Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Religijos laisvė – politikos prioritetas

JAV valstybės departamento surengta tarptautinė Vašingtono konferencija

Mindaugas Buika

Vašingtono religijos laisvės konferencijoje kalba JAV viceprezidentas Maikas Pensas, kairėje – JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

Globalinis karas prieš krikščionybę

Šventasis popiežius Jonas Paulius II, prieš 25 metus iškilmingai sutiktas Lietuvos sostinėje Vilniuje, pirmiausia pripažino, kad visam krikščioniškam pasauliui lietuvių tauta yra brangi kaip „tyli karštos meilės liudininkė religijos laisvei“. Patvirtinęs, kad religijos laisvė „yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, Šventasis Tėvas tuomet sakė, kad, „gindama šią laisvę, katalikiškoji Lietuva išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė“. Tai svarbu prisiminti ne tik nurodant tragišką XX amžiaus istoriją, pareikalavusią 45 milijonų krikščionių smurtinių mirčių (vien tik buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo nužudyta daugiau kaip 33 milijonai Kristaus išpažinėjų). Ir XXI amžiuje nemaža dalis iš 2,5 milijardo pasaulio krikščionių patiria diskriminaciją, nuolatinius persekiojimus ar žūtį (100 tūkstančių kasmetinių aukų) vien dėl ištikimybės savajam tikėjimui. Žmogaus teisių padėties tyrimai patvirtina, kad keturi penktadaliai religijos laisvės pažeidimų pasaulyje yra nukreipti prieš mūsų tikėjimo brolius ir seseris. Todėl galima pritarti žymaus amerikiečių religinio gyvenimo apžvalgininko Džono Aleno (John L. Allen) išvadai, jog šiuo metu vyksta tikras globalinis karas prieš krikščionybę. Kalbama ne tik apie akivaizdų islamiškojo fundamentalizmo priešiškumą bei išlikusio komunistinio ateizmo problemas (pavyzdžiui, Kinijoje), bet ir stiprėjančius teisinius ir politinius iššūkius sekuliarizuotuose Vakaruose, kur krikščioniškąjį tikėjimą stengiamasi išstumti iš viešojo gyvenimo ar net visiškai ištrinti iš tautų istorinės atminties.

Štai kodėl tokio plataus dėmesio susilaukė liepos 24–26 dienomis JAV valstybės departamento Vašingtone surengta pirmoji pasaulyje tarptautinė viršūnių konferencija „Religijos laisvei skatinti“ (Ministerial to Advance Religions Freedom). Susitikime dalyvavo daugiau kaip 80 šalių delegacijų, įskaitant dešimtis vyriausybių ministrų, religinių lyderių, pilietinės visuomenės atstovų, persekiojimo patirties liudytojų iš visų žemynų ir regionų. Pristatydamas šį istorinį įvykį, JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas (Mike Pompeo) žinių agentūrai „Vaticannews“ sakė, kad religijos laisvė nėra politinės sistemos ar ideologijos kūrinys, bet Dievo dovana, todėl ši teisė turi būti pripažinta kiekvienam asmeniui visame pasaulyje. „Visų tikybų žmonės turi teisę melstis kaip nori, o jei pasirenka nesimelsti, jiems turi būti leidžiama ir tai“, – sakė M. Pompėjas, kuris yra aktyvus presbiterionų bendruomenės narys, atlieka diakono pareigas ir net dėsto sekmadieninėje katechetikos mokykloje. Pasak politiko, dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), įtvirtindamas šią fundamentalią teisę savo šalyje ir ištaisydamas tikėjimo faktiškai nepraktikavusio buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) sekuliaristinius perlenkimus, religijos laisvės plėtrą padarė nacionalinio saugumo ir užsienio politikos prioritetu. Tai dabar juntama tiek vyriausybės sprendimuose, tiek pravedant diplomatines derybas su kitomis šalimis (pavyzdžiui, Šiaurės Korėja ir Saudo Arabija), kur šios problemos ypač aktualios. Svarbu suprasti, kad religijos laisvės užtikrinimas ne tik normalizuoja religinių bendruomenių gyvenimą, bet suteikia didesnį stabilumą visai visuomenei, padeda išvengti įvairių konfliktų, teroristinių išpuolių, skatina ekonominį vystymąsi. Juk ir užsienio investitoriai pirmiausia renkasi tas šalis, kuriose įtvirtinta religijos laisvė, nes tada visuomenė atviresnė ir mažesnė sukrėtimų rizika. M. Pompėjas pabrėžė, kad konferencijos organizatoriai siekė, kad tai nebūtų dar vienas forumas, kuriame pasikalbėta ir išsiskirstyta, bet kad būtų identifikuoti konkretūs būdai atsiliepiant į religijos laisvės pažeidimus ir užtikrinant šią teisę visiems.

Tikinčiųjų persekiojimo faktai

Vašingtono susitikime darytame pagrindiniame pranešime JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence), patvirtinęs, kad amerikiečiai yra „tikėjimo tauta“, priminė, jog Naujojo pasaulio kolonistai kaip tik čia kėlėsi, stengdamiesi išvengti religinio persekiojimo savose tėvynėse. (Tai daugiausia buvo religinių mažumų, kurias diskriminavo Europos šalyse vyravusios valstybinės religijos, atstovai). Jungtinių Valstijų kūrėjai buvo giliai tikintys žmonės, todėl religijos laisvę įtvirtino kaip pirmąją teisę, nes suprato, kad ją pažeidus iškyla grėsmė ir kitoms – spaudos, susirinkimų, demokratinių institucijų – laisvėms. Savuoju evangeliniu pamaldumu žinomas viceprezidentas M. Pensas, kuris vyriausybėje sukūrė Šventojo Rašto studijų grupę, su apgailestavimu nurodė susidariusią tragišką padėtį šiandienos pasaulyje, kuriame daugiau kaip 80 proc. gyventojų patiria vienokį ar kitokį religijos laisvės apribojimą ar visišką jos nebuvimą. Dėl savojo tikėjimo jie išgyvena pilietinių teisių pažeidimus, ekonomines sankcijas, yra įkalinami ar netgi žudomi. Dėl to prieš dvidešimt metų, 1998-aisiais, JAV Kongresas tiesiog pranašišku sprendimu priėmė Tarptautinės religijos laisvės aktą, kurio pagrindu buvo įkurta speciali religijos laisvės padėtimi besirūpinančio ambasadoriaus pareigybė. Dabar į šias pareigas prezidentas D. Trampas paskyrė žymų kataliką politiką, buvusį Kanzaso valstijos gubernatorių ir senatorių Semą Braunbeką (Sam Brownback), kuris daug prisidėjo prie minėto 1998 metų akto ir dabartinio Vašingtono viršūnių susitikimo dėl religijos laisvės rengimo. Valstybės departamento sistemoje veikianti ambasadoriaus S. Braunbeko vadovaujama tarnyba kasmet išleidžia 20–25 milijonus dolerių įvairiems religijos laisvės skatinimo projektams ir rengia Kongresui išsamias kasmetines ataskaitas (International Religions Freedom Report) apie padėtį praktiškai visose 200 pasaulio šalių ir teritorijų.

Gegužės pabaigoje paskelbtoje 2018 metų ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią susirūpinimą kelia vykstantys religiniai persekiojimai dešimtyje pasaulio šalių: Birmoje (Mianmaras), Kinijoje, Eritrėjoje, Irane, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Sudane, Tadžikistane, Turkmenistane ir Uzbekistane. Tai daugiausia totalitarinės musulmonų ar komunistinių režimų valdomos valstybės, kuriose religinė diskriminacija nesibaigia jau ištisus dešimtmečius. Buvusiame sovietiniame Tadžikistane nepilnamečiams iš viso draudžiama dalyvauti bet kokiose religinėse apeigose. Saudo Arabijoje neleidžiama praktikuoti kito tikėjimo, išskyrus islamą, o ten yra milijonai atvykusių uždarbiauti krikščionių. Komunistinėje Šiaurės Korėjoje vien tik už Šventojo Rašto turėjimą gresia kalėjimo bausmė. Ataskaitoje ypatingu būdu paminimas Pakistanas, kuriame veikia griežti įstatymai prieš vadinamąją blasfemiją. Jais remiantis provokuojami ir suiminėjami krikščionys dėl tariamo piktnaudžiavimo prieš islamą ir nuteisiami mirties bausme. Stipriai kritikuojama Rusija, kurioje diskriminuojamos religinės mažumos (pavyzdžiui, Jehovos liudytojai), kurios prilyginamos teroristinėms grupėms. Viceprezidentas M. Pensas savo pranešime apžvelgdamas ryškiausius religinio persekiojimo atvejus, pirmiausia paminėjo JAV kaimyniniame Centrinės Amerikos regione sandinistų (buvusių komunistų) lyderio Danieliaus Ortegos valdomą Nikaragvą, kurioje režimas vykdo tikrą karą prieš Katalikų Bažnyčią, ginančią demokratines žmonių teises. Vietiniai vyskupai, bandydami organizuoti valdžios dialogą su protestuojančiu jaunimu, patys patiria smurtinius išpuolius. Režimo saugumo pajėgų organizuotos nusikaltėlių gaujos įsiveržia į šventoves, parapijų pastatus, kur prieglobstį randa taikių protesto demonstracijų dalyviai, grobia ir žudo nekaltus žmones, plėšikauja ir naikina bažnytinę nuosavybę. Apie tai pasakojo Vašingtono susitikime dalyvavęs Nikaragvos sostinės Managvos Dieviškojo gailestingumo parapijos klebonas kunigas Raulis Zamora, kurio bažnyčią su joje pasislėpusiais studentais apsiaustyje laikė režimui ištikimi smurtininkai ir nužudė du jaunus žmones.  Išgirdęs šį pasakojimą viceprezidentas M. Pensas kunigą R. Zamorą pavadino tikėjimo didvyriu ir sakė, kad JAV žmonės meldžiasi už Nikaragvą bei visiškai palaiko tos šalies religijos laisvės ir kitų demokratinių teisių siekius.

Komunistų ir islamistų nusikaltimai

JAV viceprezidentas išreiškė didelį susirūpinimą, kad religiniai persekiojimai nesilpnėja daugiausiai gyventojų turinčioje komunistų valdomoje Kinijos Liaudies Respublikoje. Ateistinis šios šalies režimas patriotizmą tapatina su ištikimybe kompartijos ideologijai ir visus, kurie tam prieštarauja, reikalaudami religijos laisvės, ar tai būtų Romai ištikimi katalikai, ar Uigurų regiono musulmonai, ar Tibeto budistai, yra brutaliai represuojami. Dėl savo tikėjimo ir kultūros gynimo tūkstančiai tikinčiųjų yra perkeliami į specialius darbo lagerius vadinamajam „perauklėjimui“ ir komunistinės ideologijos indoktrinavimui. Kreipdamasis į Vašingtono susitikime dalyvavusį Tibeto budistų vienuolį Kušą Gologą Džigmą (Kuscho Golog Jigme), kuris buvo suimtas ir kankintas dėl to, kad pasisakė prieš komunistinio režimo valdymą savo tėvynėje, o vėliau jam pasisekė ištrūkti iš Kinijos, viceprezidentas M. Pensas sakė, kad amerikiečiai gėrisi tibetiečių drąsa ir kova už laisvę. Jis paminėjo ir konferencijoje dalyvavusią iš Šiaurės Korėjos pasitraukusią krikščionę Dži Haikoną (Ji Hycona), kuri liudijo, kaip buvo kalinama ir kankinama vien dėl to, kad turėjo motinos dovanotą Bibliją. Norėdami jauną moterį palaužti, komunistai privertė atlikti abortą. Viceprezidentas M. Pensas pasakojo, kad su šia krikščione ir kitais pabėgėliais jis susitiko dar Pietų Korėjoje, kur jais rūpinamasi ir kur krikščionybė yra laisva bei klesti. Jis buvo informuotas, kad komunistinis Šiaurės Korėjos režimas turi apie 130 tūkstančių politinių kalinių, kurie brutaliai išnaudojami specialiuose vergiško darbo lageriuose, patiria kankinimus, badą ir viešas egzekucijas. M. Pensas pripažino, kad krikščionių Šiaurės Korėjoje ryžtas išsaugoti tikėjimą, visus turi įkvėpti ginti religijos laisvę.

JAV viceprezidentas kalbėjo ir apie Irano Islamo Respubliką, teokratinę valstybę, kurioje diskriminuojamos ir persekiojamos visos religinės mažumos, nepriklausančios musulmonų šiitų daugumai toje šalyje. Pavyzdžiui, 2016 metais mirties bausmė buvo įvykdyta 20 jaunų musulmonų  sunitų, kurie esą „vedė karą prieš Dievą“, nors faktiškai tik siekė laisvai praktikuoti savąjį tikėjimą. Pasmerkęs po vadinamosios 1979 metų „islamo revoliucijos“ Iraną valdančio teokratinio režimo veiksmus, plėtojant religiniu nepakantumu grindžiamą terorizmą Artimuosiuose Rytuose, ypač prieš Izraelį, viceprezidentas M. Pensas sakė, kad Jungtinės Valstijos remia šios šalies engiamų gyventojų siekius atkurti tikrą demokratiją, vystyti laisvą ir taikią ateitį. Kita vertus, kalbant apie Artimuosius Rytus nereikia užmiršti, jog daugelyje regiono šalių, ypač Sirijoje ir Irake, veikia teroristinės musulmonų sunitų grupės, kurios, besivadovaudamos radikalia islamizmo ideologija, išvystė žiaurius išpuolius prieš kitų tikybų išpažinėjus, pirmiausia, prieš krikščionis. „Islamo valstybe“ (ISIS) pasivadinusi teroristinė struktūra su savąja apokaliptine manija bandžiusi Irako ir Sirijos teritorijoje įkurti viduramžius primenantį kalifatą ir vykdžiusi tikrą genocidą prieš krikščionis, galiausiai pralaimėjo dėl JAV sutelktos karinės koalicijos veiksmų. Viceprezidentas M. Pensas pripažino, kad ši pergalė yra tik pusė darbo, nes pavieniai ISIS teroristiniai išpuoliai tęsiasi. Todėl reikia viską daryti, kad grupė su jos smurtine ideologija, būtų „ištrinta nuo žemės veido“. Reikia suteikti pagalbą krikščionių ir kitų bendruomenių atsikūrimui Artimuosiuose Rytuose irgi sutelkiant tarptautines pastangas. Viceprezidentas M. Pensas pranešė, kad šiam tikslui JAV vyriausybė sudarė specialią atsikūrimo ir paramos programą (Genocide Recovery and Persecution Response Program), kuriai paskirta 110 milijonų dolerių. Skatinama prie to prisidėti turtingus amerikiečių filantropus ir visus geros valios žmones, kad mūsų tikėjimo broliai ir seserys galėtų gaivinti senąsias krikščionybės šaknis daug iškentėjusioje Jėzaus ir pirmųjų apaštalų žemėje.

Antisemitizmas ir ideologinė kolonializacija

Kad pavojai religijos laisvei iškyla ne tik valdant autoritariniams režimams ar diktatūros atvejais, bet ir demokratinėse visuomenėse, rodo Europos pavyzdys. Kalbėdamas apie tai viceprezidentas M. Pensas pastebėjo, kad, praėjus 70 metų po Holokausto, kaip tik Senajame žemyne nerimą kelia atsinaujinančios anisemitizmo apraiškos, padažnėję išpuoliai prieš žydus, neobjektyvi Izraelio kritika. Tai pasireiškia didžiausiose Europos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Judėjų dvasiniai vadovai perspėjo savo bendruomenių narius nebenešioti būdingų religinių ženklų, pavyzdžiui, kepuraičių kipų viešumoje, kad būtų išvengta paniekos ar smurtinių išpuolių. Taigi, jeigu nacių laikais žydams kaip tik buvo liepiama nešioti jų identifikavimo ženklus, pavyzdžiui, prisiūtas Dovydo žvaigždes, kad juos būtų galima atpažinti ir paniekinti, tai dabar judėjams rekomenduojama religinių ženklų nebedėvėti dėl tų pačių priežasčių.  Kiekvienu atveju antisemitizmo apraiškos – nuo smurto iki vandalizmo – negali būti toleruotinos ir turi būti nutrauktos, sakė JAV viceprezidentas.

Vašingtono susitikime buvo kalbėta ir apie tai, ką popiežius Pranciškus vadina ideologine kolonializacija, kai grasinant nutraukti ekonominę pagalbą bei taikyti kitas sankcijas Afrikos ir Azijos tautoms bandoma primesti Vakarų sekuliarizuotose visuomenėse įsitvirtinusias antikrikščioniškas nuostatas. Konferencijoje kalbėjęs JAV biudžeto administravimo tarybos direktorius Mikas Malvanis (Mick Mulvaney) sakė, kad jį, kaip krikščionį, tiesiog šokiravo ankstesnės liberalaus prezidento B. Obamos administracijos veiksmai, kai vargingų šalių vyriausybės buvo šantažuojamos, jog negaus finansinės paramos, jeigu nebus įteisintas abortas ar homoseksualų „santuoka“. Tokius veiksmus galima įvardinti irgi kaip religinį diskriminavimą, vykdomą ekonominio ar politinio spaudimo pagalba, ir dabartinė JAV vyriausybė yra pasirengusi tai nutraukti. Beje, Kongrese dabar svarstomas įstatymo projektas, kuriuo amerikiečių diplomatams būtų uždrausta organizuoti homoseksualų renginius, pavyzdžiui, gėjų „pride“ paradus ar juose dalyvauti, ant diplomatinės atstovybės pastato kelti „vaivorykštės“ vėliavas, kurios nesuderinamos su diplomatine tarnyste. Šios provokacijos gali būti suvoktos kaip ideologinių nuostatų, kurios yra priešingos vietinėms religinėms ir tautinėms tradicijoms, primetimas.

Baigdamas pranešimą ir dar kartą patvirtindamas, kad Jungtinės Valstijos visada gins religijos laisvę bei palaikys persekiojimų už tikėjimą aukas, viceprezidentas pranešė apie naujo Tarptautinio religijos laisvės fondo įkūrimą, pakviesdamas prie šios iniciatyvos prisidėti ir kitas šalis visame pasaulyje. „Dirbdami kartu mes galėsime dar daugiau nuveikti šiam reikalui, kad tikėjimo laisvė būtų neatšaukiamai įtvirtinta ateities kartoms“, – sakė M. Pensas. Jis pabrėžė, jog, kada kalbama apie tikėjimą, tai kartu reiškia tiesos atskleidimą ir gebėjimą šiai tiesai paskirti savo gyvenimą. Štai kodėl tvirtiname, kad religijos laisvė yra pirmoji ir svarbiausia žmogaus teisė, į kurios palaikymą turi būti sutelkta bendruomeniška atsakomybė. Beje, galima nurodyti, kad Vašingtono susitikime kalbėjęs JAV generalinis prokuroras Džefas Sešionsas (Jeff Sessions) pranešė, kad jo vadovaujamame Teisingumo departamente įkuriamas atskiras Religijos laisvės skyrius, skirtas kovai su panašaus pobūdžio pažeidimais, kad religiniai lyderiai galėtų drąsiai skelbti savo mokymą, nesibaimindami būti apkaltinti kokiomis nors „fobijomis“ vien dėl nuoširdžios ištikimybės savojo tikėjimo nuostatoms.

© 2018 „XXI amžius“