėms, patiriantiems
sunkius išbandymus ir gausias netektis smurtu paženklintoje kasdienybės
aplinkoje. Šią situaciją dar labiau paaštrino išsiplėtojęs islamistinis
fundamentalizmas ir fanatizmas, įgijęs aiškų ideologinį pobūdį,
kuriuo vadovaujasi kai kurie valdantys režimai bei teroristinės
grupės, vedančios vadinamąjį šventąjį karą (džihadą) prieš kitatikius.
Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis, kartais primenančiomis tikrąjį
krikščionių genocidą, reikalingas konkretus solidarumas, kad būtų
ne tik užtikrinta Rytų Bažnyčių egzistencija, bet, kad jos galėtų
plėtoti pastoracinę ir evangelizacinę veiklą, socialinius ir karitatyvinius
darbus. Tai padėtų pristabdyti nesibaigiančią Artimųjų Rytų krikščionių
migraciją svetur, kuri pilnai suprantama minėtų iššūkių akivaizdoje.
|
|
Vasario 16-osios akto signataro tėviškėje
Tūkstančių zanavykų akcijoje
atidengti du paminklai kraštiečiams signatarams
Romas BACEVIČIUS
|
Paminklą Vailokaičiams
pašventino Sintautų klebonas
kun. Artūras Vaškevičius
|
ŠAKIAI. Paskutinį birželio savaitgalį
Šakių rajone vyko kelias dienas užtrukęs atkurtos Lietuvos 100-mečio
renginys Apkabink savo kraštą, kurio idėją prieš kelis mėnesius
paskelbė kultūros centras (direktorius Raimondas Januševičius).
Jis dviskaitos žodžiais Sugrįžkiva ir apsikabykiva sukvietė į
tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Birželio 22-ąją ir 23-iąją atidengti
net du paminklai iš šio rajono kilusiems Vasario 16-osios Akto signatarams
Saliamonui Banaičiui, vysk. Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui.
Tomis dienomis vyko Zanavykų krašto muziejaus 90-mečio minėjimas,
diskusija Mano kraštas šimtmečio kelyje Šakių Žiburio gimnazijoje,
tarptautinis cirko festivalis Keturios stichijos, Juozo Lingio
parke vykusiose Šokių kovose į Vilnių išlydėti Dainų šventės dalyviai,
kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, įvairiausi
kiti projektai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų
apsikabinimas Varpo mokyklos stadione, bet ir kraštietės Džordanos
Butkutės koncertas.
|
|
Žaizdos
Visuomeninė iniciatyva
įgyvendinta memorialas sušaudytiems ministrams pastatytas
Genovaitė Kazielienė
|
Atminimo kryžių Negrįžusiems
iš Sibiro platybių ir monumentą
Dievas Tėvynė Laisvė šventina
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
|
2016 metais gimė visuomeninė iniciatyva
monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos
Mūšios partizanų parke įrengti memorialą septyniolikai pirmosios
Lietuvos Respublikos (19181940) žuvusių ministrų įamžinti. Be to,
nutarta prie memorialo sumontuoti tris marmurines plokštes su užrašais:
DIEVAS, TĖVYNĖ, LAISVĖ.
Ši idėja įgyvendinta Didžiosios Kovos
apygardos Mūšios partizanų parke pastatyti atminimo ženklai. Projektas
vykdytas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Susikūrė iniciatyvinė grupė
Mons. A. Svarinskas puoselėjo viltis Mūšios partizanų
parke pagerbti nužudytus Lietuvos ministrus. Buvęs politinis kalinys
numatė vietą, kur būtų galima pastatyti memorialą. Tačiau šio sumanymo
įvykdyti nespėjo iškeliavo į amžinybę. Įgyvendinti monsinjoro
svajonę ėmėsi visuomeninės organizacijos SOS Vepriuose vadovas
Romas Petras Šaulys. Jo pastangomis susikūrė iniciatyvinė grupė
Atmintis. Joje susibūrė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas
Janickas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos
mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos Lietuvos
atminties keliai pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios
akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų
sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo
pirmininkas Jonas Čeponis, bendrovės D. Varec direktorė Danuta
Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė prof. Ona Voverienė,
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų
sąjunga, kiti.
|
|
Kronika
Miesto išvaduotojui
garbės piliečio vardas
Bronius VERTELKA
|
Paminklas pulkininkui leitenantui Jonui
Variakojui Nepriklausomybės aikštėje
|
PANEVĖŽYS. Birželio 12-ąją Muzikiniame
teatre paminėtos 99-osios bolševikų išvarymo iš Panevėžio metinės.
1919 metų gegužės 19 dieną pulkininko leitenanto Jono Variakojo
vadovaujami savanoriai išvijo raudonuosius iš Aukštaitijos sostinės.
Apie tai, kas buvo tas miestą iš bolševikų išvadavęs drąsuolių vadas,
pasakojo Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Istorikas
teigė, jog J. Variakojis labai svarbi ne tik Panevėžiui, bet ir
visam jo regionui asmenybė. Pirmosiomis 1919 metų sausio dienomis
jis pradėjo organizuoti pirmąjį Panevėžio apskrities apsaugos savanorių
būrį, kuris vėliau išaugo iki Panevėžio ketvirtojo pėstininkų pulko.
J. Variakojo vadovaujami savanoriai kovėsi prie Kėdainių, Šėtos,
užėmė Ukmergę, o gegužės 19-ąją iš bolševikų išvadavo Panevėžį.
Jie išvadavo ir rytinę Lietuvos dalį bei dalį Latvijos teritorijos,
padėjo broliams latviams išvaduoti Daugpilį. Vėliau savanorių pulkas
kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, pasižymėjo
kovose prie Širvintų ir Giedraičių. Pasibaigus Nepriklausomybės
kovoms J. Variakojis buvo pėstininkų divizijos štabo viršininkas,
karo apygardos štabo viršininkas, ėjo divizijos ir karo apygardos
vado pareigas, kurį laiką buvo ir krašto apsaugos ministru. Kovinis
karvedžio kelias buvo pažymėtas Lietuvos ir Latvijos valstybiniais
apdovanojimais. Savo viršininkų jis buvo vertinamas kaip pareigingas,
veiklus, išsilavinęs ir iniciatyvus vadas. A. Astramskas sakė, jog
tai, kad pulkininkui leitenantui J. Variakojui suteiktas Panevėžio
garbės piliečio vardas, yra labai prasmingas mūsų Respublikos 100-mečio
paminėjimo faktas.
|
|
Žmogaus dvasia neįveikiama
Paminklas Vyties Kryžiaus
kavalieriams
|
Klebonas kun. Alfredas Puško
pašventino paminklą Ramygalos
valsčiaus savanoriams
|
RAMYGALA. Birželio 24-ąją Laisvės
aikštėje atidengtas paminklas 19191920 metų Nepriklausomybės kovų
Ramygalos valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalieriams. Taip įgyvendinta
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta idėja visoje šalyje
įamžinti savo krašto Nepriklausomybės kovų savanorių atminimą. Idėjos
autorius žurnalistas Vyčio paramos fondo steigėjas Vilius Kavaliauskas.
Sumanymą palaikė Ramygalos seniūnija, vietos bendruomenė, finansavimą
skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Dviejų metrų aukščio iš raudono
švediško granito pagaminto paminklo autorius garsus monumentaliosios
skulptūros kūrėjas Vytautas Tallat-Kelpša. Paminklas gražiai įsikomponuoja
į pagrindinę miesto erdvę harmoningai derėdamas su tokios pat spalvos
neogotikine plytų mūro Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
|
|
Kronika
Penkių mėnesių darbas
101 metro ilgio juosta
KĖDAINIAI. Birželio 9 dieną Kėdainių
rajono dainų ir šokių šventėje Kokia nuostabi, Lietuva, esi!,
skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, oficialiai buvo
pristatyta penkis pastaruosius mėnesius austa vytinė juosta. Prie
šio darbo kartu su įvairaus amžiaus kraštiečiais prisidėjo ir rajono
meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, savivaldybės
administracijos vadovai, skyrių vedėjai, specialistai. Dainų ir
šokių šventės Kokia nuostabi, Lietuva, esi! išvakarėse Didžiosios
Rinkos aikštėje ši trispalvė juosta buvo išmatuota specialiu prietaisu.
Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos juostos audimo
iniciatorė Loreta Steponavičienė džiaugėsi, kad sumanymas pavyko.
Juostai buvo pasirinktas stilizuotas gėlės raštas: šaknys Lietuva,
šakos mes, gyventojai, žiedo imitacija mūsų karta, kuri tęs
darbus. Iš viso 18 savaičių juostą audė 447 žmonės. Jos ilgis siekia
101,5 m. Iš viso juostai sunaudota 100 kamuoliukų siūlų, o ji sveria
14 kilogramų, kalbėjo L. Steponavičienė.
|
|
Jėzus mums siunčia popiežių
Pranciškų
Kun. Vytenis Vaškelis
Šio sekmadienio Evangelija liudija apie apaštalų
išsiuntimą skelbti Dievo žodį ir gydyti ligonius (Mk 6, 7). Prisiminkime,
kad prieš suteikdamas jiems galią veikti Jo vardu, Jėzus neseniai
buvo viešėjęs Nazarete ir stebėjosi žydų netikėjimu. Nesvetingas
nazaretiečių elgesys nesumažino Išganytojo ryžto eiti ieškoti tų,
kurie Jį priims atviromis širdimis, o išgydytieji ne tik jaus Jam
begalinį dėkingumą, bet Juo seks visą gyvenimą.
Jėzaus mokiniai matė, su kokiu uždegančiu įkvėpimu
bei įsitikinimu Jis skelbė Dievo Karalystę. Todėl kai patys buvo
pašaukti Jo pavyzdžiu, galingai veikiant Dievui, eiti ir keisti
žmonių likimus, jie buvo siunčiami į misijas po du, kad, būdami
drauge, ne tik drąsiau galėtų vadovautis tikėjimu evangelizuodami
aplinkinius, bet ypač, kad padėdami vienas kitam, patirtų, kad tas
pats Jėzus, kuris juos siuntė, antgamtiniu būdu pasilieka jų pačių
širdyse, nes juos iš tikrųjų vienijo Jo meilė. Apaštalams buvo suteikta
privilegija daryti tai, dėl ko Jis pats buvo siųstas į žemę.
|
|
Lietuvos kampanologai
Prancūzijoje minėjo mūsų valstybės 100-metį
|
Lietuvos kampanologai Prancūzijoje
|
Lietuvos kampanologų draugijos Societas campanarum
veikla sėkmingai plėtojama draugijos vardas skamba ne tik Lietuvoje.
Birželio 79 dienomis grupė Lietuvos kampanologų, vadovaujama draugijos
prezidento Leonardo Šablinsko, dalyvavo Prancūzijos kolegų organizuotame
atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjime Tananžo (Taninges) mieste.
(Beje, kampanologija (viduramžių lotynų kalba campana varpas,
graikų kalba logia mokslas, mokslinis veikalas) mokslas
apie varpus, kampanologas mokslininkas, tyrinėjantis varpus.)
Renginį pagerbė ir jame dalyvavo Lietuvos nuolatinės
atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų
Ženevoje vadovas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Andrius
Krivas, ambasados atstovai, Tananžo miesto meras Yvas Lora (Yves
Laurat), vicemeras Fernandas Dešampas (Fernand Deschamps) bei miestelėnai.
|
|
Prieškario kūrėjai
Naujai atrasta rašytoja
Bronė Buivydaitė
Bronius VERTELKA
|
Iš kairės: aktorė Gražina
Urbonavičiūtė, vakaro vedėja
Lionė Lapinskienė ir anykštėnė
muziejininkė Alma Ambraškaitė
|
PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės
viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) pakvietė į renginį Iš archyvo
pareinanti rašytoja Bronė Buivydaitė: eilėraščių rinkinio Paukščiai
vėtroje (19401956 m.) ir Panevėžyje sukurto, 1934 m. pirmąkart
išleisto romano Atversti lapai sutiktuvės. Gausiame B. Buivydaitės
(18951984) kūrybos gerbėjų būryje buvo ir jos gimtojo Anykščių
krašto atstovų. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas sakė, kad B. Buivydaitę
itin vertino Salomėja Nėris. Atvirlaiškyje, rašytame 1936 m. balandžio
7 d. Puzino gatvėje nuomotame bute, žodį poetė rašė didžiąja raide.
Direktorius supažindino su jo tekstu.
Literatūrinio vakaro vedėja, VšĮ Komunikacijos
centras Kalba. Knyga. Kūryba vadovė Lionė Lapinskienė klausė,
kodėl būtent šiais metais išleistos dvi B. Buivydaitės knygos. Ir
atsakė: atkurtos Lietuvos valstybės 100-metis labai glaudžiai susijęs
su rašytojos gyvenimu.
|
|
Laureatai
45-oji Žemaitės literatūrinė
premija
|
45-osios Žemaitės literatūrinės
premijos laureatas jaunas rašytojas
Mindaugas Jonas Urbonas
|
KELMĖ. Birželio 7 dieną rajono
savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įteikta 45-oji Žemaitės
literatūrinė premija. Nuo 1966 metų teikiama viena seniausių literatūrinių
premijų Lietuvoje atiteko jaunam 29 metų rašytojui Mindaugui Jonui
Urbonui už novelių rinkinį Dvasių urna. Šiemet Žemaitės literatūrinei
premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai
gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius
arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. Šiemet Žemaitės premijos
kandidatų sąraše dar buvo U. Radzevičiūtės romanas Kraujas mėlynas,
A. Šlepiko novelių rinkinys Lietaus dievas ir kiti, R. Tamošaičio
esė rinkinys Vien tik zuikiai naktyje.
M. J. Urbono novelių veikėjai ir kaimo, ir mažų
miestelių gyventojai, kurių paveikslus autorius piešia spalvinga
menine kalba, juos sušildydamas asmenine patirtimi. Už knygą Dvasių
urna rašytojas jau yra laimėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos
Pirmosios knygos konkursą ir pelnęs Augustino Griciaus literatūrinę
premiją. 45-osios Žemaitės premijos laureatą M. J. Urboną pasveikinęs
ir vardinę juostą užrišęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas
Andrulis džiaugėsi, kad premija atiteko jaunam žmogui, sugebančiam
vaizdingai ir įtaigiai rašyti.
|
|
|